- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-18
- Bylos Nr.
- I-2310-968/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- A. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. N. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K neatitiko teisės aktų reikalavimų.
2. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017-02-15 iki 2018-03-19 Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose, kurių plotas apie 7 m², vienam žmogui tenka mažiau nei 5 m² kameros ploto. Dėl ploto trūkumo jaučiamas fizinis diskomfortas. Kamerose nebuvo iškvietimo, aliarmo mygtuko, dėl ko išsikvieti budintį pareigūną sudėtinga ir užtrunka ilgą laiko tarpą. Kameroje tualetai įrengti netinkamai, visiškai neužtikrina pareiškėjo privatumo. Pareiškėjas buvo priverstas gyventi, valgyti, miegoti tualete. Dėl išvardintų sąlygų pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, psichologinę ir fizinę kančią, pasireiškė depresijos požymiai – apatija, irzlumas, silpnumas, mieguistumas, agresija. Dėl tokių išgyvenimų turi būti atlyginta patirta neturtinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 8–16) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pagal pateiktus duomenis matyti, jog pareiškėjui tenkantis minimalus kameros plotas pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus, Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, apstatymas baldais, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Lukiškių TI-K nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose atitvertas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys – apie 0,7 x 0,8 (0,56 m²), sanitarinio mazgo patalpoje įrengtas klozetas ir praustuvas. Atsakovės atstovė nurodė konkrečias kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpoms atitverti ir asmenų privatumui užtikrinti įrengiamos užuolaidos, taip pat kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskira kabina. Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis. Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai trukdytų priežiūros posto pareigūnams užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys išsikviesti budėtoją, tačiau nuteistieji šią signalizaciją piktybiškai gadina, todėl dalyje kamerų ši sistema sugedusi. Šios sistemos remonto ir atnaujinimo darbai įstaigoje nuolat vykdomi. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių neigiamų pasekmių, kurias, jo teigimu, sukėlė negalėjimas išsikvieti budėtojo. Aliarminis iškvietimas turi būti naudojamas išskirtiniais atvejai, kai kyla realus pavojus gyvybei, sveikatai ar įstaigos turtui. Pareiškėjas neįrodė, kad egzistavo visi pagrindai, būtini valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Atsakovės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, už tai, kad laikotarpiu nuo 2017-02-15 iki 2018-03-19 pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis 5 m² kameros plotas, netinkamai įrengtas ir privatumo neužtikrinantis sanitarinis mazgas, neveikė aliarmo mygtukas.
5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012).
7. Remiantis Lukiškių TI-K atsiliepime nurodytais duomenimis ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 17–18), nustatyta, kad pareiškėjas: 2017-02-15 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo laikomas kameroje Nr. 121 (plotas 7,38 m²) kartu su kitu asmeniu, 2017-02-15 perkeltas į kamerą Nr. 209 (plotas 6,83 m²), kurioje iki 2017-02-16 laikomas vienas; 2017-02-17–2017-04-03 buvo laikomas kameroje Nr. 159 (plotas 7,94 m²), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-04-04–2017-04-26 laikomas kameroje Nr. 186 (plotas 7,94 m²), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-04-27–2017-06-06 laikomas kameroje Nr. 155 (plotas 7,94 m²), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-06-07 perkeltas į kamerą Nr. 175 (plotas 7,56 m²), kurioje laikomas vienas; 2017-06-08–2017-06-18 laikomas kameroje Nr. 287 (plotas 7,70 m²), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-06-19 perkeltas į kamerą Nr. 343 (plotas 8,08 m² ) ir laikomas vienas; 2017-06-20–2017-07-24 laikomas kameroje Nr. 292 (plotas 7,80 m²), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-07-25–2017-08-30 laikomas kameroje Nr. 297 (plotas 8,08 m² ), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-08-31–2017-09-18 laikomas kameroje Nr. 329 (plotas 7,61 m²), kurioje buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2017-09-19–2017-09-25 laikomas kameroje Nr. 278 (plotas 7,92 m² ), kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2017-09-26–2017-11-26 laikomas kameroje Nr. 304 (plotas 8,11 m²), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-11-27–2018-01-18 laikomas kameroje Nr. 299 (plotas 7,87 m²), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2018-01-19 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; į Lukiškių TI-K pareiškėjas atvyko 2018-01-24 ir buvo laikomas kameroje Nr. 111 (plotas 7,45 m²) vienas; 2018-01-25 perkeltas į kamerą Nr. 129 (plotas 7,94 m²) ir laikomas kartu su dar vienu asmeniu; 2018-01-26–2018-02-12 laikomas kameroje Nr. 128 (plotas 7,87 m²), kurioje buvo 1–2 asmenys; 2018-02-13–2018-02-20 laikomas kameroje Nr. 282 (plotas 7,82 m²), kurioje buvo 1–2 asmenys; 2018-02-21 išvyko į LAVL, iš kurios į Lukiškių TI-K grįžo 2018-03-07 ir buvo laikomas kameroje Nr. 119 (plotas 7,31 m²) vienas; 2018-03-08–2018-03-19 laikomas kameroje Nr. 145 (plotas 7,94 m²) kartu su dar vienu asmeniu. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu suėmimo sąlygomis Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 379 dienas.
7.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. k. be kita ko) reiškia, kad, vykdant suėmimą ir bausmę, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
7.2. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K visu ginčijamu laikotarpiu asmeniui tenkanti bendro gyvenamosios kameros ploto norma atitiko nacionalinės teisės aktų reikalavimus, visomis dienomis jam teko daugiau, nei 3,6 m² kameros ploto.
7.3. LVAT suformuotoje praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad pagal Įsakymo 1.3.1 punkto nuostatas skaičiuojant asmeniui tenkantį plotą, kameros inventorius (baldai, sanitarinis mazgas ir pan.) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įskaitomas į kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, kameros bendras plotas (pagal techninius duomenis) dalijamas iš joje esančių asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017). Tačiau naujausioje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 m² asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr. LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017). Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose įrengtos sanitarinio mazgo patalpos išmatavimai yra apie 0,56 m². Įvertinęs pareiškėjui tenkantį kameros plotą, apskaičiuotą metodika, kai iš kameros bendro ploto atimamas sanitarinio mazgo patalpos plotas, teismas pažymi, kad nacionalinėje teisėje nustatytos minimalios 3,6 m² ribos neatitiko pareiškėjui tenkantis plotas kameroje Nr. 121 (2017-02-15 dalį paros pareiškėjui teko 3,41 m²), kameroje Nr. 287 (2017-06-09–2017-06-18 pareiškėjui teko apie 3,57 m²) kameroje Nr. 329 (2017-08-31–2017-09-18, pareiškėjui teko apie 3,52 m² ) ir kameroje Nr. 111 (2018-01-24 pareiškėjui teko apie 3,44 m²), iš viso 30,5 parų su pertraukomis. Tačiau šis trūkumas buvo labai nežymus (trūko nuo 8 iki 19 cm²), dalis nurodytų periodų buvo trumpalaikiai (pusė paros ir viena para), pareiškėjas nebuvo laikomas daugiavietėse kamerose. Net ir atėmus iš bendro kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ploto sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui tenkantis plotas atitiko iš Konvencijos nuostatų aiškinimo kilusį 3 m² standartą. Pareiškėjas ploto trūkumą grindžia savo įsitikinimu, kad asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 5 m² ploto, dėl per mažo ploto silpsta raumenys, juntamas fizinis skausmas. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes jie abstraktūs ir neindividualizuoti. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad asmenų laikymo tardymo izoliatoriuje specifika yra ta, jog atitinkamą dienos dalį jie gali būti užimti su jais susijusiuose ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme procesuose. Tokiais atvejais likusių gyvenamojoje kameroje asmenų padėtis asmeninės erdvės prasme pagerėja, jie gali daigiau ir laisviau judėti, mankštintis ir pan. (žr., pvz., LVAT 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamą plotą Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.
8. Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas atskirti sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto, sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio pertvara; pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu laikosi teisės aktų reikalavimų, vadovaujasi mandagumo ir etikos principais.
8.1. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai.
8.2. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).
8.3. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
8.4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį Lukiškių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose vienas arba dar su vienu asmeniu. Lukiškių TI-K atsiliepime ir Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 67–68) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2016 metų kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m pertvara, nuo 2017 metų įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Susiejus minėtus duomenis su duomenimis apie pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose, matyti, kad pareiškėjas visu ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kuriose, atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskiroje kabinoje. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo įėjimo uždengimą užuolaida kaip netinkamą šios patalpos izoliavimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo minėtu laikotarpiu, o šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.
9. Pareiškėjas teigia, kad kai kuriose kamerose neveikė pareigūnų iškvietimo sistema. Eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Atsakovės atstovas nurodė, kad šias sistemas nuteistieji neretai sugadina, jos nuolat yra taisomos, tačiau net ir neveikiant budinčiojo iškvietimo sistemai, Lukiškių TI-K prižiūrėtojai nuolat stebi nuteistuosius. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas vidinio ryšio sistemos neveikimą, gedimus skunde siejo su galima grėsme, t. y. prielaidomis, kad kilus pavojui suimtiesiems nėra galimybės išsikviesti pareigūno. Pareiškėjui konkrečiai nenurodžius, kokiose konfliktinėse, pavojingose situacijose Lukiškių TI-K pareigūnai nereagavo į pareiškėjo kreipimusis, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
10. Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų stipriai pablogėjo jo sveikata, atsirado depresija. Lukiškių TI-K į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 35–66) duomenys patvirtina, kad atvykus į Lukiškių TI-K pareiškėjui buvo atlikta pirminė gydytojų apžiūra ir tyrimai. Vėliau pareiškėjas buvo periodiškai konsultuojamas ir gydomas Lukiškių TI-K sveikatos priežiūros specialistų dėl sveikatos sutrikimų, nesusijusių su nurodytais skunde. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl sveikatos pablogėjimo, atmestini, nes nepagrįsti.
11. Apibendrinant pareiškėjo skundo argumentus ir įvertinus jo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad padaryti pažeidimai, neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, truko visą skundžiamą laikotarpį – 379 dienas. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę (t. y. į tai, kad nustatytas pažeidimas truko daugiau nei metus, tačiau dalį laikotarpio kameroje buvo laikomas vienas), Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 200 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 1 900 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.