- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 2-77/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Ruuki Lietuva“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1089-460/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys - uždaroji akcinė draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Ruuki Lietuva“, ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ dėl nuostolių bei nepagrįstai gautų lėšų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Skirnuva“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vlantana“, prašydamas priteisti iš atsakovo: 1) 580 663,37 Lt lėšų, neteisėtai sulaikytų atsakovo; 2) 170 797,20 Lt delspinigių; 3) 907 730,72 Lt , nesumokėtų už atsakovo priimtus darbus; 4) 20 000 Lt išlaidų už technines konsultacijas; 5) 20 792 Lt žyminio mokesčio; 6) procesines palūkanas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo lėšas, esančias atsiskaitomose sąskaitose, ir uždrausti vykdyti objekto priėmimą eksploatacijon, kol nėra visiškai atsiskaityta su ieškovu už objekte atliktus darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 1 699 983,29 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, taip pat uždraudė atsakovui vykdyti transporto logistikos centro su degaline, administracinėmis patalpomis, moteliu, automobilių priežiūros ir remonto patalpomis, automobilių plovykla, viešojo maitinimo patalpomis, sandėliu, esančio Klaipėdos rajone, Dauparų – Kvietinių seniūnijoje, Goberiškės kaime, priėmimą eksploatacijon.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Vlantana“ pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 19 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovo UAB „Vlantana“ atskirąjį skundą ir panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį, kuria atsakovui uždrausta vykdyti aukščiau nurodyto transporto logistikos centro priėmimą eksploatacijon, persiuntė atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl kitos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties dalies, kurią Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė pareiškimą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą per 10 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties priėmimo dienos sumokėti į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 63 876, 80 Lt atsakovo nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti ir pateikti teismui bei atsakovui mokėjimą patvirtinančius dokumentus, arba pateikti nurodytos sumos dydžio banko garantiją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartimi atsakovo UAB „Vlantana“ prašymą patenkino, įpareigojo UAB „Skirnuva“ sumokėti į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą LT60 7300 0100 0233 1729 , (nurodant bylos numerį) 63 876,80 Lt atsakovo nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti ir pateikti teismui bei atsakovui mokėjimą patvirtinančius dokumentus, arba pateikti banko garantiją nurodytai sumai. Teismas nurodė, kad atsakovas dėl byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės galinčius atsirasti savo nuostolius sieja su aplinkybe, kad įmonės pagrindinė veikla – krovinių pervežimas vietos ir tarptautiniais maršrutais, todėl atsakovui būtina periodiškai atnaujinti autotransporto priemonių parką – naudotas transporto priemones parduoti ir pirkti naujas. Pažymi, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau patyrė nuostolių. Atsakovas nurodo, kad 2011 m. sausio 6 d. sudarė 5 sutartis dėl transporto priemonių – puspriekabių Schmitz pardavimo Kazachstano piliečiui ir pateikia rašytinius įrodymus: kontraktą Nr. LIET SH 2011/01/10-2, kontraktą Nr. LIET SH 2011/01/10-4, kontraktą Nr. LIET SH 2011/01/10-5, kontraktą Nr. LIET SH 2011/01/10-3, kontraktą Nr. LIET SH 2011/01/10-1. Atsakovas pagal sutarčių 1 punktą įsipareigojo parduoti, o pirkėjas nupirkti puspriekabes ir sumokėti sutarčių 2 punkte nustatytą sumą. Atsakovas, sudarydamas sutartis nežinojo, kad negalės įvykdyti savo įsipareigojimų – parduoti ir perduoti visų transporto priemonių. Pirkėjas dėl nevykdomų įsipareigojimų pareiškė pretenzijas, kuriose nurodė, kad negali puspriekabių išregistruoti iš Valstybinės įmonės „REGITRA“, nes atsakovo turtas yra areštuotas. Dėl savo pažeidimo įvykdyti prievolę, atsakovas 2011 m. sausio 10 d. sudarė sutartį - kontraktas Nr. LIET SH 2011/01/10-6, kuria susitarė pirkėjui pagal pareikštas pretenzijas kompensuoti patirtus nuostolius – parduoti vienintelę neareštuotą transporto priemonę ir vietoje 2011 m. sausio 6 d. sutartyse sutartos 22 500 EUR sumos pagal PVM sąskaitą – faktūrą, pirkėjas sumokėjo 4 000 EUR pagal kasos pajamų orderį. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad atsakovas, atnaujindamas transporto priemonių parką patiria nuostolių, jų gali patirti ir ateityje.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas UAB „Skirnuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo pareiškimą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsakovas apie savo turto areštą sužinojo 2011 m. sausio 4 d., tačiau vis tiek sudarė areštuoto turto pardavimo sutartis 2011 m. sausio 6 d. Todėl nepagrįstas pareiškime išdėstytas teiginys, jog sutarčių sudarymo metu atsakovui nebuvo žinoma, kad jis negalės įvykdyti savo įsipareigojimų ir parduoti pirkėjui visų transporto priemonių.Atsakovas 2011 m. sausio 11 d. atskirajame skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties panaikinimo nurodė, jog turto turi daugiau negu jo reikia atsiskaityti su ieškovu. Taigi atsakovas turėjo galimybę antstolio areštui jam nereikalingą parduoti turtą arba prašyti jau areštuotą turtą pakeisti kitu, tačiau to nepadarė. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas atsakomybę dėl savo neapsižiūrėjimo ar nesąžiningumo patirtus nuostolių nepagrįstai bando perteikti ieškovui.Pagal CPK 619 straipsnio 2 d. už areštuoto turto praradimą atlyginti privalo turto saugotojas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Vlantana“ prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir dėl to patyrė 18 000 eurų nuostolį. Pasisakydamas dėl aplinkybės, jog sudarydamas transporto priemonių pardavimo sutartis 2011 m. sausio 6 d., atsakovas jau nuo 2011 m. sausio 4 d. žinojo apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas paaiškino, jog įmonė yra didelė, todėl kartais pasitaiko klaidų, kai nutartį priėmęs darbuotojas apie tai neinformavo turto realizacijos skyriaus atsakingų darbuotojų ir vadovo. Atkreipia dėmesį, jog dar iki 2011 m. sausio 6 d. su pirkėju vyko intensyvios derybos, transporto priemonių apžiūra, todėl transporto priemonių pirkimas-pardavimas faktiškai buvo sudarytas anksčiau negu oficialiai pasirašytos sutartys.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 147 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Šios priemonės taikomos tada, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, byloje yra duomenų, kad jų atlyginimas gali būti apsunkintas ir atsakovas pateikia informaciją apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą. Teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokių nuostolių taikymo tikslingumo, nebūtina turėti tiek ir tokių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad konkretaus dydžio nuostolių ateityje neabejotinai atsiras (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-362/2010; 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-928/2010; 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-928/2010 ir kt.). Tačiau bet kuriuo atveju, yra būtina tiksliai išsiaiškinti ir nustatyti šio proceso teisės instituto taikymui reikšmingas aplinkybes.
Visų pirma, teisėjų kolegija sutinka, kad pritaikius transporto priemonių ar kito turto areštą, nuostoliai yra galimi. Tokia išvada seka iš to, kad atsakovas turėjo galimybę sudaryti areštuoto turto pirkimo-pardavimo sutartis. Nors apeliantas teigia, kad dėl nuostolių atsiradimo kaltas pats atsakovas, ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, bus svarbi jau siekiant atlyginti atsakovo patirtus nuostolius, o ne taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.
Kita vertus, nors laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję, tačiau pastarojo instituto tikslas nėra apsunkinti ieškovą (ar kitą laikinąsias apsaugos priemones taikyti pareikalavusį byloje dalyvaujantį asmenį) ar privalomai taikyti priemones, artimas atsakovui taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Pagal suformuotą teismų praktiką paprastai teismas numato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai egzistuoja dvi sąlygos – pirma, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai tikrai gali atsirasti ir, antra, kai atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra ar bus dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-695/2008; 2009 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-730/2009, ir kt.).
Skundžiamos teismo nutarties turinys sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, ar dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Šių aplinkybių tinkamas nustatymas leistų priimti pagrįstą ir teisėtą nutartį, atsakant į klausimą, ar šiuo atveju tikslinga ir teisinga taikyti atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas apskritai nenustatinėjo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygų, susijusių su patirtų nuostolių atlyginimo apsunkinimu, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti, o klausimą dėl būtinumo užtikrinti atsakovo UAB „Vlantana“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą, perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nenagrinėja kitų atskirojo skundo argumentų, kadangi jie neturi teisinės reikšmės teisingam byloje nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.