Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Bjoras“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bjoras“ ieškinį atsakovams Kooperatyvui „Mūsų gojus“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Karžygis“ dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

8. Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria ieškovės UAB „Bjoras“ ieškinį, pareikštą atsakovams Kooperatyvui „Mūsų gojus“ ir UAB „Karžygis“ dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, atsisakyta priimti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog ieškovė savo ieškinio dalyką formuluoja kaip reikalavimą pripažinti negaliojančiu tarp Kooperatyvo „Mūsų gojus“ ir UAB „Karžygis“ sudarytą Susitarimą, kuriuo iš bendros dalinės nuosavybės atidalytos aikštelės, sprendė, kad ieškovė iš esmės siekia Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad ieškovė galėjo skųsti aukščiau minėtą nutartį arba kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

10. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, mano, jog teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, kadangi ieškovės ieškinio dalykas, pagrindas ir šalys nėra tapatūs išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-173-1173/2024.

11. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog pažeistos jo teisės, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

12. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų – teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

13. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, yra nurodęs, kad, jeigu teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, jog asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).

14. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau negu CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte atskleidžiamas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).

15. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020).

16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė reiškia reikalavimą dėl 2024 m. liepos 12 d. Susitarimo tarp Kooperatyvo „Mūsų gojus“ ir UAB „Karžygis“ pripažinimo negaliojančiu, kuriuo atsakovai atsidalino iš bendros dalinės nuosavybės aikšteles b4 ir b5.

17. Byloje pateikti duomenys patvirtina apeliantės nurodomas aplinkybes, kad Kooperatyvas „Mūsų gojus“ ieškiniu reikalavo atidalyti su UAB „Karžygis“ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas aikšteles b1, b2, b3, b4 ir b5, aikšteles b1 ir b2 po atidalijimo priteisti Kooperatyvui „Mūsų gojus“, o aikšteles b3, b4 ir b5 priteisti UAB „Karžygis“.

18. Panevėžio apylinkės teismo patvirtintoje taikos sutartyje Kooperatyvas „Mūsų gojus“ ir UAB „Karžygis“ susitarė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas aikšteles, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aikštelė), suformuojant tris atskiras aikšteles, pagal UAB „Šiaurinis taškas“ nustatytus kadastro duomenis ir UAB „Šiaurinis taškas“ parengtą 2024 m. gegužės 9 d. aikštelių atidalijimo planą. Kooperatyvui „Mūsų gojus“ atiteko aikštelė (b1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 4784,66 m2, esanti adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelė (b2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 586,78 m2, esanti adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB „Karžygis“ atiteko aikštelė (b3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1440,80 m2, esanti adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Taikos sutarties 8 punkte nustatyta, kad nuo likusių reikalavimų Kooperatyvas „Mūsų gojus“ atsisako.

19. Pažymėtina, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-1075/2021).

20. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu jau po taikos sutarties tarp šalių sudarytą 2024 m. liepos 12 d. Susitarimą dėl aikštelių b4 ir b5 pasidalijimo. Sutiktina su apeliante, jog taikos sutartimi buvo išspręstas tarp Kooperatyvo „Mūsų gojus“ ir UAB „Karžygis“ ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų aikštelių, o vėliau sudarytas Susitarimas, kuris yra ginčijamas apeliantės.

21. Pažymėtina, kad dalis atsakovų pasidalyto žemės sklypo iš tiesų priklauso valstybei, kuri nuomos sutarties pagrindu perleido ieškovei UAB „Bjoras“ naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovės ieškinys negali būti laikomas tapačiu išnagrinėtoje Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje, nes taikos sutarties patvirtinimo metu Susitarimas dar nebuvo sudarytas, o Kooperatyvas „Mūsų gojus“ ieškinio reikalavimų dėl aikštelių b4 ir b5 padalijimo atsisakė taikos sutarties 8 punktu.

22. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ieškovės ieškinį kaip tapatų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-173-1173/2024, todėl nepagrįstai atsisakė priimti. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, todėl skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Bjoras“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.