- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-266-870/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12988-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Aušra Bielskė, Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. balandžio 25 d. iki 2021 m. balandžio 27 d. Iš A. K. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 22 911,39 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. A. K. pripažintas kaltu dėl to, kad 2021 m. balandžio 17 d., apie 21.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pargriovė ant lovos kartu gyvenančią savo motiną A. M., gulinčiai A. M. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius keliu į pilvą, į makštį įkišo butelį ir padarė gilų makšties plyšimą dešinėje šoninėje sienoje viršutiniame ir viduriniame trečdaliuose ir makšties skliauto srityje ir masyvią kraujosruvą užpilvaplėviniame tarpe dubens dešinėje pusėje, susisiekiančią su makšties plyšimu, dešinės vidinės klubo arterijos šakos sužalojimą su plyšusia pseudoaneurizma, nesitęsiančia link kepenų apatinio krašto, ir dešinės kepenų skilties sužalojimus – šešto segmento sumušimą ir septinto segmento užpakalinio krašto įplyšimą, kurie sukėlė ūmų nukraujavimą į išorę ir į užpilvaplėvinį tarpą, sunkų hemoraginį šoką ir komplikavosi kraujosruvos užpilvaplėviniame tarpe supūliavimu, sukėlusiu sepsį ir septinį šoką bei dauginį organų disfunkcijos sindromą, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. K. kartu gyvenančiai savo motinai A. M., tai yra šeimos nariui, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam yra paskirta neteisinga bausmė, kuri prieštarauja teisingumo ir protingumo principo reikalavimams. Apelianto teigimu, jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę ir nurodė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, viso baudžiamojo proceso metu nuoširdžiai gailėjosi, ką pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. K. yra jauno amžiaus, 10 klasių išsilavinimo, nuteistas pirmą kartą. Savo neteisėto elgesio nepateisina, vertina kritiškai, pasižada daugiau nenusikalsti, pripažįsta, kad šiuo atveju nusikaltimo padarymui įtakos turėjo alkoholio vartojimas, todėl po šio įvykio jo nebevartoja, turi draugę, su kuria turi bendrų ateities planų. Nuteistasis mamos atsiprašė, su ja susitaikė, padeda jai pasveikti, remontuoja jos butą, kad grįžusi iš slaugos ligoninės galėtų jame gyventi. Apeliantas dirba, gautas pajamas skiria mamos buto remontui ir jos priežiūrai, stengiasi gauti kuo daugiau pajamų, kadangi Teritorinei ligonių kasai turės atlyginti mamos gydymo išlaidas. Dėl teikiamos materialinės pagalbos jis mamai yra reikalingas, todėl ji taip pat prašo neskirti jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Įvertinus šių aplinkybių visumą, A. K. teigimu, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir jam skirti kitos rūšies bausmę nei numatyta įstatyme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų praktikoje ši įstatymo nuostata yra taikoma ir asmenims, nuteistiems už sunkesnius nusikaltimus (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-179-699/2016, Nr. 2K-340-648/2017, Nr. 2K-64-303/2018, Nr. 2K-316-788/2019, Nr. 2K-49-976/2020, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-361/2018, Nr. 1A-363-380/2014 ir kt.).
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
6. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami kaltininko, nukentėjusiojo ir visuomenės ar valstybės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Taikyti ar ne BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas yra teismo teisė, o ne pareiga. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 86-942/2015, Nr. 2K-209-222/2018 ir kt.).
7. Nagrinėjamu atveju A. K. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), savo veiksmais sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui – motinai. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų buvo ilgą laiką gydoma, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gulėjo slaugos ligoninėje, iš A. K. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista net 22 911,39 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidų. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, po nusikalstamos veikos padarymo nuteistojo elgesys buvo ciniškas – palikęs sužalotą motiną gulėti lovoje, jis nuėjo miegoti, o kai motinos sugyventinis A. A. ėmė aiškintis įvykio aplinkybes – savo kaltę neigė. Apeliaciniame skunde A. K. melagingai nurodo, kad jis kaltu prisipažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, nuteistasis neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją, savo kaltės jis nepripažino ir pirmųjų trijų apklausų metu, tvirtindamas, kad apie motinos sužalojimus jis nieko nežino, o A. A. jį nepagrįstai kaltina tuo, ko jis nėra padaręs (t. 4, b. l. 35–37, 42–43, 56–57). Tik baigiant ikiteisminį tyrimą apeliantas prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir davė parodymus apie jo padarymo aplinkybes (t. 4, b. l. 64). Taigi, nuteistojo pozicija baudžiamojo proceso metu nebuvo nuosekli, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, jis ilgą laiką siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės.
8. Apeliaciniame skunde nuteistasis daug dėmesio skiria susitaikymo su nukentėjusiąja faktui, vis dėlto, kaip matyti iš paties A. K. parodymų, iš karto po įvykio jis motinos neatsiprašė, su ja visą savaitę išvis nesikalbėjo (t. 4, b. l. 64). Po nusikaltimo padarymo praėjus penkiems mėnesiams, apklausos metu įtariamojo A. K. paklausus, kodėl jis iki šiol neatsiprašė nukentėjusiosios, nuteistasis atsakė, kad pastaroji neatsiliepė (t. 4, b. l. 65). Nors nuteistasis akcentuoja, kad jis rūpinasi sergančia motina, remontuoja pastarosios butą, apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad butą liepė sutvarkyti sesuo, nes motina turi grįžti iš slaugos ligoninės jame gyventi (t. 4, b. l. 128), t. y. remonto darbai vyko ne jo iniciatyva. Tokios baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui abejoti A. K. deklaruojamais išgyvenimais ir susitaikymo nuoširdumu. Tokią teismo išvadą patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuoti duomenys, t. y. nukentėjusiosios pokalbiai su broliu V. M., kurių metu A. M. pripažino, kad ją sužalojo A. K. ir tai yra ne pirmas kartas, kai jis bando prieš ją prievarta atlikti lytinio pobūdžio veiksmus (t. 3, b. l. 13, 19–21). Taigi, toks žeminantis nuteistojo elgesys su savo motina nebuvo atsitiktinis. Sutiktina, kad tam įtakos turėjo alkoholio vartojimas, vis dėlto šis faktas A. K. atsakomybės nešvelnina, atvirkščiai, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę sunkinančia. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, A. K. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, būdamas apsvaigęs daro ir administracinius nusižengimus (t. 4, b. l. 3–7).
9. Nuteistasis A. K. su apeliaciniu skundu pateikė nukentėjusiosios A. M. prašymą neskirti jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Prašyme nurodoma, kad nukentėjusioji su apeliantu susitaikė, pretenzijų jam neturi. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, skirdamas A. K. mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis bausmę. Susitaikymo su nukentėjusiąja faktas yra reikšmingas, nustatant bausmės dydį sankcijos ribose, tačiau, atsižvelgiant į nutarties 7 ir 8 punktuose išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju negali sąlygoti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Nuteistojo amžius (26 metai), jo išsilavinimas (baigęs 10 klasių), socialiniai ryšiai (turi gyvenimo draugę), tai, kad asmuo dirba, taip pat negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Tai yra įprastos daugelį asmenų charakterizuojančios aplinkybės. Teigiamai vertintinas A. K. siekis gauti pajamų nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti, tačiau teismo nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimas yra nuteistojo pareiga, o ne išimtinė aplinkybė. Be to, duomenų apie tai, kad nuteistasis tokią žalą jau būtų pradėjęs atlyginti, baudžiamojoje byloje nėra.
10. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neneigia, jog BK 54 straipsnio 3 dalis teismų praktikoje yra taikoma ir asmenims, nuteistiems už sunkesnes nusikalstamas veikas, t. y. už labai sunkius nusikaltimus, tačiau svarbu atkreipti apelianto dėmesį į tai, kad bausmės skyrimas turi būti pagrįstas konkrečiomis bylos aplinkybėmis ir tinkamai individualizuotas, bausmės rūšį ir jos dydį nulemia ne tik nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, bet ir kitos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Apeliaciniame skunde nurodytose kasacinės instancijos teismo nutartyse buvo nustatyta visuma kitokių nei nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kurios konkrečiais atvejais ir sąlygojo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, pavyzdžiui, buvo konstatuotas nusikalstamų veikų atsitiktinis pobūdis, nustatyta, kad panaudotas smurtas nebuvo intensyvus ir nesukėlė ilgalaikių padarinių, atsižvelgta į šeimos interesus, išlaikytinių skaičių, kaltininko sveikatos būklę, į tai, kad kaltininkas yra ne tik neteistas, bet ir nebaustas administracine tvarka, įvertintas savanoriškas padarytos žalos atlyginimas, teigiamos darbdavių charakteristikos, nustatytos kelios kaltininkų atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta ją sunkinančių aplinkybių. Taigi, apelianto nurodoma teismų praktika nagrinėjamu atveju neturi tiesioginės reikšmės bausmės skyrimui, ypač turint omenyje ir tai, kad kai kuriose bylose asmenys buvo nuteisti ne už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, o už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. K. bausmę, tinkamai vadovavosi bausmės individualizavimo principu bei atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas, be kita ko, įvertino ir apeliaciniame skunde nurodomas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes (neteistas, dirba, su nukentėjusiąja susitaikė), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jų vertinti pakartotinai ar skirti joms kitokią reikšmę nei skyrė pirmosios instancijos teismas. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta artima BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje įtvirtintos laisvės atėmimo bausmės minimaliam dydžiui bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo A. K. asmenybei, atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra per griežta. Skirti kitokios rūšies bausmę nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Nepagrįstai paskyrus švelnią bausmę, kaltininko sąmonėje susiformuoja nebaudžiamumo jausmas, o tai prieštarauja ne tik bausmės tikslams, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai.
12. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 322 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi nuteistajam A. K. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta gynėja advokatė Anna Grinevič (t. 5, b. l. 17, 18). Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nuteistajam A. K. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 105 Eur ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei (t. 5, b. l. 25). Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra tenkintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš nuteistojo yra priteista didelė suma – 22 911,39 Eur – nukentėjusiosios gydymo išlaidų. A. K. yra pagrindinio išsilavinimo, dirba pagal individualios veiklos pažymą (t. 4, b. l. 10, 16), duomenų apie jo turimą turtą nėra, nuosprendžiui įsiteisėjus, turės atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus nuteistojo turtinę padėtį ir jo turimus finansinius įsipareigojimus civiliniam ieškovui, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepriteisti.