Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2019 m. sausio 23 d. apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam Č. P. ne mažiau 4 smūgių į veidą, tuo padarydamas jam kraujosruvas ir nubrozdinimus kaktoje, kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, kraujosruvą kairiame smilkinyje, kraujosruvą kairiame žande, kraujosruvą bei nubrozdinimą dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvą dešiniame žande – tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo Č. P. sveikatą.

Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino, teigė, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė gindamasis nuo jo. Parodė, kad 2019 m. sausio 23 d. apie 21 val. vakare buvo užėjęs į (duomenys neskelbtini), pas savo sugyventinę I. P.. Į butą juos pasikvietė paskambinusi I. P. dukra D. M.. Bute pavakarieniavo, išgėrė alaus, pabendravo su I. P. anūke, jokių barnių, jokio triukšmo nebuvo. Pasakė, kad ryte reikės jam anksti keltis į darbą, nuėjęs į I. P. kambarį atsigulė. D. M. norėjosi dar išgerti alkoholio, o jo daugiau nebuvo. D. M. supykusi, kad jis jos neatsiklausęs pasiliko pernakvoti pas I. P., skambino patėviui Č. P.. Č. P. atlėkė labai greitai. Atlėkęs puolė jį gulintį lovoje, pagriebė už krūtinės, už marškinėlių ir pakėlęs trenkė jam į nosį. Nuo smūgio jam iš nosies bėgo kraujas, buvo sukruvinti jo marškinėliai. Jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, gindamasis galėjo suduoti nukentėjusiajam porą ar keturis smūgius į veidą. Po to jis Č. P. išstūmė į koridorių, koridoriuje Č. P. smūgių nesudavė. Po dešimties minučių atvyko policijos pareigūnai. I. P. įvykio metu sėdėjo šalia jo ant lovos. Konflikto metu ji stojo tarp jų ir Č. P. kumšteliais trenkė, galėjo ir nagais jį apdraskyti. Nematė kraujosruvų ant nukentėjusiojo. Stumdamas nukentėjusįjį, galėjo jam suplėšyti megztinį per siūlę. Pabrėžia, kad nukentėjusysis pirmas jį puolė, pirmas sudavė jam smūgius, pirmas pradėjo konfliktą. D. M. gyvena tame pačiame bute. Šiame bute vienas kambarys nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajam Č. P., o kitas kambarys – buvusiai jo sutuoktinei I. P.. Jis mano, kad I. P., kuriai priklauso pusė buto, turėjo teisę jį pasikviesti pas save ir jis, kaip jos sugyventinis, turėjo teisę būti pas I. P. bei apsinakvoti. D. M. gyvena Č. P. kambaryje, jaučiasi kaip šeimininkė, nieko neleidžia daryti savo motinai I. P.. D. M. ir jos motinos santykiai nėra geri. Č. P. su podukra D. M. neleidžia I. P. tame bute gyventi. Tame bute D. M. kelia orgijas. Įvykio metu D. M. buvo išgėrusi, pripūtė virš 3 promilių, o jam buvo nustatytas 1 promilės girtumas. Konflikto metu D. M. nebuvo, ji buvo užsidariusi kitame kambaryje. Konfliktas su Č. P. vyko I. P. priklausančiame kambaryje. I. P. neturi savo bute jokių teisių, niekas su ja nesiskaito. Č. P. D. M. maitina, girdo ir jai viską leidžia. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu ir bylinėjimosi išlaidomis nesutinka. Jis taip pat nukentėjo, po suduoto smūgio bėgo iš nosies kraujas. Tik jis, kaip vyras, dėl sumušimo niekur nesikreipė. Šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę pašalpą 120 eurų, registruotino turto neturi.

Nukentėjusysis Č. P. parodė, kad 2019 m. sausio 23 d. apie 20.30 val. paskambino jam jo buvusios sutuoktinės I. P. dukra D. M., sakė, kad negali užmigdyti mergaitės, nes girtas A. M. neįleidžia į kambarį, o I. P. kambaryje stovi mergaitės lovytė. D. M. jam liepė išprašyti A. M., nes jis neišeina, nėra kur migdyti mergaitės. Jis pasakė M., kad atvažiuos padėti. D. M. dukra tame bute negyvena, ji kartais, kai dirba, palieka savo dukrą D. M. prižiūrėti. Mergaitė pastoviai miegodavo I. P. kambaryje. Atvažiavęs ir įėjęs į I. P. kambarį, pamatė ant lovos gulintį A. M.. Šalia A. M. sėdėjo I. P.. Triukšmo nebuvo, A. M. su I. P. garsiai kalbėjosi. Jis, įėjęs į I. P. kambarį, A. M. liepė keltis ir išeiti. Kai A. M. atsistojo, jis A. M. iš kambario tempė, paėmęs už rankos, bet jis nėjo. A. M. griebė jam už gerklės ir prirėmė prie spintos. Abu stumdėsi, vyko muštynės. Jis sugriebė A. M. už marškinių, o M. sugriebė už jo megztinio. Daugiausia smūgių A. M. jis sudavė koridoriuje. Miegamajame su A. M. tik stumdėsi ir tampėsi. Kuris kuriam pirmas sudavė smūgius, negali pasakyti. Jis neneigia, kad A. M. sudavė vieną ar du smūgius, smūgius sudavė gindamasis. Kaltinamasis jam sudavė apie keturis smūgius į veidą, jam bėgo kraujas. Buvo atvykusi greitoji, sužalojimus užlipdė pleistru. Jis tampė A. M., kad pastarasis išeitų iš buto. Neneigia, kad smūgiuodamas galėjo pataikyti A. M. į nosį. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), po ištuokos priklauso lygiomis dalimis jam ir jo buvusiai žmonai I. P.. Butas yra 2 kambarių. Bute jo sutikimu gyvena I. P. dukra D. M. jam priklausančiame kambaryje. I. P. bute pastoviai gyventi pradėjo nuo 2018 m. vasario mėnesio. Įvykio metu A. M. buvo I. P. priklausančiame kambaryje. Ikiteisminio tyrimo metu jis neminėjo, kad jis varė A. M. iš buto dėl mergaitės. D. M. išgeria dažnai ir būdama girta jam skambina. Nežino, kodėl D. M. jam skambina, kai kyla triukšmas. I. P. dažnai konfliktuoja su D. M.. Anksčiau jis konfliktų su A. M. neturėjo. Ar M. po smūgio sudavimo bėgo kraujas, nematė. Prašo iš kaltinamojo priteisti 1 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 80 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio surašymą. Neturtinė žala yra už sveikatos sutrikdymą, jautė fizinį skausmą. Po 3 parų ar po savaitės pradėjo jį pykinti, svaigo galva. Kreipėsi į gydytoją, darė tyrimus. Šiuo metu jaučiasi gerai. Kaltinamasis jo neatsiprašė, nesusitaikė.

Liudytoja I. P. parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. 2019 m. sausio 23 d., jai būnant kartu su A. M., paskambino dukra D. M. ir pasikvietė užeiti. Jie abu nuėjo namo, dukra jai leido pareiti į namus. Be jos leidimo į butą ji negali įeiti. Dukra jau buvo išgėrusi, matyt buvo dar mažai, norėjo dar išgerti. Jie turėjo pasiėmę butelį alaus ir visi trys išgėrė. Iš pradžių viskas buvo gerai, A. M. su mergaite žaidė ir piešė. Po to ji su A. M. nuėjo į savo kambarį. Girdėjo, kai D. M. skambina Č. P., kad atvažiuotų, nes nenorėjo, kad A. M. pasiliktų pas ją. D. M. A. M. nemėgsta. Atvažiavo Č., A. M. tuo metu buvo ant lovos. Įpuolęs Č. iš karto puolė prie A. M., vožė jam į nosį, paleido kraują, suplėšė marškinėlius. A. M. gynėsi nuo jį užpuolusio Č. P.. Paėmė jam už gerklės, pastūmė prie spintos. Jie susistumdė, ji įlindo tarp jų į tarpą, stūmė juos vienas nuo kito, gynė A. M. nuo Č. P. ir gindama galėjo užkabinti nagais, padaryti Č. P. kraujosruvas. Jie abu nusistumdė į koridorių, D. M. tuo momentu iškvietė policiją. A. M. yra kultūringas, jis sakė, kad jeigu būtų gražiai pasakęs jam išeiti, jis būtų išėjęs, bet Č. P. puolė A. M. iš karto - už marškinių ir į nosį. Jokio pokalbio tarp jų nebuvo. Iš karto buvo puolimas ant A. M.. Neskaičiavo smūgių skaičiaus. Jie abu sudavinėjo vienas kitam į veidą. Po to Č. P. bėgo kraujas iš galvos, mano, kad ji galėjo P. sužaloti juos skirdama. Ji pati sužalota nebuvo. Ji mano, kad pas ją į jos kambarį gali ateiti draugas. Jos santykiai su dukra D. M. prasti. D. nori ją visam laikui išvaryti iš nuosavo buto. D. vaidina didelę šeimininkę bute, nors ten jai niekas nepriklauso. D. M. yra Č. P. podukra. Č. ją išlaiko, perka alkoholį, cigaretes. Ji mano, kad Č. P. ir D. M. sieja kitokie, artimesni santykiai nei kaip dukros su patėviu. D. M. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Įvykio dieną jokio triukšmo bute nebuvo. A. M. dažnai nesilanko, porą kartų buvo užėjęs pas ją į butą. Č. P. nenori, kad kas nors pas ją ateitų.

2019 m. sausio 23 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 17 ).

Specialisto išvada Nr. G257/2019(02) nustatyta, kad Č. P. padaryta: kraujosruvos, nubrozdinimas kaktoje, kraujosruva kairės ausies kaušelyje, kraujosruva kairiame smilkinyje, kraujosruva kairiame žande, kraujosruva bei nubrozdinimas dešinės akies apatiniame voke, kraujosruva dešiniame žande. Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip keturių trauminių poveikių. Nustatyti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 39).

2019 m. kovo 27 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas megztinis, kurį savanoriško, daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikė nukentėjusysis Č. P., užfiksuotas kairės rankovės įplėšimas palei siūlę (b. l. 41, 42).

2019 m. sausio 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio S. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad įvykio vietoje alkotesteriu kaltinamajam A. M. nustatytas 1,15 promilės, I. P. - 2,50 promilės, o D. M. - 3,13 promilės neblaivumas (b. l. 53).

2019 m. sausio 28 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti marškinėliai kuriuos savanoriško, daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikė A. M.. Užfiksuoti įplėšimai šalia apykaklės, kairės rankovės išardymas palei siūlę, dėmės rudos spalvos panašios į kraują (b. l. 58, 59).

Byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis A. M. 2019 m. sausio 23 d. apie 21.00 val. tarpusavio konflikto su Č. P. metu rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 4 smūgių į veidą ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo Č. P. sveikatą, įgyvendindamas teisę į būtinąją gintį ir neperžengdama būtinosios ginties ribų (BK 28 straipsnio 2 dalis).

Žmogus turi teisę į būtinąją gintį nepriklausomai nuo to, ar jis galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios organus. Būtinoji gintis yra prigimtinė žmogaus teisė gintis nuo kėsinimosi. Būtinoji gintis visada susijusi su žalos padarymu užpuolikui. Jei užpuolikui nepadaroma žala, kuri numatyta baudžiamosiose įstatymuose, tai veiksmai laikomi socialiai vertingais, tačiau nesudaro būtinosios ginties situacijos.

Pirmiausia teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo Č. P. veiksmai prieš kaltinamąjį BK 28 straipsnio 2 dalies prasme pripažintini pavojingu kėsinimusi į jo sveikatą. Kaltinamasis A. M., apklausiamas teisme, parodė, jog jis buvo pas sugyventinę I. P. namuose, I. P. nuosavybės teise priklausančiame kambaryje. Tame pačiame bute, nukentėjusiajam priklausančiame kambaryje, gyvena I. P. dukra D. M.. Kaltinamajam A. M. nusprendus pasilikti nakvoti pas I. P., jos dukra D. M. supykusi išsikvietė nukentėjusįjį Č. P., kad pastarasis išvarytų A. M. iš buto, nes D. M. jaučiasi to buto šeimininke ir daro, ką nori. Atvykęs nukentėjusysis, staiga įpuolęs į I. P. kambarį ir pagriebęs kaltinamąjį už marškinėlių, trenkė vieną smūgį į veidą, nuo smūgio iš nosies pasipylė kraujas, tempė kaltinamąjį iš kambario. Kaltinamasis, gindamasis nuo nukentėjusiojo, stūmė jį nuo savęs, susistumdžius sudavė keletą smūgių nukentėjusiajam į veidą. Pažymėtina, kad kaltinamojo A. M. parodymai dėl to, kad nukentėjusįjį Č. P. sužalojo gindamasis, nes šis pirmas jam sudavė smūgį į nosį, griebė už marškinėlių, rankos, bandė jį ištempti iš kambario, byloje nepaneigti. Priešingai, proceso metu jie iš esmės liko nuoseklūs, esminėse detalėse atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Štai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat parodė, kad Č. P. sugriebė jam už marškinėlių ir kumščiu sudavė smūgį į veidą, pataikė į nosį, iš nosies pradėjo bėgti kraujas, o jis po to sudavė nukentėjusiajam dešinės rankos kumščiu, galėjo suduoti 4 smūgius. Ar Č. P. sudavinėjo jam smūgius į krūtinę, neprisimena, nes viskas vyko labai greitai, jam taip pat buvo padarytas sužalojimas, bet į medikus nesikreipė. Teismas tiki šiais kaltinamojo parodymais ir vertina juos kaip nuoseklius, nes tokius jo parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojos I. P. parodymai teismo posėdžio metu, bei jie iš esmės neprieštarauja ir teismo posėdžio metu duotiems nukentėjusiojo Č. P. parodymams. Liudytoja I. P., apklausiama teisme, parodė, kad jai ir jos sugyventiniui A. M. būnant pas ją kambaryje, įlėkęs nukentėjusysis Č. P. trenkė A. M. smūgį į veidą, nuo smūgio pradėjo bėgti kraujas, suplėšė A. M. marškinėlius. A. M. gynėsi nuo jį užpuolusio Č. P., stūmė jį nuo savęs, vyko susistumdymas. Ji, įlindusi tarp jų į tarpą, juos skyrė, skirdama galėjo nagais apdraskyti ir padaryti nukentėjusiajam kraujosruvas. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, kad Č. P., atėjęs į butą, puolė prie A. M., griebė jam už drabužių, liepė išeiti. Nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad nuo 2018 m. vasario mėnesio į butą grįžo gyventi I. P., per tą laikotarpį apie keturis kartus pas ją buvo užėjęs jos sugyventinis A. M., tačiau A. M. visą laiką išprašydavo D. M.. 2019 m. sausio 23 d. jam paskambino D. M. ir pasakė, kad į butą atėjo A. M. ir ji negali jo išprašyti. Jis, iš karto nuvažiavęs ir įėjęs į kambarį, liepė A. M. atsikelti ir išeiti. A. M. staiga pašokęs iš lovos pasakė, kad jis turi teisę likti bute ir gyventi kartu su I. ir jį pastūmė. Tada jis pastūmė A. M. ir, suėmęs už rūbų, bandė jį nutempti į koridorių, jis nesidavė, stūmė Č. P. nuo savęs. Po to nukentėjusysis sudavė A. M. į petį, vyko tampymasis, A. M. pradėjo sudavinėti smūgius rankos kumščiu jam į veidą, sudavė ne mažiau 4 smūgių, o jis A. M. sudavė kelis smūgius į krūtinę, dėl sužalojimų į medikus nesikreipė. Tačiau nukentėjusysis papildomos apklausos metu nurodė jau šiek tiek kitokią įvykių eigą. Parodė, kad I. P., norėdama apginti savo sugyventinį A. M., bandė jį apdraskyti, bet jis nuo savo veido nustūmė jos rankas ir ji daugiau prie jo priėjusi nebuvo. Taip pat nurodė, kad prieš smūgių sudavimą jis buvo sugriebęs A. M. už rūbų ir traukė jį link koridoriaus, sakydamas, kad jis išeitų iš buto, vyko susistumdymas, gindamasis, po to, kai jam buvo suduoti smūgiai, taip pat buvo sudavęs A. M. smūgius. Kur tiksliai sudavė, neprisimena, ar galėjo suduoti į veidą, pasakyti negali, gal ir galėjo pataikyti netyčia, nes į veidą nesitaikė. Tuo tarpu apklaustas policijos pareigūno iš karto po įvykio, nurodė, kad jis kaltinamajam sudavė į veido sritį (b. l. 53). Apklaustas teisme, nukentėjusysis nurodė dar kitokias aplinkybes. Jis teigė, kad jam D. M. skambino ir prašė atvykti dėl anūkės, nes negali jos užmigdyti, A. M. neįsileidžia jos į I. P. kambarį, tame kambaryje stovi mergaitės lovytė. Atvažiavęs iš karto ėjo į I. P. kambarį, A. M. jau gulėjo lovoje, I. P. sėdėjo šalia, triukšmo nebuvo, jie garsiai kalbėjosi, jis liepė A. M. išeiti, o jam atsistojus, tempė A. M. už rankos, už marškinėlių, bet jis nėjo, jie stumdėsi, tarp jų vyko muštynės, neneigia, kad A. M. sudavė vieną ar du smūgius, daugiausia jam smūgių sudavė koridoriuje, kaltinamasis jam sudavė apie keturis smūgius į veidą, kuris pirmas sudavė smūgius, pasakyti negali.

Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus bylos nagrinėjimo teisme, daro išvadą, kad jo parodymai nėra nuoseklūs. Teismas jais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Taigi, teismas sprendžia, kad pirmiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis Č. P. į kambarį įsibrovė neteisėtai, be kokio nors, kad ir mažiausio, kaltinamojo ar jo sugyventinės liudytojos I. P. preteksto, nes šie asmenys savo veiksmais jokios dingsties brautis į kambarį nedavė. Nukentėjusysis, apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, kad, jam atvykus, triukšmo nebuvo, tik buvo garsiai kalbama. Tai, kad kaltinamojo apsilankymas pas savo sugyventinę I. P. nepatiko tame bute gyvenančiai I. P. dukrai D. M., kuri, kaip teigia nukentėjusysis, visada A. M. išprašydavo iš namų, bei pačiam nukentėjusiajam Č. P., nebuvo dingstis nukentėjusiajam elgtis taip, kaip nori jis, t. y. nepaisyti įstatymų reikalavimo – nepažeidinėti kito asmens būsto neliečiamybę. Kaip matyti iš įvykio aplinkybių, nukentėjusysis neteisėtai, be jokio preteksto įsiveržęs į svetimą I. P. nuosavybės teise priklausantį kambarį, staiga pripuolęs prie jau lovoje gulinčio I. P. sugyventinio – kaltinamojo A. M., sudavė pastarajam smūgį, varė jį lauk, tempdamas iš kambario, t. y. pirmas pradėjo pavojingą kėsinimąsi į kaltinamojo A. M. sveikatą, nuo kurio jis turėjo teisę gintis. Šio fakto nepaneigia ta aplinkybė, kad kaltinamasis nebuvo apžiūrėtas medikų ir nebuvo konstatuoti jam padaryti sužalojimai, neprašė teisėsaugos institucijų pradėti tyrimą, tačiau paties įvykio metu dėl nukentėjusiojo suduoto smūgio jam iš nosies bėgo kraujas, todėl akivaizdu, kad jam skaudėjo. Teismo vertinimu, asmuo turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į teisėsaugą ar medikus dėl padarytų sveikatos sutrikdymų, taip pat neprivalo numatyti, kad tokiu būdu jam gali tekti gintis nuo pareikštų kaltinimų ir tik dėl šios priežasties pranešti apie tai atitinkamoms institucijoms. Antra, nagrinėjamu atveju Č. P. kėsinimasis buvo realus, nes nukentėjusysis, įsiveržęs į svetimą kambarį, pirmas sudavė kaltinamajam smūgį į veidą. Šią aplinkybę patvirtina ir tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, t. y. iš karto po įvykio nukentėjusysis policijos pareigūnui paaiškino, kad jis kaltinamajam sudavė į veido sritį (b. l. 53). Be to, kaltinamasis parodė, kad kartu buvo atliekami ir kiti veiksmai (jis iš kambario buvo tempiamas už rankos, marškinėlių ir varomas lauk), kas rodo, kad objektyviai nukentėjusiojo veiksmais buvo siekiama ne tik sukelti kaltinamajam fizinį skausmą, bet ir įžeisti bei pažeminti jį. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusiojo kėsinimasis buvo realus, o ne egzistavo tik kaltinamojo vaizduotėje.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė baudžiamąją bylą nutraukti, nurodydamas, kad A. M. veiksmai atitinka būtinosios ginties institutą, A. M. veikė būtinosios ginties situacijoje.

Pagal baudžiamąjį įstatymą ir formuojamą teismų praktiką, būtinosios ginties situacija gali iškilti nepriklausomai nuo to, ar besikėsinantis asmuo yra ginkluotas ar ne, fiziškai stipresnis ar silpnesnis ir pan. Užpuolimo neteisėtumas, netikėtumas, neretai įžūlumas, ciniškumas, tiesioginis kėsinimasis (žalos darymas) ar sudarymas realaus pavojaus sveikatai, gyvybei ir pan. sukelia stresinę būseną, netikėtumo situaciją. Todėl įstatymas nereikalauja proporcijos tarp puolimo ir gynybos priemonių, puolimo ir gynybos intensyvumo, proporcijos tarp būtinąja gintimi išvengtos žalos ir besikėsinančiajam padarytos žalos ir t. t. Todėl tai, ar būtinoji gintis atitinka teisėtumo reikalavimus, ar buvo viršytos ar ne būtinosios ginties ribos, tai tiek fakto, tiek teisinio vertinimo klausimas, kuris turi būti sprendžiamas, vertinant bylos aplinkybių, tarp jų ir besikėsinančiojo, asmenybę, jo ankstesnį elgesį, santykius su besiginančiuoju, visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-428/2010).

Įvertinęs visumą šių byloje surinktų įrodymų pagal vidinį įsitikinimą, remdamasis išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad byloje patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų paneigta kaltinamojo A. M. nurodyta nagrinėjamų įvykių eiga, nėra, tad teismas remiasi kaltinamojo parodymais ir pripažįsta įrodytomis jo nurodytas aplinkybes.

A. M. buvo kaltinamas tuo, jog jis 2019 m. sausio 23 d. apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia sudavė nukentėjusiajam Č. P. ne mažiau 4 smūgių į veidą, ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. A. M. veika formaliai atitinka baudžiamajame įstatyme (BK 140 straipsnio 1 dalyje) numatyto nusikaltimo požymius, tačiau taip pat nustatyta, jog šiuos veiksmus A. M. atliko gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. būtinosios ginties sąlygomis. A. M. nukentėjusiajam smūgius į veidą sudavė tik po to, kai šis, pažeisdamas kito asmens būsto neliečiamybę, įsibrovęs į svetimą – kaltinamojo sugyventinei priklausantį kambarį, pirmas jam sudavė smūgį, bei neturėdamas jokio pagrindo, tempė jį iš kambario. Taigi, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusiajam Č. P. sužalojimai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai.

Esant šioms aplinkybėms A. M. atžvilgiu baudžiamoji byla dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nutrauktina, nustačius, jog šią veiką jis padarė esant būtinosios ginties sąlygoms (BK 28 straipsnis), o ši aplinkybė šalina baudžiamąją atsakomybę.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis Č. P. pateikė 1 000 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei 80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta A. M. atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) aiškiai nenustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas, esant atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto nurodytas reikalavimas nutraukti pradėtą baudžiamąjį procesą, jeigu egzistuoja baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, iš esmės reiškia ir reikalavimą nutraukti byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimą. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas. Tad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad, nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260/2006). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo Č. P. ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas. Teismas pažymi, jog tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis Nr. 1A-626-387/2014, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. 1A-300-209/2016 ir kt.)

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo, nutarčiai įsiteisėjus, naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatytai aplinkybei, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusiojo Č. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtą.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo, įsiteisėjus nutarčiai, panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.