- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-07
- Bylos Nr.
- 1A-151-360/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00170-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Bertašienė, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- V. L.
- Advokatai
- Petras Macenis
Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-151-360/2017
Teisėja A. Simaitienė Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00170-2016-4
2017 m. liepos 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. gynėjo advokato Petro Macenio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) BK 170 straipsnio 2 dalį (2013 metų epizodas) – 8 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant per visą šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešių mėnesių laikotarpį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose; pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (2015 metų epizodas) – 8 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant per visą šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešių mėnesių laikotarpį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose; pagal BK 170² straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant per visą šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešių mėnesių laikotarpį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešių mėnesių laikotarpį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. L. nuteistas už tai, kad viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai tautiniu, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu: 2013 metų lapkričio 7 dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto kompiuterio, naudodamasis socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) vartotojo paskyra (duomenys neskelbtini) , patalpino leidinį „(duomenys neskelbtini)“ santraukos bei K. P. paskaitos rusų kalba teksto vertimus į lietuvių kalbą, kuriuose atskirais teiginiais, per vienos iš judėjų priešistorės genčių - levitų galimai išgalvotą arba iškraipytą istoriją ir veiklą, yra skleidžiamos melagingos žinios apie joje aprašomą žmonių grupę – žydų tautą, kaip ir apie su ja galbūt susijusius visuomeninius bei politinius reiškinius, o kai kuriais (dėl antisemitizmo, dėl pasaulinių karų, dėl Hitlerio kelio į valdžią ir kt.) - skatinama neapykanta žydų tautai, ko pasekoje interneto socialinio tinklapio (duomenys neskelbtini) V. L. paskyroje (duomenys neskelbtini) parašė 2 komentarus, kuriuose specialiai pasirinktu įžeidžiančiu stiliumi, skelbdamas neva žydai valdo Europos Sąjungą ir kartu manipuliuoja Lietuvos pinigais, skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai tautiniu pagrindu – žydams, tokiu pat būdu paskelbdamas teiginius „Pydarus realiai gali sustabdyti tik V. Putinas. Jis tai ir daro“ bei „Konservatoriams kartu su liberalais laikas būtų pagalvoti apie vieningos partijos pavadinimą, pvz. „pedofilų, pederastų ir iškrypėlių partija“, jis viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai seksualinės orientacijos pagrindu, taip pat Lietuvos Respublikos konservatorių ir liberalų partijų nariams, kaip žmonių grupei, skiriamai įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu.
Be to, V. L. nuteistas ir už tai, kad viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai tautiniu pagrindu: 2015 m. spalio 24 dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto kompiuterio, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), iš savo vartotojo paskyros (duomenys neskelbtini) (nuoroda (duomenys neskelbtini)) parašė ir tokiu būdu viešai paskelbė tekstą pavadintą “ (duomenys neskelbtini)“, kurį kitą dieną, t.y., 2015 m. spalio 25 dieną paskelbė komentaruose, po tekstu „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje (duomenys neskelbtini), (nuoroda (duomenys neskelbtini)) bei dar kitą dieną, t.y., 2015 m. spalio 26 dieną paskelbė ir tinklapyje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuriame, be kitų, paskelbė teiginius (kalba ir gramatika netaisyta) „(...) Respublika Lietuvą paskelbė 1920 m. gegužę susirinkęs Steigiamasis Seimas. Kaip galima atkurti Lietuvos respubliką, kurios iki tol nebuvo? Kaip galima iš dramblio atkurti beždžionę? Atsakymas labai paprastas, po 1918 m. Lietuvą užplūdo žydai, ir iki II Pasaulinio karo jie buvo uzurpavę visą pramonę, finansus ir realiai valdė visus Lietuvos miestus. Lietuviai tuo metu buvo tik juodoji darbininkija. Keistas dar vienas momentas, “atkūrus” Lietuvos Respubliką, Žemaičių Tauta buvusi šimtus metų, kas byloja ir pilname LDK pavadinime paverčiami Lietuviais, jų net neatsiklausus. Tai galima drąsiai teigti, kad 1918 m. reikaliukai buvo Žydų darbas. Be to, buvo padovanota trispalvė, kuri pakeitė tuometinį Vytį. Kodėl? Todėl, kad vytis ir iki šiol Baltarusijoje ir Rusijoje yra naudojamas ženklas. Trumpiau sakant, panaikinus vytį ir įpiršus trispalvę, Lietuva buvo atjungta nuo savo šaknų ir pradėta integruoti į vakarų sistemą. O jeigu visiškai aiškiau, tai Lietuva tapo JAV kolonija. Kodėl niekas nesmerkia Žydų, kurie buvo užvaldę visą pramonę, miestus? Kodėl nesmerkia Vokiečių kurie šimtus metų Lietuvių, Žemaičių Tautas naikino? Ar jau pamiršo žmonės apie dujų kameras kuriose buvo deginami žmonės? Vokiečiai sudegino daug žydų, nesuteikdami jokio šanso jiems atvirsti iš ekonominių žudikų į normalius žmones ir už tai Vokiečiai šiandien mūsų sąjungininkai (...) V. L. Ž.“, t.y., tokiu būdu viešai skatino neapykantą Lietuvos žydų atžvilgių dėl jų tautybės.
V. L. nuteistas ir už tai, kad viešai pritarė SSSR įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką ir prieš Lietuvos Respublikos gyventojus įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui, juos neigė ir šiurkščiai menkino: 2015 spalio 24 dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto kompiuterio, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), savo paskyroje (duomenys neskelbtini), parašė ir paskelbė tekstą pavadintą “ (duomenys neskelbtini)“, kuriame be kitų išdėstė teiginius (kalba ir gramatika netaisyta) „(...) Stokholmo sindromas – psichologinis reiškinys, kuomet pagrobimo metu įkaitai (aukos) ima jausti teigiamus dalykus, jausmus (pvz.. savanorišką paklusnumą, pagarbą ir pan.) jų pagrobėjams, nepaisydami to, kad pagrobimo metu yra pavojus jų gyvybei ir (ar) sveikatai. Lietuva daugelį amžių kenčia nuo visokiausio plauko užpuolikų. Šimtus metų Lietuva kartu su Žemaičiais, Rusais, Baltarusiais, Lenkais ir t.t gynėsi nuo kryžiuočių nešamos iškrypeliškos pasaulėžiūros (...)“. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė formaliai nustojo egzistuoti 1795 m., bet 1918 m. vasario 16 d. paskelbta apie Lietuvos valstybės atkūrimą; atkurtoji valstybė deklaravo sieksianti nustatyti savo būsimas sienas remdamasi etnografiniu principu. 1918 m. bandyta atkurti Lietuvoje monarchiją žr. Mindaugas II), tačiau tų metų lapkritį galutinai apsispręsta dėl respublikos. Respublika Lietuvą paskelbė 1920 m. gegužę susirinkęs Steigiamasis Seimas. Kaip galima atkurti Lietuvos Respubliką, kurios iki tol nebuvo? Kaip galima iš dramblio atkurti beždžionę? Atsakymas labai paprastas, po 1918 m. Lietuvą užplūdo žydai, ir iki II Pasaulinio karo jie buvo uzurpavę visą pramonę, finansus ir realiai valdė visus Lietuvos miestus. Lietuviai tuo metu buvo tik juodoji darbininkija. Keistas dar vienas momentas, “atkūrus” Lietuvos Respubliką, Žemaičių Tauta buvusi šimtus metų, kas byloja ir pilname LDK pavadinime paverčiami Lietuviais, jų net neatsiklausus. Tai galima drąsiai teigti, kad 1918 m. reikaliukai buvo Žydų darbas. Be to, buvo padovanota trispalvė, kuri pakeitė tuometinį Vytį. Kodėl? Todėl, kad vytis ir iki šiol Baltarusijoje ir Rusijoje yra naudojamas ženklas. Trumpiau sakant, panaikinus vytį ir įpiršus trispalvę, Lietuva buvo atjungta nuo savo šaknų ir pradėta integruoti į vakarų sistemą. O jeigu visiškai aiškiau, tai Lietuva tapo JAV kolonija. Kodėl niekas nesmerkia Žydų, kurie buvo užvaldę visą pramonę, miestus? Kodėl nesmerkia Vokiečių kurie šimtus metų Lietuvių, Žemaičių Tautas naikino? Ar jau pamiršo žmonės apie dujų kameras kuriose buvo deginami žmonės? Vokiečiai sudegino daug žydų, nesuteikdami jokio šanso jiems atvirsti iš ekonominių žudikų į normalius žmones ir už tai Vokiečiai šiandien mūsų sąjungininkai. Visi smerkia Rusiją ir kaip antai JAV statytinė Lietuva pilna drąsos, Rusiją išvadina teroristine valstybe. O apie tai, kad Rusai po antro pasaulinio karo, Vakarų propagandos apšvitintus vežė į gryną orą (Sibirą) prasivėdinti, paverčiama kaip baisiausias dalykas. Taip, tai tremtis, taip buvo ištremta daug nekaltų žmonių kuriuos skundė tie patys kaimynai ir „draugai“. Taip buvo ištremta daug jaunų žmonių kuriems JAV pagalba buvo praplautos smegenys ir liepta priešintis Rusijai. Tai gal prablaivėkime ir nustokime sirgti? V. L. Ž.“, t. y., tokiu būdu neigė Lietuvos konstitucinę santvarką - demokratinę respubliką, viešai pripažintą istoriją, rodydamas neapykantą Lietuvos Respublikai būdingoms politinėms realijoms, vertybėms, viešai pritarė SSSR įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką ir prieš Lietuvos Respublikos gyventojus įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui – Lietuvos gyventojų masiniams trėmimams į Sibirą, juos neigė ir šiurkščiai menkino užgauliu bei įžeidžiančiu būdu.
Šalies argumentai
Nuteistojo V. L. gynėjas advokatas P. Macenis apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. L. išteisinti, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios BK 170 straipsnio 2 dalyje ir 170² straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių. Nurodo, kad aprašydamas aplinkybę dėl to, kad V. L. viešai skatino neapykantą Lietuvos žydams dėl jų tautybės, teismas to nemotyvavo, taip pažeisdamas nuosprendžio surašymo taisykles, be to, teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, nes V. L. straipsnio turinys ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirtas BK 170 straipsnio 2 dalies kontekste. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto L. L. 2015-12-23 išvada buvo padaryta išnagrinėjus straipsnį tik pagal BK 170² straipsnio 1 dalį. Byla ištirta neteisingai ir neišsamiai, nesigilinant į visas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus.
V. L. veiksmai, kuriais jis 2013-11-07 naudodamasis patalpino leidinio „(duomenys neskelbtini)“ santraukos bei K. P. paskaitos rusų kalba vertimus į lietuvių kalbą, teismo nepagrįstai kvalifikuoti kaip BK 170 straipsnio 2 dalis. K. P. paskaita, o taip pat ir leidinys „(duomenys neskelbtini)“ ir šiuo metu yra viešai ir laisvai prieinami visiems, turintiems interneto ryšį. Vadovaujantis tokia logika, kiekvienas, išplatinęs viešai prieinamą paskaitą ar jos vertimą į kitą kalbą, nepriklausomai nuo tikslų ir motyvų, yra asmuo, kuris taip pat žemina ir niekina žydus ir trauktinas baudžiamojon atsakomybėn. Paskaita ir leidinys yra laikytini viešąja informacija.
Apeliaciniame skunde kritikuojama specialisto L. L. 2016-03-07 išvada. Teigiama, kad išvadoje iš esmės yra analizuojami K. P. paskaitos ir minėtos knygos santraukos vertimų turinys, kurie niekaip nesusiję su V. L. veiksmais, kurie būtų kvalifikuotini pagal BK 170 straipsnio 2 dalį tuomet, jei jis būtų autorius ir tai būtų padaryta tikslingais ir motyvuotais veiskamis, iš kurių būtų akivaizdu, kad kaltininkas siekia išreikšti neapykantą konkrečiais požymiais apibrėžtai žmonių grupei ar asmeniui. Šiuo atveju V. L. pateikė tik viešai prieinamos knygos vertimą nieko daugiau nepridėdamas, neinterpretuodamas ir neiškraipydamas turinio vertimo teksto. Akivaizdu, kad toks knygos ir paskaitos vertimo patalpinimas internete savo turiniu ir pavojingumu neatitinka nusikalstamos veikos požymių.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad specialisto išvadoje dėl V. L. komentarų vertinamojoje dalyje yra nurodoma, kad komentarai nekursto smurto, diskriminacijos ir nieko neskatina, nors vėliau yra nurodoma, visgi yra skatinama neapykanta, kas kelia abejonių dėl pačios išvados konkretumo ir tikslumo, kurios nebuvo pašalintos teisiamojo posėdžio metu. V. L. komentarų turinys nors ir vertintinas kaip aštrus, neetiškas, įžeidus ar žeminantis bei viešai matomas, bet yra paremtas savąja nuomone ir nėra pagrindo nuomonės reiškimą laikyti neapykantos kurstymu. Neįrodyta V. L. tiesioginė tyčia. Laisvę reikšti įsitikinimus garantuoja teisės aktai. Neatsižvelgta į aptariamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pagal BK 170 straipsnį, kuomet dėl komentarų patalpinimo internete kaltininkai yra išteisinami nesant jų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. V. L. komentarai apie žydus buvo paremti Č. Iškausko 2011-07-17 straipsniu www.delfi.lt portale, taip pat straipsniu apie Rotšildus. Komentaras apie homoseksualus patalpintas paskaičius straipsnį „Gėjai Rusijoje neturi kuo kvėpuoti“. Komentaras su sarkazmu apie naujos netradicinės politinės partijos įkūrimą patalpintas atitinkamu interneto adresu paskaičius straipsnį „Olandijos teismas atvėrė duris pedofilų partijai“. V. L. 2016-09-19 įtariamojo papildomoje apklausoje parodė, kad paskyroje patalpintais komentarais nesiekė skatinti neapykantos, kurstyti smurtą ar diskriminaciją, ką nors įžeisti ar paniekinti, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad V. L. paskelbdamas viešai komentarus, veikė suvokdamas savo veikos pavojingumą ir norėdamas paskatinti neigiamą visuomenės reakciją ar neapykantą homoseksualiems asmenims, konservatorių ir liberalų partijos nariams kaip žmonių grupei ar žydams bei kurstydamas juos diskriminuoti ir prieš juos smurtauti. Akivaizdu, jog paskelbti komentarai negalėjo realios grėsmės BK XXV skyriumi, taip pat ir BK 170 straipsnyje, asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei.
Gynėjas advokatas apeliaciniame skunde pažymi, kad V. L. pripažintas kaltu pagal BK 170² straipsnio 1 dalį vadovaujantis vien tik 2015-12-23 eksperto L. L. išvada, kuri parengta ne pagal originalų V. L. straipsnį, ignoruojant V. L. argumentus ir viso straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ kontekstą dabartinėse realijose.
Vertinant eksperto išvados pagrįstumą, šiuo atveju būtina pacituoti originalaus V. L. straipsnio tekstą: o apie tai, kad Rusai po antro pasaulinio karo, vakarų propagandos apšvitintus vežė traukiniais į Sibirą „prasivėdinti“, paverčiama kaip baisiausias dalykas. Taip, tai tremtis, taip TSRS buvo ištremta daug nekaltų žmonių kuriuos skundė tie patys kaimynai ir „draugai“. Taip buvo ištremta daug jaunų žmonių kuriems JAV pagalba buvo praplautos smegenys ir liepta priešintis Rusijai. Pagal tai matyti, kad V. L. net tris kartus vėliau pakartojo, kad neneigia to fakto, jog buvo vykdomi trėmimai ir kad buvo ištremta daug nekaltų žmonių, o žodį „prasivėdinti“ parašė kabutėse dėl to, jog norėjo suteikti tam žodžiui netiesioginę, o perkeltinę prasmę, kuri tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio proceso metu nebuvo įvertinta. V. L. 2016-09-19 įtariamojo papildomos apklausos metu patikino, kad jam yra žinomas ir suprantamas graudus istorinis faktas, kad J. Stalino nurodymu į Rusiją buvo tremiama beprotiškai daug Lietuvos gyventojų, kurių dauguma buvo Lietuvos partizanai, tarp kurių buvo nemažai ir nepilnamečių vaikų.
Be to, medžiaga iš interneto tyrimui turėtų būti pateikiama išspausdinus momentinę ekrano kopiją (o ne perrašant tekstą), apimančią visą aktualų vaizdą, tačiau to nebuvo padaryta prieš pateikiant straipsnio tekstą specialistui L. L., kuris teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad tokį ranka perrašytą tekstą gavo iš policijos. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai dėl nežinomų priežasčių nuspręsdami ranka perrašyti straipsnio tekstą, netiksliai perteikė straipsnio tekstą iškraipydami tam tikrus žodžius, įterpdami savo naujus, taip pakeičiant viso straipsnio ir jo atskirų dalių reikšmę, o vėliau tokį redaguotą tekstą pateikiant specialistui L. L., o tiksliau:
Netiksliai perrašytas straipsnio pavadinimas, neįrašant pirmojo žodžio - „diagnozė“;Perrašyto straipsnio antroje pastraipoje vietoje santrumpos „t.t.“ įrašant „kt.“;Trečioje pastraipoje vietoje žodžio „tai“ įrašant žodį „konfliktas“;Ketvirtoje pastraipoje vietoje žodžio „aplamai“ įrašant žodį „apskritai“, kas net ir dabar akivaizdu, jog iškraipė straipsnio kontekstą, kadangi žodis „aplamai“ padarytas iš būdvardžio aplamas, o šis reiškia „paviršutiniškas; neapdairus, žioplas“ (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 2000, p. 28), todėl žodžio apskritai negalima keisti prieveiksmiu aplamai, nes nesutampa šių prieveiksmių reikšmės;Penktoje pastraipoje įrašant žodžius „ir kitų [žemių]“;Aštuntoje pastraipoje vietoje skyrybos ženklo „ , “ įrašant „ : “;Devintoje pastraipoje po žodžių „žemaičių tauta“ įrašant skyrybos ženklą „ , “ ir vietoje žodžių „o jeigu visiškai aiškiau“ įrašant „o dar aiškiau pasakius“;Vienuoliktoje pastraipoje po žodžio „statytinė“ įrašant žodį „Lietuva“, vietoje žodžio „vakarų“ įrašant žodį „Vakarų“, vietoje žodžio „pagalba“ įrašant žodį „dėka“.
Logiška, kad gavus tokį klaidingai perrašytą tekstą, padaromos kitokio pobūdžio ir klaidingos išvados, kuriomis, kaip pagrindiniais įrodymais baudžiamojoje byloje, rėmėsi teismas nepagrįstai nuspręsdamas pripažinti V. L. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 170² straipsnio 1 dalyje.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad, kaip matyti iš pridedamos momentinės ekrano su originaliu V. L. 2015-10-24 straipsniu „(duomenys neskelbtini)“ kopijos, būtent teismo nustatytu identišku internetiniu adresu, buvo patalpintas straipsnis, kuriame žodis „prasivėdinti“ buvo panaudotas kabutėse. Visai priešingai šis žodis yra parašytas, t. y. be kabučių, tos pačios dienos ir tuo pačiu internetiniu adresu patalpintame straipsnyje, kuris yra pateiktas kaip įrodymas baudžiamojoje byloje viename iš kompaktinių diskų. Esant paskelbtiems dviem skirtingiems straipsniams tą pačią dieną iš tos pačios paskyros - akivaizdu, kad atsiranda įrodymų prieštaringumas, todėl teismui, siekiančiam išsamiai ir šališkai išnagrinėti bylą, yra būtina pašalinti prieštaravimus. Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje nėra gauta jokiu duomenų iš (duomenys neskelbtini) administracijos dėl prisijungimo ir straipsnio patalpinimo, naikinimo ir vėl naujo jo įkėlimo, todėl yra visiškai neaišku kas, kada ir iš kokio kompiuterio įkėlė naująjį straipsnį ir laikytina neįrodyta ta aplinkybė, kad būtent V. L. patalpino antrąjį ir pakoreguotąjį (parašant žodi „prasivėdinti“ be kabučiu) straipsnį. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo neišsamiai, neatlikdamas originalaus straipsnio lingvistinės, o tiksliau kalbinės agresijos, ekspertizės, taip iki galo ir neišsiaiškindamas originalaus straipsnio turinio reikšmės ir nepašalindamas abejonių dėl V. L. veiksmų atitikimo nusikalstamos veikos požymiams, tuo pažeisdamasLietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.
V. L. niekada neturėjo tikslo niekinti, tyčiotis, skatinti neapykantą ar pritarti SSRS vykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką ir lietuvius, taip pat neturėjo tikslo diskriminuoti tam tikrų žmonių grupių savo straipsniuose bei komentaruose. Teikdamas informaciją niekada jos specialiai šališkai ar neobjektyviai neatrinkinėdavo, o pateikdavo žinias iš oficialių informacijos šaltinių (buvo pridėti kaip priedai prie apklausos protokolo), pagal kuriuos aptikęs netikslumus Lietuvos, kaip valstybės, istorijoje, nurodė, kad sąvoka „Lietuvos valstybės atkūrimas“ yra netiksli ir keistina į „Lietuvos valstybės sukūrimą“, kadangi nuo 1569 m. iki 1795 m. Lietuva priklausė pagal pilną pavadinimą Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Įkvėptas V. Kavaliausko straipsnio, pavadinimu „Tarpukario žydų tauta kūrė rojų Lietuvoje“, patalpinto adresu www.lrt.lt, (žurnalistas V. K., su bendraautoriais sudaręs knygą „Pažadėtoji žemė Lietuva“, kurioje rašoma, kaip Lietuvos žydai dalyvavo kuriant valstybę 1918-1940 m.), V. L. straipsnyje rašydamas apie žydus tiesiog konstatavo faktą, kad žydai Lietuvoje užėmė įtakingas politines pareigas, darė įtaką politiniam procesui, bankų steigimuisi ir t. t. Pagal tai matyti, kad eksperto 2015-12-23 išvados galutinės išvados Nr. 3.1 ir 3.2 iš esmės taikytinos ir V. Kavaliauskui ir kitiems knygos „Pažadėtoji žemė Lietuva“ bendraautoriams, kurie šiame istoriniame veikale atskleidė dar daugiau šokiruojančių istorinių faktų, nei yra parašęs V. L. savo straipsnyje .Vadovaujantis tokia logika, baudžiamojon atsakomybėn derėtų traukti kiekvieną asmenį, analizuojantį Lietuvos istoriją ir viešai išreiškiantį esamus istorinių faktų netikslumus, net ir pagrindžiant tai akivaizdžiais ir objektyviais informaciniais šaltiniais. Darytina išvada, jog specialistas L. L., vertindamas straipsnio istorinius faktus, jų palyginimus ir interpretacijas, atliko ne tik semantinę ir sintaksinę analizę, bet ir istorinio pobūdžio informacijos analizę, kvestionuodamas istorinius faktus ir jų pagrindu straipsnyje padarytų išvadų teisingumą. Atsižvelgiant į tai, jog kaip pats specialistas L. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog turi filologinį išsilavinimą, manytina, jog teikdamas išvadas dėl jam pateikto straipsnio turinio ir nuspręsdamas, jog dauguma istorinių faktų yra ginčytini ir melagingi, peržengė savo kompetencijos ribas, todėl jo išvada laikytina neobjektyvia, nepagrįsta ir neatitinkančia faktinių bylos aplinkybių.
Apeliaciniame skunde apibendrinant teigiama, kad V. L. suprato, jog jo nurodyti šaltiniai, kuriais jis rėmėsi rašydamas straipsnį, yra objektyvūs, o jo skleidžiama informacija, atitinka tikrovę. Klaipėdos miesto apylinkės teismas turėjo V. L. parašytą straipsnį vertinti kaip jo nuomonę, suformuotą jam žinomų šaltinių pagrindu, nes pagal bylos aplinkybės darytina išvada, jog V. L. žinojo ir suprato, kad šiuose šaltiniuose esanti informacija atitinka objektyvius faktinius duomenis, kuriuos tiksliai, sąžiningai ir etiškai, nieko nenuslėpdamas ir neiškreipdamas faktų ir duomenų perteikė straipsnyje.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Nuteistojo V. L. gynėjo advokato apeliaciniame skunde neneigiamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, tai yra, kad V. L. naudodamasis savo socialinio tinklo paskyra patalpino leidinio santraukos ir paskaitos teksto vertimus į lietuvių kalbą bei parašė 4 komentarus, o taip pat patalpino savo parašytą tekstą. Tačiau nesutinkama su jo veikos kvalifikavimu pagal BK170 straipsnio 2 dalį ir 170² straipsnio 1 dalį, tvirtinama, kad V. L. veiksmų nereikia vertinti kaip neapykantos žmonių grupėms, skiriamoms tautiniu, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu, skatinimo, niekinimo, pritarimo SSRS vykdytai agresijai, pažymima, jog V. L. teikdamas informaciją niekada jos specialiai šališkai ar neobjektyviai neatrinkinėdavo, pateikdavo žinias iš oficialių šaltinių, be to, nors komentarų turinys aštrus, neetiškas, įžeidus ar žeminantis, tačiau yra paremtas savo nuomone.
Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, tinkamai kvalifikavo nuteistojo V. L. nusikalstamas veikas.
BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. BK 170² straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ar prieš Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai ir teisingai aprašyti BK 170 straipsnio 2 dalyje bei 170² straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikaltimų požymiai. Atsižvelgdama į šiuos požymius, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė kaltinime nurodytas aplinkybes bei pagrįstai pripažino V. L. kaltu viešai niekinus ir skatinus neapykantą žmonių grupei, skiriamai tautiniu, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu bei viešai pritarus SSRS įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką ir prieš Lietuvos Respublikos gyventojus įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui, juos neigiant ir šiurkščiai menkinant. Nors apeliaciniame skunde bandoma įtikinti, jog komentarais tik buvo išreiškiama nuomonė ir nebuvo siekiama niekinti, skatinti neapykantą atitinkamoms žmonių grupėms, o rašydamas straipsnį V. L. neva rėmėsi jo manymu objektyviais šaltiniais, tačiau tokie argumentai vertinami tik kaip pasirinkta gynybinė taktika.
Teisėjų kolegija sutinka su žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2016-03-07 ekspertizės akto Nr. EAN – 1 išvadomis, jog komentarais (komunikacijos aktais) autorius pasirinko kalbėjimo stilių, kuriuo viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą žmonių grupėms, skiriamoms atitinkamai tautiniu, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu; be to, tiek knygos „(duomenys neskelbtini)“ santraukoje, tiek K. P. paskaitoje yra skatinama neapykanta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui kilmės ir iš dalies socialinės padėties požiūriu. Taigi komentaruose viešai skatinama neapykanta žydams, homoseksualams, konservatorių ir liberalų partijų nariams, minimoms grupėms priskiriami asmenys niekinami. Nors ekspertizės akto išvadose pažymėta, jog V. L. paskyroje paskelbtoje knygoje (jos santraukoje) bei paskaitoje nėra nei tyčiojamasi, nei kurstoma diskriminuoti žmonių grupes dėl tautybės, tikėjimo, tačiau atkreipiamas dėmesys į ekstralingvistinę situaciją, kuri pasireiškia tuo, kad informacija skleidžiama viešai internete, V. L. socialinio tinklo paskyroje informacijos skelbimas yra ne atsitiktinis veiksmas, o visa sistema, pasižyminti turinio vienove (informacija tendencingai kreipiama prieš visuomenę galinčius sukiršinti klausimus (žydus, levitus, homoseksualus, JAV, ES ir t. t.), trafaretiškai kartojasi ne tik temos, bet ir mintys, sakiniai, tokios informacijos laikytinos sisteminiu propagandiniu „minkštosios galios“ reiškiniu, siekiančiu paveikti ne protą, o jausmus ir kurių tikslas tautų supriešinimas ir nepasitikėjimo pasėjimas.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2015-12-23 ekspertizės akto Nr. EAN – 100 išvadomis, kad V. L. paskyroje patalpinto straipsnio „ (duomenys neskelbtini) “ kai kuriais teiginiais įžeidžiamai ir niekinamai apibūdinami valstybės piliečiai kaip tam tikros tautos (žydų) atstovai, viešai pritariama Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems nusikaltimams žmoniškumui, SSRS vykdytiems Lietuvos Respublikos gyventojų trėmimams, juos neigiant, menkinant, užgauliai įžeidžiant trėmimų aukas.
Kolegijos nuomone, žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvados, priešingai nei bandoma teigti apeliaciniame skunde, yra pakankamai aiškios, išsamios, motyvuotos ir logiškos. Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertizes atlikęs L. L., paaiškino savo išvadų pagrįstumą. Jo parodymai pirmosios instancijos teisme atitinka ekspertizės aktuose išdėstytas išvadas. Nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad ekspertiniams tyrimams buvo pateiktas redaguotas, iškraipytas V. L. tekstas („(duomenys neskelbtini)“), todėl abejojama teksto autoryste, tačiau iš pačiame apeliaciniame skunde išvardintų neatitikimų matyti, kad iš esmės skirtumai susiję daugiausia su skyrybos ženklais, pavieniais žodžiais (pvz. pavadinime neįrašytas žodis „diagnozė“). Tokie neatitikimai vertinant objektyviai nepakeičia teksto turinio iš esmės. Teisiamajame posėdyje apklausiamas L. L. paaiškino, jog, atliekant teksto tyrimą, reikšmę turi ne kableliai ar gramatinės klaidos, o tai, koks poveikis yra daromas. Iš 2015-12-23 ekspertizės akto Nr. EAN – 100 matyti, jog buvo tiriamas visas straipsnis, sprendžiama, jog tai vieno autoriaus tekstas, nes tai rodo bendra jo struktūra bei stiliaus ypatybės (nuoseklus kalbėjimas apie tas pačias problemas, pasikartojanti posakių struktūra, pasikartojantis kai kurių raidžių vartojimas). Taigi specialisto argumentai visiškai paneigia apelianto poziciją, jog dėl kai kurių skyrybos ženklų, pavienių žodžių neatitikimo kyla abejonės dėl autorystės. Priešingai, viso teksto struktūra ir stilius pasižymi bendrumu. Abejoti specialisto kompetencija nėra pagrindo – jis turi 24 metų darbinę patirtį ir reikiamą išsilavinimą. Be kita ko, L. L. parodymus bei jo išvadą atitinka ir 2016-09-21 specialisto išvada dėl autorystės (b. l. 94-97, t.1), kurioje pažymėta, kad pagal rašto kalbos požymių sutapimus, nustatyta, kad jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro individualią požymių visumą.
Nors nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde menkinant V. L. kaltę, pažymima, jog nuteistasis komentaruose tik išsakė savo nuomonę, o rašydamas straipsnį rėmėsi oficialiais šaltiniais, tačiau šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Nusikalstamą veikos pobūdį rodo tai, kad išsakyti komentarai yra niekinantys, jais tyčiojamasi, žeminama, skatinant neapykantą, tokiu būdu svarbu yra ne tai, kad asmuo išsako nuomonę, požiūrį, bet tai, kaip tai yra padaryta, kokias žodžiais. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, pats apeliantas pripažįsta, jog jo komentarai aštrūs, neetiški, įžeidūs ar žeminantys. Nagrinėjamu atveju V. L. komentaruose išsakydamas savo nuomonę, pasirenka tokį stilių (vartoja niekinamąją leksiką, žeminančius epitetus, įžeidžiamai tapatina), kuriuo viešai niekina, skatina neapykanta atitinkamoms žmonių grupėms. Be to, kaip pažymima apeliaciniame skunde, nuteistasis dar įtariamojo apklausos metu nurodė, jog žino istorinius faktus, kad J. Stalino nurodymu į Rusiją ištremta daug žmonių, tarp kurių dauguma partizanų, ištremta ir nemažai nepilnamečių vaikų. Tačiau, net ir žinodamas istorinius faktus, savo tekste vis dėlto asmenis, suvokusius tėvynės laisvės būtinybę, apibūdino kaip neturinčius savo nuomonės, suklaidintus, „kuriems JAV pagalba buvo praplautos smegenys“, tremtis įvardijama vežimu į gryną orą prasivėdinti ir t. t. Tokiais dėstomais pasisakymais užgauliai ir įžeidžiamai neigiami bei menkinami sovietinės valdžios nusikaltimai ir jų aukos. Nors apeliaciniame skunde pažymima, jog nuosprendyje nurodytu V. L. paskyros socialiniame tinkle adresu patalpintas straipsnis, kuriame žodis prasivėdinti parašytas kabutėse, tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, kad ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau ir pirmosios instancijos teisme buvo tiriamas toks tekstas, koks ir buvo atitinkamu metu patalpintas V. L. paskyroje socialiniame tinkle. Iš bylos medžiagos matyti, jog korespondentė A. A. kreipėsi į teisėsaugą dėl viešai skelbiamo V. L. teksto, persiuntė teksto turinį, kuriame žodis prasivėdinti nerašomas kabutėse (b. l. 9-11, t. 1). Teisiamajame posėdyje apklausta A. A. patvirtino, jog dėl šio straipsnio diskutavo su pačiu V. L., kuris nesigynė, kad tai ne jo tekstas (b. l. 95, t. 3). Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas S. S. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu gavo užduotį apžiūrėti paskelbtą straipsnį, apžiūrėjo ir padarė išvadas. S. S. atliktos apžiūros protokole (b. l. 112-141, t. 2) išsamiai aptarta, kaip nustatoma, iš kokios socialinio tinklo paskyros skelbiamas straipsnis (nurodoma veiksmų seka, internetinių puslapių adresai, pridedamos momentinės ekrano kopijos). Apžiūros protokole užfiksuotame V. L. straipsnio tekste jau minėtas žodis prasivėdinti taip pat nerašomas kabutėse, todėl apeliacinio skundo argumentai apie abejones dėl šio žodžio parašymo tekste atmestini.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija nesutinka su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais, jog talpindamas atitinkamą informacija socialiniame tinkle (leidinio santrauką, paskaitos tekstą, straipsnį), o taip pat rašydamas komentarus V. L. tik reiškė savo nuomonę. Aukščiau aptarto pobūdžio ne vienkartiniai, bet sistemingi pasisakymai nėra suderinami su nacionaliniais ir tarptautiniais aktais garantuojama asmens saviraiškos laisve. Dėl V. L. viešinamos informacijos į teisėsaugą kreipėsi kiti asmenys. Liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas M. B. neneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuose užsiminė apie jam buvusį nepriimtiną V. L. nuomonės reiškimą, aštrius ir užgaulius pasisakymus, taigi matyti, jog V. L. veiksmai, dėl kurių jis nuteistas šioje baudžiamojoje byloje, nėra atsitiktinis reiškinys. Turėdamas vidurinį išsilavinimą, būdamas psichiškai sveikas V. L. suprato savo žodžių prasmę ir suvokė jų pasekmes. Informacijos skleidimo internetu paprastumas, apimtis ir greitis bei kartą atskleistos informacijos išlikimas (nuolatinis pobūdis) gali labai pasunkinti neteisėtų kalbų internete poveikį palyginus su tradicine žiniasklaida. Internete tokių žinių paskelbimas padidina veikos pavojingumą. Nuteistasis socialiniame tinkle savo viešai matomoje (iš bylos duomenų matyti, jog talpinama informacija nebuvo ribojama privatumo nustatymais, ją matė kiti asmenys, kurie netgi kreipėsi į teisėsaugą) paskyroje veikė pakankamai aktyviai, talpino tendencingai nukreiptą informaciją (dėl dalies jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje), ne kartą paskleidė komentarus (nuteistas dėl 4). Tokias veikas negalima vertinti kaip atsitiktines, neapgalvotas ir visiškai nepavojingas, todėl nekyla abejonių, jog V. L. veiksmai buvo kryptingi ir jis norėjo taip elgtis.
Aptartos aplinkybės patvirtina, jog byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo V. L. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis yra nuteistas pagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantui priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. L. gynėjo advokato Petro Macenio apeliacinį skundą atmesti.