Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei ir Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant Marijampolės AVPK Šakių RPK atstovams G. Vedegiui ir O. Rekešienei, administracinėn atsakomybėn traukiamai A. M., jos atstovui advokatui M. S., išnagrinėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ištekėjusios, dirbančios A. M. individualioje įmonėje, neteistos, administracine tvarka 1 m. laikotarpiu nebaustos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2014 m. gegužės 30 d. 13.15 val. Šakiuose, V. Kudirkos g. 91, automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodama transporto priemonę – S. A. M. priklausantį automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio atstumo iki šalia stovėjusios transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios M. K., naudojamos G. K., ir į ją atsitrenkė, taip apgadindama tiek sau, tiek ir kitam asmeniui priklausantį turtą; vairuotoja A. M. iš eismo įvykio vietos, su kuria ji yra susijusi, policijai nepranešusi pasišalino; A. M. pateikė policijos pareigūnams negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, – tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 132, 234 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. bei 124¹ str. 7 d.

ATP protokolą surašiusios institucijos atstovė O. R. paaiškino, kad ATP protokolas surašytas A. M. pagrįstai, jos kaltė pilnai įrodyta byloje surinkta medžiaga bei liudytojo R. N. paaiškinimais, kurie nesiskiria nuo š.m. gegužės mėnesį duotųjų. Iš surinktos medžiagos matyti, kad A. M. apgadinto kito asmens transporto priemonę, tačiau bandydama išvengti atsakomybės apie įvykį policijai nepranešė ir iš jo pasišalino. Prašo A. M. skirti administracinės nuobaudos vidurkį: pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – 30 Lt, pagal ATPK 127 str. 2 d. – 150 Lt; pagal ATPK 130 str. 1 d. skirti piniginę 3500 Lt baudą ir 48 mėnesiams atimti teisę vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis ATPK 33 str. prašo paskirti galutinę nuobaudą – 3500 Lt baudą ir 48 mėnesiams atimti teisę vairuoti transporto priemones.

Liudytoja G. K. parodė, kad dirba UAB ,,Norfos vaistinė“, yra apgadintojo automobilio Audi A6 naudotoja – savininkas yra liudytojos sūnus. Š.m. gegužės 30 d. atvažiavusi į darbą prieš 8 val. ryto ir nuėjusi į „Norfos vaistinę“. Apie 13 val. automobilio savininko pradėjo ieškoti parduotuvė ,,Norfa“ direktorė, nes liudytojas, kuris matė įvykį, pradėjo ieškoti automobilio savininko. Direktorė atėjo į vaistinę ir paklausė kieno automobilis. Ji sakė, kad yra įvykis, liudytojai. Nuėjusi prie Audi A6 pamatė, kad mašina apgadinta. Gali būti, kad įvažiuota atbulomis. Tie įvykį matę žmonės pasakojo, kad iš parduotuvės išėjo moteris, norėdama išvažiuoti, įvažiavo atbulomis į liudytojos automobilį. Iš karto atvažiavo kelių policija, liudytoja parašė pareiškimą. Liudytojus iškvietė policija. Kaltininkė A. M. žalą atlygino asmeniškai. Pretenzijų jokių neturi. Įlenkimo nebuvo, buvo nubrozdinta paviršutiniškai. Liudytoja pati nevertino žalos. Gavo iš draudimo 700 Lt. Liudytojai sakė, kad norėjo pasižiūrėti ar ji sustos, bet nesustojusi išvažiavo.

L. R. N. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir įvykyje nukentėjusio automobilio savininkę žino iš matymo, kiek tai susiję su įvykiu. Datos nepamena, bet galėjo būti gegužės 30 d. Įvykis buvo po pietų. Su žmona užsuko į parduotuvę „Norfa“ apsipirkti. Žmona nuėjo, o liudytojas liko laukti automobilyje. Belaukdamas pamatė atvažiuojančią moterį su tamsia mašina, kuri neužsuko ir barkštelėjo į žalsvą Audi A6. Atvažiavusio automobilio markės pasakyti negali. Moteris pasistatė mašiną ir nuėjo į parduotuvę. Audi A6 stovėjo priparkuota aikštelėje, o šalia jos buvo laisva vieta. Tamsus automobilis parkavosi priekiu ir besukant įvažiavo į kitą mašiną. A. M. dešinės pusės priekiniu sparnu kliudė Audi A6 kairės pusės galą. A. M. patraukė automobilį atgal, pasistatė jį ir nuėjo į parduotuvę. Ji automobilio tuomet neapžiūrinėjo. Liudytojas laukė toliau ir pamatė, kad grįžta ta pati moteris, kuri eidama šnairom pažiūrėjo į Audi A6, susikrovė iš vežimėlio savo daiktus. Moteris atėjo iš parduotuvės lyg niekur nieko, bet jos akys krypo į apgadintąjį automobilį. Liudytojas pamanė, kad moteris apžiūrinėja kokią žalą padarė. Per tą laiką atėjo liudytojo žmona ir liudytojas jai pasakė, kad ta moteris įvažiavo į kitą mašiną. A. M. nustūmė į parduotuvę vežimėlį ir grįžusi sėdo į savo automobilį. Liudytojas pamanęs, kad jeigu ji suks į dešinę pusę, tai bandys ją sustabdyti, bet ji nusuko kairėn ir nuvažiavo. Liudytojas užsirašė jos automobilio numerius ir paskambino policijai. Bestumdama vežimėlį A. M. tikrai žiūrėjo į apgadintą automobilį. Nuo Audi A6 liudytojo mašina stovėjo per vieną automobilį ir jam girdėjosi garsas, buvo matyti smūgis, nes tas automobilis, kurį užkliudė, net sujudėjo. Kai liudytojas stebėjo atvažiuojantį automobilį, tai matė, kad tokio staigaus posūkio moteris negalės užsukti – liudytojas tikėjosi, kad bus smūgis, stebėjo ir matė kaip viskas įvyko. Įvykio metu liudytojo automobilio variklis buvo užgesintas, langas buvo atidarytas, muzikos tuo metu nesiklausė. Aplinkui buvo daugiau žmonių, bet pašalinio triukšmo nebuvo. Liudytojo vidiniu įsitikinimu moteris negalėjo nematyti, kad atsitrenkė, o be to, grįždama ji tikrai žiūrėjo į apgadintąjį automobilį. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta iš dalies pačios A. M. paaiškinimu, liudytojų G. K. ir R. N. parodymais, Šakių RPK pareigūno R. Š. tarnybiniu pranešimu (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), ATP protokolu (b. l. 3), nuotraukomis (b. l. 4-5), R. N. ir G. K. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 6-7), medicinos dokumentų išrašu (b. l. 22), mokėjimo pavedimu Nr. 122 (b. l. 23), asmenybę apibudinančiomis išskirtinai teigiamomis charakteristikomis (b. l. 24-25) ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

A. M. padaryta veika visiškai atitinka ATPK 127 str. 2 d., nes padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui – M. K. priklausančio turto – Audi A6 apgadinimą; taip pat – ATPK 130 str. 1 d., nes ji pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo susijusi, vietos; taip pat – ATPK 124¹ str. 7 d., kadangi pateikė policijos pareigūnams nebegaliojantį vairuotojo pažymėjimą.

Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanči aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltininkė, dar 2014-08-07 sumokėdama M. K. 700 Lt, savo noru pašalino padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.); atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad dabar, ATP bylos nagrinėjimo metu, gailisi dėl padarytų pažeidimų, tačiau liko prie savo versijos, jog įvykio metu tikrai nepastebėjo apgadinusi kito asmens transporto priemonę ir todėl niekam nepranešusi nuvažiavo iš autoįvykio vietos. Tokia A. M. pozicija neleidžia jos gailėjimosi dėl padarytų ATP teismui vertinti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p. Teismo vertinimu, abiejų autotransporto priemonių apgadinimo pobūdis, su tuo susiję subjektyvūs pojūčiai, net ir įvertinus A. M. mediciniškai patvirtintą klausos sutrikimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens privalėjo būti pastebėti ir pajausti. Tai patvirtina ir liudytojo R. N., visiškai nepažįstančio nei A. M., nei Audi A6 savininko bei naudotojos, neturinčio intereso kažką apkalbėti, ar kažkam padėti, parodymai, jog kontakto su A. M. vairuotu automobiliu kitas atumobilis net sujudėjo, pasigirdo stiprus garsas, o eidama iš parduotuvės A. M. akivaizdžiai žiūrėjo į Audi A6 apgadintą vietą. Šio liudytojo parodymais teismas abejoti neturi jokio pagrindo. Todėl A. M. atitinkamą aiškinimą apie nepastebėtą kitos automašinos apgadinimą ir savavališką pasitraukimą iš įvykio vietos apie tai nepranešus, taip pažeidus KET reikalavimus, teismas vertina kaip jos siekį išvengti arba sušvelninti gresiančią administracinę atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ATP byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nurodytus administracinius teisės pažeidimus. Tačiau A. M. atstovas pagrįstai kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei sumažinti 130 str. 1 d. numatytos ir skirtinos baudos dydį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, pažymi, kad teismai, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Galimybė už administracinius teisės pažeidimus skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ str. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Tokios pozicijos laikosi ir Kauno apygardos teismas (2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-904-785/2014, teisminio proceso Nr. 4-40-3-00298-2014-7).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nagrinėdamas skundus analogiškose bylose, laikosi nuomonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės suvokimas pažeidimo padaryme, taigi ir jo pripažinimas padarius konkrečiame ATPK straipsnyje numatytą pažeidimą nėra būtina sąlyga, kad būtų taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. Taigi, darytina išvada, kad teismo pareiga yra tokią parinkti tokią nuobaudą, kad būtų išlaikytas proporcingumo principas taip nuobaudos griežtumo bei padarytos veikos pavojingumo. Priimdamas sprendimą teismas turi įvertinti visumą bylos aplinkybių. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinis situacijos įvertinimas (sugebėjimas teisingai teisiškai įvertinti veiką) teismo saistyti neturėtų (2013 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013 ir 2014 m. vasario 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-10-2014).

Nagrinėjamojoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad A. M. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas kitas automobilis. A. M., susipažinusi su byloje surinktais įrodymais dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio kito automobilio sugadinimą, juos pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Teismas atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažino, jog kaltininkė, dar 2014-08-07 sumokėdama M. K. 700 Lt, savo noru pašalino padarytą žalą, A. M. 1 m. laikotarpiu administracine tvarka nėra bausta, o pagal ATPK 127 str. 2 d. bei ATPK 130 str. 1 d. – niekada nebausta, kaltininkė puikiai charakterizuojama gyvenamosios vietovės krašto seniūnaitės bei vietos bendruomenės, yra dirbanti, jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad A. M. pagal ATPK 124¹ str. 7 d. skirtina minimali 20 Lt bauda. Pagal ATPK 127 str. 2 d. nėra motyvų paskirti A. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Už šį pažeidimą, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, paskirtinas ne teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, bet bauda. Kita vertus, pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtinas net ir įstatymo numatytas minimalaus dydžio, bet ilgalaikis (3 m.) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir minimalaus dydžio (3000 Lt) bauda būtų aiškiai per griežtos ir neproporcingos nuobaudos. ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, įvykio aplinkybes, A. M. asmenybę, jos šeiminę ir socialinę padėtį, bei elgesį po pažeidimų padarymo, teismas sprendžia, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą A. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą, o dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas kaip baudos, taip ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino atžvilgiu. Galutinė nuobauda paskirtina pagal ATPK 33 str. 2 d. taisykles.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 20, 24, 30¹ str., 31 str. 1 d. 2 p., 33 str. 2 d., 124¹ str. 7 d., 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 286, 287 str., teismas

nutaria:

– administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda;

– administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir nubausti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo;

– administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., ir nubausti 20 Lt (dvidešimties litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinę nuobaudą paskirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų), tai yra 289 EUR, baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.