Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant T. N., Linai Strimilaitei, Lijanai Ereminaitei – Krivdai, Erikai Ziniūtei ir Kristinai Mečinskienei, dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvė, LR pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), užsiimanti individualia veikla, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. M. apgaule savo naudai gijo didelės vertės svetimą turtą:

2011 m. liepos 2 d., bute, (duomenys neskelbtini) su T. S. sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią B. M. įsipareigojo T. S. parduoti žemės sklypą, 0,0900 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o pirkėjas T. S. įsipareigojo minėtą sklypą nupirkti už 140 000 Lt, sutartyje nurodant, kad sutarties objektas yra įkeistas privačiam kreditoriui. Sutarties sudarymo metu B. M. nuslėpė nuo pirkėjo T. S., kad minėtas sklypas yra areštuotas 2009 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. antstolės Vidos Daugirdienės ir nuo 2011 m. birželio 29 d. antstolės L. P., bei iš T. S. 2011 m. liepos 2 d. paėmė 35 000 Lt, 2011 m. rugsėjo 15 d. paėmė 54 000 Lt avansą, nors realios galimybės įvykdyti sutarties sąlygas neturėjo. Tokiu būdu B. M. apgaule įgijo didelės, 89 000 Lt vertės T. S. turtą.

Kaltinamoji B. M. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad ji turėjo žemės sklypų, kuriuose vykdė statybas, rengė detaliuosius planus. Tam reikėjo papildomų pajamų, todėl ji kreipėsi į privačius kreditorius, kuriems įkeitė sklypus. 2011 m. T. S. kreipėsi į B. M., norėdamas pirkti žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Apie parduodamą žemės sklypą T. S. informavo nekilnojamojo turto agentė V. N.. Su nukentėjusiuoju B. M. susitiko prie žemės sklypo Kalotės k., Klaipėdos r.. Jam paaiškino, kad sklypas įkeistas privačiam kreditoriui V. K.. T. S. pageidavo pirkti sklypą, jie susitarė dėl sklypo kainos – 140 000 Lt. Nukentėjusysis neturėjo visos pinigų sumos, todėl pageidavo už perkamą turtą mokėti dalimis. Prieš sudarant preliminarią sutartį, B. M. dar kartą paaiškino, kad dėl sklypo pardavimo bus skelbiamos antstolio varžytinės, T. S. pirks sklypą kaip skolininko pasirinktas pirkėjas. Preliminarią sutartį sudarė nukentėjusiojo bute, (duomenys neskelbtini). Sutartimi B. M. įsipareigojo parduoti vieną žemės sklypą 0,09 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., o T. S. sutarties sudarymo metu įsipareigojo sumokėti 35 000 Lt, iki 2011 m. rugsėjo 15 d. sumokėti 70 000 Lt, iki 2011 m. gruodžio 31 d. 20 000 Lt, ir iki 2012 m. kovo 31 d. sumokėti 15 000 Lt. Sutartyje buvo numatyta parduodamo turto kaina 140 000 Lt. Sutartyje taip pat nurodyta, kad sklypas yra įkeistas privačiam kreditoriui. B. M. paaiškino T. S., kad ji su kreditoriumi V. K. kreipsis į hipoteką ir bus paskelbtas turto pardavimas iš varžytinių, todėl T. S. turės už perkamą sklypą su B. M. atsiskaityti griežtai preliminarioje sutartyje numatyta tvarka. Pasirašant sutartį dalyvavo B. M. duktė. Nukentėjusysis T. S. skambino savo draugui, kaip jis nurodė – juristui, tarėsi dėl įkeisto sklypo pirkimo. Pakalbėjęs su draugu, T. S. preliminarią sutartį ir sumokėjo B. M. pirmąją įmoką už sklypą – 35000 Lt. Apie šios įmokos gavimą B. M. pažymėjo preliminarioje sutartyje. Rugsėjo mėn. nukentėjusysis sumokėjo dar 54 000 Lt ir apie gautus pinigus pažymėjo sutartyje. Likusią sumą nukentėjusysis pažadėjo sumokėti vėliau. B. M. hipotekai pranešė, kad turi pirkėją, ir, kad reikia rengti dokumentus sklypo pardavimui. Susitiko su kreditoriumi V. K., jis sutiko su sklypo pardavimu B. M. pasirinktam pirkėjui. Hipotekos kreditorius V. K. kreipėsi į hipotekos teisėją dėl dokumentų išsiuntimo, kad būtų sumokėta skola. V. K. nežinojo, kad reikia kreiptis ir antrą kartą, todėl B. M. dokumentai nebuvo įteikti. B. M. pati užėjo į teismą ir pasirašė dokumentus. B. M. vykdė visas sutartyje numatytas ir su nukentėjusiuoju aptartas sąlygas. Sekančią įmoką už žemės sklypą T. S. turėjo sumokėti iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau prieš naujus metus paskambino ir pasakė, kad jis nebepirks šito sklypo. Sklypo pardavimo procesas skolininko pasirinktam pirkėjui jau buvo prasidėjęs, todėl B. M. nebegalėjo jo atšaukti. Ji atsidūrė dviprasmiškoje padėtyje dėl paties nukentėjusiojo elgesio. B. M. su T. S. susitarė, kad ji ieškos naujo pirkėjo, o pardavusi sklypą už 14 00 Lt sumą, jam grąžins sumokėtus 89 000 Lt. T. S. su tuo sutiko. B. M. informavo hipotekos kreditorių apie tai, kad T. S. atsisako pirkti sklypą, jie bendromis jėgomis ieškojo kito pirkėjo. Praėjus mėnesiui T. S. ėmė reikalauti pinigų. B. M. pinigų nebeturėjo, todėl T. S. jų grąžinti negalėjo. B. M. jam pasakė, kad neprivalo grąžinti sumokėtų pinigų, nes sutartis neįvykdyta dėl paties nukentėjusiojo kaltės. T. S. ėmė ją kaltinti apgaule, kreipėsi į prokuratūrą. Sklypo pardavimo dokumentus ji pateikė antstolei B.Tamkevičienei. Atsirado naujas sklypo pirkėjas, jam per antstolę B.Tamkevičienę žemėssklypas buvo parduotas. B. M. iš nukentėjusiojo gavo tik 89 000 Lt, apie kurių gavimą yra pažymėta sutartyje. Kitos kaltinime nurodytos įmokos 16 000 Lt ji negavo. Gautų iš nukentėjusiojo pinigų – 89 000 Lt ji į antstolio depozitinę sąskaitą neįmokėjo, nes laukė, kol nukentėjusysis sumokės visą sutartą sumą. Ji nukentėjusiajam prieš sudarant preliminarią sutartį pranešė, kad sklypas yra įkeistas privačiam kreditoriui ir areštuotas. Pinigų ji T. S. negrąžino, tačiau pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis T. S. parodė, kad 2011 m. pavasarį nutarė nusipirkti žemės sklypą namo statybai. Kreipėsi į nekilnojamojo turto agentę V. N.. Agentė pasiūlė daug variantų, tačiau T. S. išsirinko B. M. priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sklypo savininkė B. M. gyveno nuosavame name, netoli parduodamo sklypo. T. S. asmeniškai susitiko su B. M. ir 2011 m. liepos 2 d. , jo bute (duomenys neskelbtini), su ja sudarė preliminarią sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį. Agentė V. N. pasirašant šią sutartį nedalyvavo. Su B. M. susitarė dėl parduodamo turto vertės – 14 000 Lt. Preliminarioje sutartyje buvo numatytas atsiskaitymo grafikas. Pagal jį T. S. turėjo sumokėti: 35 000 Lt sutarties pasirašymo metu; 70 000 Lt iki 2011 m. rugsėjo 15 d.; 20 000 Lt iki 2011 m. gruodžio 31 d. o likusią sumą - 15 000 Lt iki 2012 m. kovo 31 d. Sutarties pasirašymo metu T. S. B. M. savo namuose sumokėjo pirmą įmoką 35000 Lt. Apie tai yra pažymėta sutartyje. 2011 m. rugsėjo 15 d. jis su B. M. susitiko prie viešbučio „Radison SAS“ ir savo automobilyje B. M. perdavė 54000 Lt. Apie šios įmokos sumokėjimą taip pat pažymėta sutartyje. 2011 m. rugsėjo 23 d. toje pačioje vietoje, T. S. sumokėjo B. M. dar 16000 L:t, tačiau apie šią įmoką sutartyje nepažymėjo, nes į susitikimo vietą jis užmiršo sutartį atsivežti. B. M. pasitikėjo, todėl jokio raštelio, patvirtinančio pinigų perdavimą, iš jos nepaėmė. Po naujųjų metu T. S. su B. M. nebegalėjo susisiekti, ji į skambučius neatsiliepdavo, į žinutes neatsakydavo. T. S. sunerimo, pradėjo domėtis perkamu sklypu ir sužinojo, kad sklypas (duomenys neskelbtini), yra ne tik įkeistas privačiam asmeniui už paskolą, bet ir areštuotas. Apie tai, kad sklypas yra įkeistas privačiam kreditoriui, kaltinamoji jį informavo prieš pasirašant sutartį ir šią aplinkybę nurodė sutartyje. Tai, kad sklypas yra areštuotas, ji nuslėpė. Kaltinamoji B..Mineikytė sakė, kad T. S. sumokėti už sklypą pinigai bus panaudoti jos skolai padengti, po to bus išregistruota hipoteka ir sklypas parduotas T. S.. Iki šiol B. M. jam nesugrąžino už sklypą sumokėtų pinigų 105 000 Lt. Jeigu būtų žinojęs, kad sklypui uždėta tiek daug areštų, tikrai nebūtų jo pirkęs. B. M. jis pasitikėjo, ši tvirtino esant teisininkė. B. M. į T. S. namu atsivežė jau parengtą preliminarią sutartį, atvažiavo kartu su dukra. Prieš pasirašydamas preliminarią sutartį, T. S. skambino savo draugui K. A., norėdamas įsitikinti, ar saugu pirkti įkeistą turtą, ar nedings jo sumokėti pinigai. K. A. pasakė, kad rizikos yra. T. S. B. M. išsakė savo abejones, o ji pasakė, kad T. S. draugas nieko nesupranta, yra kvailas. T. S. turėjo visą pinigų sumą, reikalingą sumokėti už perkamą sklypą, V. N. savo finansine padėtimi nesiskundė ir sklypo pirkti neatsisakė. Niekada neskambino B. M. ir jos neprašė ieškoti kito pirkėjo sklypui. Vėliau, nepavykus nusipirkti pageidaujamo turto, prašė B. M. grąžinti pinigus.

Liudytoja V. N. parodė, kad ji tarpininkauja perkant- parduodant nekilnojamojo turto objektus, teikia pagalbą rengiant detaliuosius planus, konsultuoja pirkėjus ir pardavėjus. 2011 m. pavasarį į ją kreipėsi nukentėjusysis T. S., norėdamas įsigyti žemės sklypą namo statybai. V. N. nukentėjusiajam pasiūlė daug variantų, tačiau jis nusprendė pirkti sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį B. M.. V. N. žinojo, kad sklypas įkeistas privačiam kreditoriui, nors įkeitimo dokumentų nematė. B. M. jai parodė tik sklypo planą. T. S. nusprendus įsigyti šį sklypą, jie susitarė susitikti visi trys ir sudaryti trišalę preliminarią sutartį. V. N. informavo B. M., kad sutarties sudarymo metu bus reikalingi sklypo dokumentai, taip pat kreditoriaus sutikimas parduoti sklypą. Sutartu laiku nei T. S., nei B. M. į susitikimą neatvyko ir neatsiliepė į telefono skambučius. Vėliau nukentėjusysis T. S. telefonu pranešė, kad jis jau pasirašė sutartį su B. M.. V. N. sutarties tarp B. M. ir T. S. pasirašyme nedalyvavo, parduodamo sklypo nuosavybės dokumentų nematė. 2012 m. sausio mėn. T. S. su ja susisiekė ir paaiškino, kad B. M. paėmė beveik visus pinigus, o sklypo pirkimo pardavimo sutartį sudaryti vis atidėlioja. Preliminarios sutarties sudarymo metu turėjo dalyvauti kreditorius, arba B. M. turėjo gauti jo raštišką sutikimą parduoti sklypą.

Liudytoja kaltinamosios duktė S. S. parodė, kad 2011 m. jos mama B. M. pranešė, kad yra pirkėjas žemės sklypui, Kalotės k., Klaipėdos r. B. M., dalyvaujant S. S., susitiko su nukentėjusiuoju T. S. ir jo žmona. Sklypas buvo areštuotas antstolio, apie tai B. M. informavo nukentėjusįjį. B. M. jo klausė, ar jis galės sumokėti visą turto kainą – 140000 Lt. Nukentėjusysis pageidavo už sklypą mokėti dalimis. B. M. surašė preliminarią sutartį ir ją paliko T. S. susipažinti. Po dviejų valandų T. S. paskambino ir pranešė, kad su sutarties sąlygomis sutinka. Jos su mama vėl susitiko su T. S., pasirašė preliminarią sutartį. T. S. sumokėjo B. M. 35 000 Lt. Žino, kad vėliau mama gavo ir kitą įmoką, tačiau ne viso dydžio, kaip buvo numatyta sutartyje, todėl sklypo pardavimo procedūra buvo sustabdyta. Daugiau jokių įmokų mama negavo. Sklypui buvo uždėtas kreditoriaus areštas, todėl pardavimą vykdė antstolis. Mama, gavusi visą pinigų sumą iš T. S., būtų ją atidavusi kreditoriui ir taip panaikinusi skolą. Ji apie tai informavo T. S..

Liudytojas K. A. parodė, kad 2011 m. jam paskambino nukentėjusysis T. S. ir pasakė ketinantis pirkti žemės sklypą. Jis klausė patarimo įkeisto dėl žemės sklypo, Pilaitės g., Kalotės k., įsigijimo. T. S. paaiškino, kad už sklypą pardavėjas prašo apie 130 000 Lt, tačiau visą pinigų sumą reikia sumokėti iš anksto. K. A. telefonu kalbėjo su B. M., ji paaiškino, kad žemės sklypas yra įkeistas, tačiau ji turi hipotekos kreditoriaus sutikimą parduoti. T. S. buvo apsisprendęs šį sklypą pirkti, turėjo santaupų.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2009 m. jis B. M. paskolino apie 87 000 Lt, o ji, paskolos grąžinimo užtikrinimui, įkeitė žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Skolą B. M. turėjo grąžinti po metų. Sutartyje numatytu terminu B. M. skolos negrąžino, todėl jis galėjo kreiptis į hipoteką dėl skolos išieškojimo proceso pradėjimo. B. M. paprašė V. K., kad šis nepradėtų priverstinio skolos išieškojimo, žadėjo pati surasti sklypui pirkėją. Pirkėją ji surado 2011 m. vasarą, tačiau V. K. neinformavo, kad su pirkėju pasirašė preliminarią sklypo pirkimo sutartį ir paėmė iš jo pinigus. B. M. paprašė, kad V. K. pradėtų priverstinę skolos išieškojimo procedūrą. V. K. kreipėsi į hipotekos įstaigą ir ši kaltinamajai išsiuntė pranešimą apie tai, kad ji turi grąžinti skolą. B. M. turėjo priimti hipotekos pranešimą, tačiau to nepadarė. V. K. nežinojo, kad skolininkui nepriėmus pirmojo pranešimo, per vieną mėnesį būtina kreiptis antrą kartą. Praleidęs vieno mėnesio terminą, V. K. šią procedūra atliko dar kartą, tačiau B. M. nepriėmė nei vieno hipotekos pranešimo apie skolos sumokėjimą. V. K. su B. M. buvo susitikęs hipotekos įstaigoje, siūlė jai susitikti visiems trims su jos surastu sklypo pirkėju ir kuo greičiau išspręsti skolos sugrąžinimo klausimą. B. M. pasakė, kad pirkėjas neturi pinigų ir nuslėpė, kad iš pirkėjo yra paėmusi dalį pinigų už parduodamą turtą. B. M. jo neprašė raštiško sutikimo parduoti įkeistą turtą, nerodė preliminarios sutarties, nuslėpė, kad iš sklypo pirkėjo gavo dalį pinigų, ir skolos negrąžino. 2012 m. V. K. visus dokumentus perdavė antstolei B.Tamkevičienei. Apie tai, kad jam įkeistas žemės sklypas yra areštuotas kitų antstolių, jis nežinojo. Antstolė įkeistą sklypą pardavė ir V. K. pervedė B. M. skolą.

Liudytoja antstolė Vida Daugirdienės parodė, kad jos kontoroje buvo užvestos penkios vykdomosios bylos dėl B. M. skolų išieškojimo. Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis B. M., buvo įkeistas, todėl iš šio turto negalėjo vykdyti išieškojimo. Šiam sklypui areštas buvo uždėtas 2010 m. rugsėjo 16 d., vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis turto pardavimą įstatymo nustatyta tvarka organizuoja taip: turtas įvertinamas rinkos kaina; pirmosios varžytinės skelbiamos už 80 % rinkos kainos; neįvykus varžytinėms, pasiūloma turtą perimti kreditoriui, o jam atsisakius skelbiamos antrosios varžytinės už 60 % rinkos kainos. Skolininkas gali pasiūlyti savo pirkėją, tokiu atveju pasiūlytas pirkėjas turi sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 100 % nustatytos rinkos kainos. V.Daugirdienė pardavinėjo iš varžytinių žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). B. M. pasiūlė savo pasirinktą pirkėją -R. I., todėl buvo surašytas turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktas. Kitą B. M. priklausantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), antstolė areštavo, tačiau teisės pardavinėti iš varžytinių neturėjo, nes šis žemės sklypas buvo įkeistas hipotekiniam kreditoriui. Apie 2010 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktą skolininkė B. M. buvo tinkamai informuota.

Liudytoja antstolė L. P. parodė, kad antstolės kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5098,02 Lt skolos išieškojimo išieškotojo UAB „MCIP“ naudai. Skolininkei B. M. buvo siunčiami pranešimai ir raginimai įvykdyti sprendimą, siūlymai sumokėti vykdymo išlaidas. 2011 m. birželio 29 d. antstolė priėmė patvarkymą areštuoti skolininkės B. M. turtą. 2011 m. birželio 29 d. surašytas turto arešto aktas ir areštuotas B. M. nekilnojamasis turtas, tame tarpe ir žemės sklypas , kurio plotas 0,0900 ha, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Areštuoto turto saugotoju paskirta B. M.. Tą pačią dieną turto arešto aktas įregistruotas turto arešto aktų registre. Turto arešto aktas buvo registruotu paštu išsiųstas B. M., tačiau ji pašte dokumentų neatsiėmė. 2011 m. liepos 1 d. antstolio A.Selezniovo kontora atsiuntė pranešimą kitiems antstoliams, dėl įkeisto turto pardavimo vykdant hipotekos teismo nutartį. Antstolės L. P. kontoroje buvo užvesta ir kita vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 920 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės B. M. išieškotojo – Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. 2012 m. liepos 2 d. patvarkymu „dėl prisijungimo prie išieškojimo“ antstolė L. P. prisijungė prie antstolio G.Jonausko vykdomo išieškojimo iš skolininkės B. M., turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą.

Liudytoja antstolė L. N. parodė, kad į ją kreipėsi nukentėjusysis T. S., prašydamas patikrinti, ar yra apribojimų parduoti B. M. priklausantį turtą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini) T. S. žinojo, kad šis turtas yra įkeistas, tačiau nežinojo, jog jis dar ir areštuotas antstolių. T. S. papasakojo, kad jis B. M. sumokėjo pinigus už tai, kad ji sumokėtų juos kreditoriui, o šis išregstruotų hipoteką. T. S. ketino pirkti iš B. M. žemės sklypą, sumokėjo pinigus, tačiau pinigų neatgavo ir sklypo nenusipirko. L. N. jam pasiūlė kreiptis į advokatą.

2011 m. liepos 2 d. preliminari sutartis, pasirašyta pardavėjos B. M. ir pirkėjo T. S.. Sutarties 1 punkte numatyta, kad pardavėja B. M. įsipareigoja parduoti vieną žemės sklypą, 0,09 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 1 punkte numatyta parduodamo turto kaina 140 000 Lt ir privalomas 35 000 Lt avansas, sumokamas sutarties sudarymo metu. 4 punkte turto pardavėjas garantuoja, kad turtas priklauso ir priklausys jam nuosavybės teise. Turtas yra įkeistas privačiam kreditoriui.

Sutarties pabaigoje yra rankraštiniai įrašai: 2011-07-02, 35 000 (trisdešimt penkis tūkstančius) litų gavau, B. M. , ir parašas. 2011-09-15, 54 000 Lt (penkiasdešimt keturis tūkstančius ) litų gavau, B. M., ir parašas (I t., b.l. 7-8, II t., b.l. 34-35).

2009 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1322-370/2009, kuria areštuotas B. M. priklausantis turtas - žemės sklypas, Kalotės k. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (I t., b.l. 61)

VĮ „Registrų centro“ išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-0840-6742, yra (duomenys neskelbtini). (I t., b.l. 65)

2010 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo aktu areštuotas kaltinamajai B. M. priklausantis sklypas, (duomenys neskelbtini). (I t., b.l.33-34)

2011 m. birželio 29 d. turto arešto aktas vykdomojoje byloje Nr. 0109/11/00684. Šiuo aktu buvo areštuotas kaltinamajai B. M. priklausantis sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (I t., b.l.33-34)

Antstolė V.Daugirdienė 2012-03-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ikiteisminio tyrimo pareigūną, kad vykdė 46 453 Lt priverstinį išieškojimą iš skolininkės B. M. išieškotojo – P. D. naudai (I t., b.l. 36).

Antstolė V.Daugirdienė 2012-11-29 raštu Nr. 0004/11/01613 pateikė informaciją apie antstolės V.Daugirdienės kontoroje B. M. atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas:

Išieškotojas P. D., dėl 4 507,15 Lt skolos išieškojimo iš B. M.. Likusi neišieškota skola 4500 LtIšieškotojai A. P. ir P. P., dėl 47 423,49 EUR ir 5 procentų palūkanų išieškojimo iš B. M.. Vykdomas įkeisto turto, (duomenys neskelbtini), pardavimas iš varžytinių. Išieškotojas T. Č., dėl 50 269,70 Lt skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš B. M.. Byla neįvykdyta.Išieškotoja V. J., dėl 119055,8 Lt skolos išieškojimo iš B. M.. 2011-12-27 turto perdavimo išieškotojui aktu, V. J. perduotas įkeistas turtas, (duomenys neskelbtini), 119000 Lt vertės. Likusi neišieškota skola ir vykdymo išlaidos yra 7940,80 Lt

(I t., b.l. 41).

Antstolė Brigita Tamkevičienė 2012-11-14 raštu informavo, kad 2012-10-22 gavo B. M. prašymą patvirtinti jos siūlomus pirkėjus L. K. ir K. K. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutartine hipoteka įkeistam turtui – žemės sklypui, kurio bendras plotas, 900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) už kainą 94000 Lt . 2012 m. spalio 23 d. į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėta 94 000 Lt suma. Mokėtojas K. K.. 2012 m. lapkričio 13 d. surašytas turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktas, kuriuo skolininkei B. M. priklausantis žemės sklypas parduotas sutuoktiniams L. K. ir K. K. už 94 000 Lt (I t., b.l. 47-48, II t., b.l. 12-13).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji B. M. apgaule savo naudai įgijo didelės 89 000 Lt vertės T. S. turtą. Kaltinamoji B. M. 2011 m. liepos 2 d. su nukentėjusiuoju pasirašė preliminarią turto – žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, kurios pagrindu nukentėjusysis per du kartus B. M. sumokėjo 89 000 Lt avansą už perkamą turtą. Nors kaltinamoji B. M. nukentėjusįjį T. S. informavo apie tai, kad parduodamas turtas yra įkeistas privačiam kreditoriui, tačiau nuslėpė nuo jo, kad šis turtas yra areštuotas 2009 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, bei 2010 m. rugsėjo 16 d. antstolės Vidos Daugirdienės ir 2011 m. birželio 29 d. antstolės L. P. patvarkymais. Taigi, kaltinamoji B. M. įkeisto ir areštuoto turto preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu neturėjo jokios galimybės parduoti nukentėjusiajam T. S. jo pageidaujamą žemės sklypą.

Kaltinamoji nepripažįsta savo kaltės, teigdama kad turtą – žemės sklypą nukentėjusiajam T. S. ji ketino parduoti, nuo nukentėjusiojo nenuslėpė turto pardavimą varžančių aplinkybių, t.y. veikė nepažeisdama sutarties šalies sąžiningumo principo, o turto pardavimo procedūra nutrūko nukentėjusiajam T. S. atsisakius pirkti žemės sklypą. Kaltinamosios B. M. manymu, tarp jos ir nukentėjusiojo T. S. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Sprendžiant iš baudžiamosios bylos tyrimo metu ištirtų įrodymų, nukentėjusio asmens suklaidinimo faktas akivaizdus. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu tvirtino, kad buvo įsitikinęs, jog B. M. parduoda privačiam kreditoriui įkeistą, tačiau neturintį jokių kitų teisinių suvaržymų žemės sklypą. Kaltinamoji jam paaiškino, kad iš T. S. gautus pinigus ji perduos kreditoriui V. K., kad būtų išregistruota hipoteka. Taigi, pinigus, kaip avansinę įmoką už perkamą turtą, T. S. perdavė turto savininkei kaltinamajai B. M., pagrįstai tikėdamasis, kad jo perduoti pinigai bus naudojami skolos padengimui ir hipotekos išregistravimui, o išregistravus hipoteką, jam bus parduotas nekilnojamasis turtas. Šį nukentėjusiojo suvokimą sustiprino ir tai, kad 2011-07-02 preliminariojoje sutartyje yra turto savininkės B. M. patvirtinimas, kad parduodamas turtas priklauso ir priklausys B. M. nuosavybės teise, ir, kad jis įkeistas privačiam kreditoriui. Jokių duomenų apie tai, kad turtas yra dar ir areštuotas vykdant priverstinį išieškojimą kitų kreditorių naudai, sutartyje nurodyta nėra. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad tyčia neatlygintinai įgyti didelės vertės svetimą turtą kaltinamajai B. M. kilo dar iki preliminarios sutarties su nukentėjusiuoju sudarymo. Tokia iš anksto susiformavusi tyčia atsiskleidžia per objektyviąją nusikaltimo pusę: jau pati sutartis pagal savo turinį neatitinka šalių išreikštos tikrosios valios –sutartimi kaltinamoji patvirtina, kad jokių suvaržymų parduodamam turtui, išskyrus hipoteką, nėra. Nukentėjusysis pagrįstai tikisi, kad B. M. turi kreditoriaus sutikimą parduoti įkeistą turtą ir, kad jo perduoti kaltinamajai pinigai bus panaudoti skolai pašalinti. Tuo tarpu hipotekos kreditoriaus – V. K. sutikimo parduoti įkeistą turtą B. M. neturi, o sutartyje nukentėjusiojo pageidaujamu turtu nuo 2009 m disponuoti pagal savo valią negali. Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad, pasibaigus paskolos grąžinimo terminui, B. M. jo prašė nesikreipti į antstolį dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, žadėjo surasti įkeisto turto pirkėją ir grąžinti skolą. Kaltinamoji jo neinformavo apie tai, kad ji ne tik surado pirkėją, bet ir sudarė su juo V. K. įkeisto turto preliminarią pirkimo pardavimo sutartį ir iš pirkėjo gavo pinigų sumą (89 000 Lt), kurios visiškai užtenka kaltinamosios įsiskolinimui (87 000 Lt) padengti. Kaltinamoji B. M. iš nukentėjusiojo gautų pinigų kreditoriui V. K. neperdavė, į antstolio depozitinę sąskaitą CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nepervedė. Nukentėjusiojo T. S. avansu nekilnojamojo turto įsigijimui perduoti pinigai buvo naudojami kaltinamosios asmeniniams interesams tenkinti, todėl negalėjo užtikrinti sąžiningo sutarties vykdymo ir sutarties šalių interesų apsaugos.

Kaltinamosios B. M. neteisėtai įgyto turto vertė – 89 000 Lt ,viršija 250 MGL sumą, todėl jos veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.

Nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje B. M. padarė tiesiogine tyčia: ji svetimo turto įgijimui naudodama apgaulę suvokė, kad tokiu būdu veikia prieš turto savininkų valią, numatė nusikalstamų veikų pavojingas pasekmes ir jų siekė.

Kaltinamajame akte aprašant B. M. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad ji 2011 m. rugsėjo 23 d iš T. S. paėmė 16 000 Lt, tokiu būdu apgaule įgijo bendros 105 000 Lt vertės T. S. turtą. Kaltinamoji B. M. neginčija gavusi iš nukentėjusiojo 89 000 Lt, tačiau kategoriškai neigia 16 000 Lt gavimą. Nukentėjusysis T. S. parodė, kad 16 000 Lt sumą jis kaltinamajai perdavė savo automobilyje, jokio dokumento, patvirtinančio pinigų perdavimą nesurašė ir nepasirašė. 2011 m. liepos 2 d. sutartyje yra B. M. rankraštiniai įrašai, patvirtinantys, kad nukentėjusysis T. S. jai perdavė pinigus: 2011 m. liepos 2 d. – 35 000 Lt ir 2011 m. rugsėjo 15 d. – 54 000 Lt. Įrašo apie 2011 m. rugsėjo 23 d. perduotus 16 000 Lt nėra (I t., b.l. 7-8). Nuteisimo dėl svetimo turto įgijimo apgaule sąlyga yra šio turto įgijimo fakto nustatymas ir pagrindimas apkaltinamajame nuosprendyje teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Pažymėtina, kad nuosprendis turi būti grindžiamas patikrintais įrodymais, o ne abejonėmis, ar prielaidomis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo T. S. turto -16000 Lt sumos perdavimo B. M. aplinkybes. Pinigų -16 000 Lt įgijimo apgaule aplinkybės nebuvo nustatytos bylos duomenimis, kuriuos būtų galima patikrinti BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, todėl kaltinimo dalis, kuria B. M. kaltinama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už T. S. turto -16 000 Lt įgijimą apgaule, naikintina neįrodžius, kad kaltinamoji B. M. iš nukentėjusiojo T. S. gavo ir tokiu būdu apgaule įgijo 16 000 Lt. Toks kaltinimo aplinkybių pakeitimas nekeičia veikos kvalifikavimo ir kaltinamosios atsakomybės dydžio.

Kaltinamajame akte aprašant B. M. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad sutartį su nukentėjusiuoju ji sudarė turėdama tikslą įgyti didelės vertės svetimą turtą. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies dispozicija nereikalauja įrodyti nusikalstamos veikos tikslo, ši aplinkybės neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ar atsakomybės dydžiui, todėl yra perteklinė ir iš kaltinimo pašalinama.

Kaltinamoji B. M. padarė vieną sunkų savanaudišką nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Anksčiau ji nebuvo teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei du metai ir per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų ji nepadarė. B. M. vykdo individualią veiklą, materialiai išlaiko save ir savo šeimą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamosios B. M. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, ir, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų.

B. M. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padariusi nusikalstamas veikas, kritiškai savo elgesio nevertina ir išgyvena tik dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės, o ne dėl savo nusikalstamos veikos pasekmių. Ji nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino ir net nesistengė to daryti, tokiu savo elgesiu nesistengdamas sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. B. M. gera valia aktyviais veiksmais nepadėjo išaiškinti visų jai žinomų nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje detalių, taip nepadėdama nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Kaltinamosios B. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji B. M. dirba, turi šeimą, kurią materialiai išlaiko. Ši aplinkybė ir kaltinamosios B. M. asmenybės teigiamas vertinimas nepašalina jos padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jos kaltės, tačiau teismo nuomone yra pagrindas švelninti B. M. atsakomybę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir kartu apsaugoti kaltinamosios šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. B. M. asmenybė, jo gyvenimo būdas, nusikalstamos veikos pobūdis (padarytas turtinis savanaudiškas nusikaltimas), veikos pavojingumas – nors nusikalstama veika yra sunki, tačiau negrįžtamų pasekmių nesukėlė, bei kitos teismo nustatytos iš esmės išimtinės aplinkybės, rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir neskiriant B. M. laisvės atėmimo bausmės. Kita vertus, paskyrus jai laisvės atėmimo bausmę, B. M. prarastų galimybę dirbti, aprūpinti save ir savo šeimą, t.y. būtų pažeisti jo socialiniai santykiai. Taigi bausmės, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskyrimas B. M. neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajai B. M. skiriama švelnesnė bausmė nei numatyta BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje – laisvės apribojimas, kurios trukmė nustatomas artima BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu B. M. įpareigojama neatlygintinai išdirbti 200 valandų per dešimt mėnesių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Siekiant padėti kaltinamajai B. M. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jai skiriama šiame įstatyme nenumatytas įpareigojimas – įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programose.

Tokios bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais. Teismas, priimdamas sprendimą kaltinamajai B. M. paskirti švelnesnę, nei BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, suteikia galimybę jai įrodyti, jog jos padaryta veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusysis T. S. pareiškė 150 000 Lt civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti 105 000 Lt turtinę žalą ir 10 000 Lt neturtinę žalą, bei sumokėti 35 000 Lt baudą (I t., b.l. 17).

Civilinis ieškinys turtine žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad nukentėjusysis T. S., suklaidintas kaltinamosios B. M., perleido jai savo turtą – 89 000 Lt. Tarp kaltinamosios B. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nukentėjusiajam T. S. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Iš kaltinamosios B. M. priteisiama 89 000 Lt nukentėjusiajam T. S. turtinei žalai atlyginti.

Kaltinimo dalis, kuria B. M. kaltinama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, už T. S. turto -16 000 Lt įgijimą apgaule, panaikinta neįrodžius, kad kaltinamoji B. M. apgaule įgijo šią pinigų sumą, todėl nukentėjusiojo T. S. civilinio ieškinio dalis 16 000 Lt turtinei žalai atlyginti, atmetama.

Nukentėjusiojo T. S. prašymas priteisti iš kaltinamosios B. M. 35 000 Lt baudą, numatytą 2011 m. liepos 2 d. preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje, atmetamas. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, t.y. tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Taigi baudžiamojoje byloje gali būti sprendžiami tik deliktinės atsakomybės klausimai, o ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinėse bylose. 2011 m. liepos 2 d. sutartyje numatyta bauda yra atsakomybė, taikoma prievolę pažeidusiai šaliai (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 258 straipsnis), ir neatitinka žalos sampratos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiojo T. S. civilinio ieškinio dalis dėl 35 000 Lt baudos sumokėjimo paliekama nenagrinėta ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 2 punktas).

T. S. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas tik iš dalies.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Nustatyta, kad dėl kaltinamosios B. M. nusikalstamos veikos nukentėjusysis T. S. prarado didelės vertės turtą, buvo nepateisinti jo lūkesčiai, susiję su ateities investicijomis. Kaltinamoji B. M. nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, apgaule, piktnaudžiaudama nukentėjusiojo T. S. pasitikėjimu, sąmoningai siekdama sukelti nukentėjusiajam dvasinius išgyvenimus. T. S. kaltinamosios nusikalstamų veiksmų pasekmėje praradęs didelės vertės turtą, pasijuto šiurkščiai pažemintas ir šokiruotas. Jis iki šiol jaučia nesaugumo jausmą ir nusivylimą. Tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo T. S. neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais santykiais, ar gerove. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo T. S. prašoma priteisti 10 000 Lt neturtinė žala mažinama iki 2000 Lt. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, siekiant neužkirsti kelio bausmės įvykdymui, turtinės žalos atlyginimui, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo T. S. materialinės išlaidos, susijusios su dalyvavimu baudžiamajame procese, nesudaro neturtinės žalos dalyko. T. S., ikiteisminio tyrimo ar teisminio įrodymų tyrimo metu, dėl jo dalyvavimo procese patyręs turtinių nuostolių, turi teisę reikalauti proceso išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

B. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, jai paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5 punktu, B. M. įpareigoti neatlygintinai išdirbti 200 valandų per dešimt mėnesių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jai paskirti įpareigojimą -dalyvauti elgesio pataisos programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo T. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti 89 000 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamosios B. M.. Civilinį ieškinį dalyje dėl 16 000 Lt turtinės ir 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Civilinio ieškinio dalį dėl 35 000 Lt baudos priteisimo iš kaltinamosios B. M., palikti nenagrinėta.

Tyrimui reikšmingus dokumentus: vykdomąsias bylas Nr. 0109/11/01218 ir Nr. 0109/11/00684, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti bylas pateikusiems antstoliams.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.