Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Galminui, kaltinamojo gynėjui advokatui Raimondui Simonavičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) Lietuva, vedęs, bedarbis, neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 str. 2 d. (du savarankiški epizodai), 170² str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai tautiniu, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu:

2013 metų lapkričio 7 dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto kompiuterio, naudodamasis socialinio tinklo www.facebook.com vartotojo paskyra (duomenys neskelbtini), patalpino leidinį „Levitavimo pagrindai. Žmonių populiacijos valdymo pradžiamokslis“ santraukos bei K. P. paskaitos rusų kalba teksto vertimus į lietuvių kalbą, kuriuose atskirais teiginiais, per vienos iš judėjų priešistorės genčių - levitų galimai išgalvotą arba iškraipytą istoriją ir veiklą, yra skleidžiamos melagingos žinios apie joje aprašomą žmonių grupę – žydų tautą, kaip ir apie su ja galbūt susijusius visuomeninius bei politinius reiškinius, o kai kuriais (dėl antisemitizmo, dėl pasaulinių karų, dėl Hitlerio kelio į valdžią ir kt.) - skatinama neapykanta žydų tautai, ko pasekoje interneto socialinio tinklapio www.facebook.com V. L. paskyroje (duomenys neskelbtini) parašė 2 komentarus, kuriuose specialiai pasirinktu įžeidžiančiu stiliumi, skelbdamas neva žydai valdo Europos Sąjungą ir kartu manipuliuoja Lietuvos pinigais, skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai tautiniu pagrindu – žydams, tokiu pat būdu paskelbdamas teiginius „Pydarus realiai gali sustabdyti tik V. P.. Jis tai ir daro“ bei „Konservatoriams kartu su liberalais laikas būtų pagalvoti apie vieningos partijos pavadinimą, pvz. „pedofilų, pederastų ir iškrypėlių partija“, jis viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai seksualinės orientacijos pagrindu, taip pat Lietuvos Respublikos konservatorių ir liberalų partijų nariams, kaip žmonių grupei, skiriamai įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu.

Be to, jis viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai tautiniu pagrindu:

V. L., 2015 m. spalio 24 dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto kompiuterio, internetinėje svetainėje www.facebook.com, iš savo vartotojo paskyros (duomenys neskelbtini) (nuoroda (duomenys neskelbtini)) parašė ir tokiu būdu viešai paskelbė tekstą pavadintą “Diagnozė - Lietuviai serga Stokholmo sindromu“, kurį kitą dieną, t.y., 2015 m. spalio 25 dieną paskelbė komentaruose, po tekstu „Kažkelintas bandymas susidoroti“ tinklapyje (duomenys neskelbtini) bei dar kitą dieną, t.y., 2015 m. spalio 26 dieną paskelbė ir tinklapyje (duomenys neskelbtini), kuriame, be kitų, paskelbė teiginius (kalba ir gramatika netaisyta) „(...) Respublika Lietuvą paskelbė 1920 m. gegužę susirinkęs Steigiamasis Seimas. Kaip galima atkurti Lietuvos respubliką, kurios iki tol nebuvo? Kaip galima iš dramblio atkurti beždžionę? Atsakymas labai paprastas, po 1918 m. Lietuvą užplūdo žydai, ir iki II Pasaulinio karo jie buvo uzurpavę visą pramonę, finansus ir realiai valdė visus Lietuvos miestus. Lietuviai tuo metu buvo tik juodoji darbininkija. Keistas dar vienas momentas, “atkūrus” Lietuvos Respubliką, Žemaičių Tauta buvusi šimtus metų, kas byloja ir pilname LDK pavadinime paverčiami Lietuviais, jų net neatsiklausus. Tai galima drąsiai teigti, kad 1918 m. reikaliukai buvo Žydų darbas. Be to, buvo padovanota trispalvė, kuri pakeitė tuometinį Vytį. Kodėl? Todėl, kad vytis ir iki šiol Baltarusijoje ir Rusijoje yra naudojamas ženklas. Trumpiau sakant, panaikinus vytį ir įpiršus trispalvę, Lietuva buvo atjungta nuo savo šaknų ir pradėta integruoti į vakarų sistemą. O jeigu visiškai aiškiau, tai Lietuva tapo JAV kolonija. Kodėl niekas nesmerkia Žydų, kurie buvo užvaldę visą pramonę, miestus? Kodėl nesmerkia Vokiečių kurie šimtus metų Lietuvių, Žemaičių Tautas naikino? Ar jau pamiršo žmonės apie dujų kameras kuriose buvo deginami žmonės? Vokiečiai sudegino daug žydų, nesuteikdami jokio šanso jiems atvirsti iš ekonominių žudikų į normalius žmones ir už tai Vokiečiai šiandien mūsų sąjungininkai (...) V. L. Ž.“, t.y., tokiu būdu viešai skatino neapykantą Lietuvos žydų atžvilgių dėl jų tautybės.

Be to, jis viešai pritarė SSSR įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką ir prieš Lietuvos Respublikos gyventojus įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui, juos neigė ir šiurkščiai menkino:

V. L., 2015 spalio 24 dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto kompiuterio, internetinėje svetainėje www.facebook.com, savo paskyroje (duomenys neskelbtini), parašė ir paskelbė tekstą pavadintą “Diagnozė - Lietuviai serga Stokholmo sindromu“, kuriame be kitų išdėstė teiginius (kalba ir gramatika netaisyta) „(...) Stokholmo sindromas – psichologinis reiškinys, kuomet pagrobimo metu įkaitai (aukos) ima jausti teigiamus dalykus, jausmus (pvz.. savanorišką paklusnumą, pagarbą ir pan.) jų pagrobėjams, nepaisydami to, kad pagrobimo metu yra pavojus jų gyvybei ir (ar) sveikatai. Lietuva daugelį amžių kenčia nuo visokiausio plauko užpuolikų. Šimtus metų Lietuva kartu su Žemaičiais, Rusais, Baltarusiais, Lenkais ir t.t gynėsi nuo kryžiuočių nešamos iškrypeliškos pasaulėžiūros (...)". Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė formaliai nustojo egzistuoti 1795 m., bet 1918 m. vasario 16 d. paskelbta apie Lietuvos valstybės atkūrimą; atkurtoji valstybė deklaravo sieksianti nustatyti savo būsimas sienas remdamasi etnografiniu principu. 1918 m. bandyta atkurti Lietuvoje monarchiją žr. Mindaugas II), tačiau tų metų lapkritį galutinai apsispręsta dėl respublikos. Respublika Lietuvą paskelbė 1920 m. gegužę susirinkęs Steigiamasis Seimas. Kaip galima atkurti Lietuvos Respubliką, kurios iki tol nebuvo? Kaip galima iš dramblio atkurti beždžionę? Atsakymas labai paprastas, po 1918 m. Lietuvą užplūdo žydai, ir iki II Pasaulinio karo jie buvo uzurpavę visą pramonę, finansus ir realiai valdė visus Lietuvos miestus. Lietuviai tuo metu buvo tik juodoji darbininkija. Keistas dar vienas momentas, “atkūrus” Lietuvos Respubliką, Žemaičių Tauta buvusi šimtus metų, kas byloja ir pilname LDK pavadinime paverčiami Lietuviais, jų net neatsiklausus. Tai galima drąsiai teigti, kad 1918 m. reikaliukai buvo Žydų darbas. Be to, buvo padovanota trispalvė, kuri pakeitė tuometinį Vytį. Kodėl? Todėl, kad vytis ir iki šiol Baltarusijoje ir Rusijoje yra naudojamas ženklas. Trumpiau sakant, panaikinus vytį ir įpiršus trispalvę, Lietuva buvo atjungta nuo savo šaknų ir pradėta integruoti į vakarų sistemą. O jeigu visiškai aiškiau, tai Lietuva tapo JAV kolonija. Kodėl niekas nesmerkia Žydų, kurie buvo užvaldę visą pramonę, miestus? Kodėl nesmerkia Vokiečių kurie šimtus metų Lietuvių, Žemaičių Tautas naikino? Ar jau pamiršo žmonės apie dujų kameras kuriose buvo deginami žmonės? Vokiečiai sudegino daug žydų, nesuteikdami jokio šanso jiems atvirsti iš ekonominių žudikų į normalius žmones ir už tai Vokiečiai šiandien mūsų sąjungininkai. Visi smerkia Rusiją ir kaip antai JAV statytinė Lietuva pilna drąsos, Rusiją išvadina teroristine valstybe. O apie tai, kad Rusai po antro pasaulinio karo, Vakarų propagandos apšvitintus vežė į gryną orą (Sibirą) prasivėdinti, paverčiama kaip baisiausias dalykas. Taip, tai tremtis, taip buvo ištremta daug nekaltų žmonių kuriuos skundė tie patys kaimynai ir „draugai“. Taip buvo ištremta daug jaunų žmonių kuriems JAV pagalba buvo praplautos smegenys ir liepta priešintis Rusijai. Tai gal prablaivėkime ir nustokime sirgti? V. L. Ž.“, t.y., tokiu būdu neigė Lietuvos konstitucinę santvarką - demokratinę respubliką, viešai pripažintą istoriją, rodydamas neapykantą Lietuvos Respublikai būdingoms politinėms realijoms, vertybėms, viešai pritarė SSSR įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką ir prieš Lietuvos Respublikos gyventojus įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui – Lietuvos gyventojų masiniams trėmimams į Sibirą, juos neigė ir šiurkščiai menkino užgauliu bei įžeidžiančiu būdu.

2016-03-08 žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvadoje dėl paskelbtų komentarų, knygos "Levitavimo pagrindai ir K. P. paskaitos" turinio (t. 2, b.l. 1-16.), konstatuota, kad Internetinio socialinio tinklalapio (duomenys neskelbtini) paskyroje bei (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje išplatintoje K. P. paskaitoje yra skatinama neapykanta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui kilmės ir iš dalies socialinės padėties požymiu.

Apklaustas specialistas L. L. paaiškino, kad teikė dvi išvadas, kurios dėl to paties asmens, skirtingų metu. Formuluotės skirtingos. Aptarta detaliai ir pateikta išvada. Menkinama, niekinama Lietuvos valstybė. Jų atžvilgiu skleidžiama ištisai sistemingai. Antroje išvadoje jau tikslingiau yra pateikta išvada. Komentarai po kokiu tekstu paskelbti - negali pasakyti, nes išvadoje to nėra, tyrime gal ir ras. Po tekstu padėta šypsenėlė – ji dėliojama bet kur, bet kada. Jis vertina tik kalbos tekstą, o ne šypsenėles. Tai žodžių žaismas. Kaltinamojo pasisakymai - tai ne standartine lietuvių kalba kalbama, jo žodžiai pateikiami „žargoniškai“. Manytų, kad žodis „eurai“ gali būti vartojami visomis kalbomis. Sąskambis yra, tai meniškai vaizduojama. Tyčiojamasi, nes tai „žargoniški“ apibūdinimai iš Lietuvos valiutos. Tyčiojimasis skatina neapykantą. Tai yra visuma – neapykanta Lietuvai ir jos žmonėms. Lietuvos konservatoriai nėra pavadinimas. Tai neoficialus pavadinimas. Nėra norminių kalbos žodžių. Negali pasakyti, kokius liberalus kaltinamasis turi omenyje, rašydamas tai. Nukentėję yra konservatorių ir liberalų partijų nariai, kokie konkrečiai žmonės - nežino. Kas yra konservatorius – konservatyvių požiūrių narys, bet ne apie tai kalbama. „Pederastų“ partiją pavadino kabutėse. Mano, tokia forma, kurią jis vartojo – kurstymas. Žino, kad Lenkijoje įsteigta alaus mėgėjų partija, kuri turi kelias vietas seime. Jo paties išsilavinimas – filologo. Dėl kompiuterinių žinių – tai ne jo kompetencija. Nei vienas žurnalistų sąjungos narys nėra įtrauktas į ekspertų sąrašą. Jo, kaip specialisto išvadų naujais žodžiais niekas nepapildo. Ką jam duoda, jis tą turi. Negali pasakyti, kodėl nėra žodžio „diagnozė“. Jis neperrašinėja teksto. Užduotys laiko kompiuteryje. Žodžių būna visokių – „Didžioji Lietuva“, „bei“ nežinau ką gali keisti. Jis rėmėsi standartine lietuvių kalba. Ne kalbos grynumas jiems rūpi, o poveikio darymas. Tai ne diktantas, ne rašinys. Nei kableliai, nei gramatinės klaidelės neturi reikšmės.

LR BK 170 str. numatytų nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra asmens (žmogaus) lygiateisiškumas ir sąžinės laisvė. Papildomu objektu gali būti konkrečiais atvejais – atitinkamai žmonių grupei priklausančio asmens garbė, orumas, sveikata. Visos BK 170 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, įvertinus būtent viso BK 170 straipsnio pavadinimą, pasireiškia aktyviais kaltinamojo veiksmais, kuriais kurstoma prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Būtent ši nusikalstama veika pasireiškia aktyviais kaltinamojo veiksmais tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą, kurstant žmonių grupės ar jai priklausančio asmens diskriminaciją dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Kaltininkas aktyviais veiksmais tyčiodamasis, niekindamas, skatindamas neapykantą ir diskriminaciją kursto aplinkinius savo viešais pareiškimais, kuriuose pateikiamos specialiai, šališkai, neobjektyviai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir pan., išreiškiančios neigiamą, niekinantį, žeminantį pasisakančio asmens požiūrį į tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis. Pasisakantis asmuo nedviprasmiškai ir visiems suprantamai nurodo vieną iš įstatyme apibrėžtų žmonių grupių ir išreiškia jos atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių (jo viešų pareiškimų respondentų) neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminaciją. Nurodyta nusikalstama veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento, t. y., šios nusikalstamos veikos sudėtis formalioji, pasekmių atsiradimas nėra svarbus. Veikos padarymo būdas – būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – veika turi būti padaroma viešai, tam tikru viešu pareiškimu. Ši nusikalstama veika yra nukreipta prieš nurodytų požymių bendrumu individualizuojamą asmenų grupę ar konkretų jos narį. Kvalifikuojant veiką nebūtina nustatyti konkretaus asmens, prieš kurį buvo padaryta veika, pakanka nustatyti, ar šia nusikalstama veika buvo siekiama pasityčiojant, paniekinant, skatinti neapykantą ar diskriminaciją prieš konkrečių asmenų, pasižyminčių lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų bendrumu, grupę.

V. L., naudodamasis socialinio tinklo www.facebook.com vartotojo paskyra (duomenys neskelbtini), patalpino leidinį „Levitavimo pagrindai. Žmonių populiacijos valdymo pradžiamokslis“ santraukos bei K. P. paskaitos rusų kalba teksto vertimus į lietuvių kalbą, kuriuose atskirais teiginiais, per vienos iš judėjų priešistorės genčių - levitų galimai išgalvotą arba iškraipytą istoriją ir veiklą, yra skleidžiamos melagingos žinios apie joje aprašomą žmonių grupę – žydų tautą, kaip ir apie su ja galbūt susijusius visuomeninius bei politinius reiškinius, o kai kuriais (dėl antisemitizmo, dėl pasaulinių karų, dėl Hitlerio kelio į valdžią ir kt.) - skatinama neapykanta žydų tautai, ko pasekoje interneto socialinio tinklapio www.facebook.com V. L. paskyroje (duomenys neskelbtini), viešu pareiškimu, o būtent parašant 2 komentarus, kuriuose specialiai pasirinktu įžeidžiančiu stiliumi, skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai tautiniu pagrindu – žydams, viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai seksualinės orientacijos pagrindu bei tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu. Tokie V. L. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 170 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 170² straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat tas, kas viešai pritarė TSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSSR ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ar prieš Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, arba 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai arba labai sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikos gyventojams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka.

Pažymėtina, jog BK 170² straipsnio 1 dalyje įtvirtintos veikos objektas – tarptautinės bendrijos saugomi gėriai: agresijos draudimas, pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų draudimas, taip pat agresijos, genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukų, kitų nukentėjusių asmenų, kovotojų prieš okupaciją garbė ir orumas, taip pat viešoji tvarka. Be to BK 170² straipsnio 1 dalyje įtvirtinti veiksmai užtraukia atsakomybę, kai jie padaromi grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to turi būti sutrikdyta viešoji tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis įtvirtina asmens saviraiškos laisvę, t. y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Tiek Konvencijoje, tiek Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini, demokratinėje visuomenėje, siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, kuri taikoma, kai siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei viešuosius interesus.

Pažymėtina, jog V. L. yra žinoma Lietuvos valstybės istorija, SSSR okupacijos ir agresijos žala valstybės raidai. Pastarasis ir neneigė žinantis Lietuvos valstybės istoriją. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Atsižvelgiant į tai, V. L. veiksmus, viešai pasisakant ir paskelbiant pranešimus, pritariančius SSSR įvykdytai agresijai prieš Lietuvos valstybę, propaguojančius palankų požiūrį į Lietuvos okupaciją, panaudojant kitos valstybės karinę jėgą ir priešiškumą esamai Lietuvos santvarkai ir valdžiai bei Sąjūdžio dalyviams, vertina ne kaip jo išsakytą subjektyvią nuomonę, bet kaip tyčia viešai visuomenei skleidžiamą Lietuvos valstybės piliečių neva siekiamos agresijos propagandą. Taip veikdamas V. L. peržengė leistinas kritikos, politinės diskusijos ir saviraiškos ribas, užgauliu ir įžeidžiančiu būdu viešai pritardamas TSRS įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką. Šie jo veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 170² straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Praeityje kaltinamasis neteistas, turi šeimą. Padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikalstamų veikų.

Esant nustatytų aplinkybių visumai, teismo nuomone, Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam paskiriant bausmę – laisvės apribojimą.

Įvertinus aplinkybių visumą yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmes, kurios bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, jas iš dalies sudedant.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 CD diskai – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 170 str. 2 d., 170² str. 1 d., ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 170 str. 2 d. (2013 metų epizodas) – 8 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per visą šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešių mėnesių laikotarpį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

pagal Lietuvos Respublikos BK 170 str. 2 d. (2015 metų epizodas) – 8 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per visą šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešių mėnesių laikotarpį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

pagal Lietuvos Respublikos BK 170² str. 1 d. – 8 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per visą šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešių mėnesių laikotarpį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant per visą šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešių mėnesių laikotarpį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 CD diskus – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.