Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovės V. J. ir L. L. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, nes ieškinys nepagrįstas, nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. E. Š. 2022-04-25 panaikino visus savo sudarytus testamentus, todėl po jos mirties įpėdinėmis pagal įstatymą yra: L. L., V. J. ir K. M.. Alytaus miesto 2-me notarų biure užvesta paveldėjimo byla po palikėjos E. Š. mirties. Ginčo dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2012-01-10. Pagal įstatymą reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą. Ieškovė, būdama dovanotoja, apie dovanojimo sutarties sudarymą žinojo dar iki dovanojimo sutarties sudarymo, nes derino sandorio patvirtinimo laiką notaro biure, informavo apdovanotoją apie atvykimo į Vilnių ir notarų biurą laiką. Ieškovė pati pasirašė dovanojimo sutartį, ją įregistravo NTR. Faktas, kad apdovanotoji panaikino visus anksčiau sudarytus testamentus, nėra pagrindas dovanojimo sandorio nuginčijimui, juo labiau, kai apdovanotoji mirusi. Ieškovė neprašo pripažinti ieškinio senaties praleidimo termino aplinkybių svarbiomis ir atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Akivaizdu, jog praleistas ne tik numatytas vienerių metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas dovanojimo sandorių nuginčijimui, bet ir bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad po motinos mirties ji sužinojo, jog buvo surašyti trys testamentai, o 2022-04-25 testatorės valia visi testamentai panaikinti. Testamentas yra vienašalis sandoris, kurio sudarymui niekas negali daryti įtakos, todėl testatoriaus valios išraiška - testamentų panaikinimas - negali būti priežastimi ir teisiniu pagrindu panaikinti dovanojimo sandorį. Ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo 30 metų amžiaus, įgijusi aukštąjį teisinį išsilavinimą, dirbanti valstybinėse institucijose pagal įgytą išsilavinimą ir specialybę. Tokiam asmeniui taikomi aukštesni atsakingo, apdairaus, sąžiningo asmens elgesio standartai. Ieškovė nuo 2012 metų sausio mėnesio per metus laiko negynė savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, todėl praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi pareigą atsižvelgti į ginčo esmę, šalių elgesį, į ieškinio senaties instituto esmę ir paskirtį, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovės prašo taikyti ieškinio senatį. Šioje byloje siekiama panaikinti dovanojimo sandorį sudarytą su asmeniu, kuris miręs, todėl išsiaiškinti tikrąją sandorio šalių valią bei ketinimus nėra galimybės. Ieškovės teiginiai yra tik subjektyvi ieškovės nuomonė, nepagrįsta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagrindą panaikinti dovanojimą teikia apdovanotojo veiksmai, kurie pagal pirmiau nurodytos CK normos dispoziciją smerkiami taip pat griežtai kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Atsakovių manymu, nebuvo jokių apdovanotosios veiksmų, kurie galėtų būti vertinami, kaip griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Ieškovė neįrodė dovanojimo sandorio panaikinimo pagrindo. Byloje nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų netinkamą, t. y. griežtai smerktiną moralės požiūriu, apdovanotosios elgesį prieš ieškovę. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog apdovanotoji savo veiksmais būtų kaip nors kenkusi ieškovei, naudojusi fizinį ar psichologinį smurtą. Ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iš šeimos teisinių santykių, kai dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, sudarytas dukters ir motinos, dovanojimo sandoris ginčijamas remiantis apdovanotosios geros moralės požiūriu smerktinais veiksmais. Ieškovė pateiktais išrašais iš medicinos dokumentų, nepaneigė aplinkybės, kad E. Š. tiek iki ginčijamo sandorio sudarymo, tiek po jo sudarymo savarankiškai rūpinosi savimi be kitų priežiūros. E. Š. nuo 1996-07-29 iki 2014-08-20 gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Nuo 1990-05-14 iki 1996-07-29 jos gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). E. Š. ir J. Š. įsigijo 0,56 ha namų valdos žemės sklypą, kuriame buvo pastatytas gyvenamasis namas ir kiti pastatai. Kad būtent motina su patėviu statė pastatus prisimena atsakovė V. J., nes aktyviai dalyvavo statybos darbuose. Kad E. ir J. Š. apie 30 metų gyveno (duomenys neskelbtini) patvirtina kaimo bendruomenės charakteristika. NTR duomenų bazės išraše yra duomenys, kad J. Š. 1988-10-05 Statinio priėmimo naudoti aktu įregistravo pastatą - gyvenamąjį namą. Žemės sklypas, kuriame pastatyti visi pastatai, - 0,56 ha įregistruotas 1998-11-27 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Iš šių juridinių faktų darytina išvada, kad 0,56 ha namų valdos - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos - žemės sklypas buvo suteiktas J. ir E. Š. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir tvarką. Suteiktame žemės sklype buvo statomi pastatai ir statiniai, o kai buvo suteikta teisė iš valstybės nusipirkti naudojamą žemės sklypą, tai ir buvo padaryta. Be to, priėmus įstatymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, J. Š. atsikėlė jam, kaip įpėdiniui, priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą į tą pačią vietovę (duomenys neskelbtini), besiribojantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą su namų valdos žemės sklypu. 2000-10-27 dovanojimo sutartimi Nr. 11352 J. Š. padovanojo ieškovei 0,56 ha žemės sklypą ir 2001-04-27 dovanojimo sutartimi Nr. 2261 padovanojo keturis pastatus bei kitus statinius, esančius 0,56 ha žemės sklype. Iki 2001-07-01 įsigaliojusio CK nebuvo aiškiai reglamentuota bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pirmenybė buvo teikiama teisinei turto registracijai. Vertinant pagal šiuo metu galiojančią praktiką ir teisinį reglamentavimą, J. Š. negalėtų vienas dovanoti santuokoje įgyto turto ieškovei, nes 1/2 dalis priklausė sutuoktinei E. Š.. Ginčijamo dovanojimo sandorio pagrindu nuo 2012-01-10 K. M. ir E. Š. nuosavybės teise valdė po 1/2 dalį 0,56 ha žemės sklypo ir pastatų bei statinių, esančių (duomenys neskelbtini). 2014-06-02 abi nekilnojamojo turto savininkės K. M. ir E. Š. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2878 pagrindu nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą perleido tretiesiems asmenims, už savo turto dalį kiekviena gavo po 100 000,00 Lt. Ginčų dėl apmokėjimo už parduodamą nekilnojamąjį turtą nekilo, pirkimo - pardavimo sandorio iniciatorė buvo ieškovė. 2014-01-08 iki namo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, ieškovė kartu su A. T. įgijo butą (duomenys neskelbtini), kuris vėliau parduotas motinai. Bei prieš sudarant ginčo sandorį, ieškovė su savo motina sudarė kitus kelis nekilnojamojo turto dovanojimo sandorius. Ieškovė nenurodo, kokių ji ėmėsi teisinių veiksmų, kad būtų pašalintas jos valios trūkumas, sudarant ginčijamą dovanojimo sandorį. Ieškovės teiginiai apie motinos aktyvų, jos vertinimu neigiamą vaidmenį, inicijuojant dovanojimo sandorius, nepagrįsti įrodymais. Tokius ieškovės veiksmus vertina, kaip siekį pažeminti mirusią motiną ir jos atminimą. Mano, jog tikroji priežastis ieškovės reiškiamo ieškinio reikalavimo, kad ieškovė suprato, jog ji yra tik viena iš įpėdinių pagal įstatymą, bet ne vienvaldė motinos turto paveldėtoja. J. Š. ir E. Š. buvo sudarę atskirus testamentus, todėl E. Š. turėjo teisę savo 1996-02-01 sudarytą testamentą keisti ir/ar naikinti. Neetiški ieškovės teiginiai apie tariamas E. Š. psichikos ligas, kurios esą nuo pat 2009 metų galėjo įtakoti motinos elgesį ir ketinimus, nes motina visada buvo aktyvi, gyveno visavertį gyvenimą, nebuvo neįgali, sugebėjo savimi pasirūpinti. Nei vieno sandorio sudarymo metu E. Š. elgesys, sudaromo sandorio turinio suvokimas, valios išreiškimas nesukėlė abejonių sandorius tvirtinusiems notarams. E. Š. nebuvo įrašyta į neveiksnių asmenų registrą, 2020-01-28 medicinos dokumentų išraše, aprašant ligos anamnezę, įrašyta, kad mama pati atlieka visus namų ruošos darbus, pilnai apsitarnauja buityje, savarankiškai pasinaudoja higieninėmis priemonėmis, sumoka mokesčius. Ieškovė nurodė, kad jai nežinant, mama netikėtai 2019 m. pardavė butą Druskininkuose ir netrukus nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, mama gyveno aktyvų, savarankišką gyvenimą, todėl neprivalėjo gauti ieškovės sutikimą parduoti ir/ar pirkti nekilnojamąjį turtą, turėjo visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą. Ieškovei 2007-05-24 sudarant buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, E. Š. buvo laiduotoja, prisiėmė atsakomybę, jeigu ieškovė nevykdytų skolinių įsipareigojimų kreditoriui. Ieškovė 2011-09-27 sudarė dovanojimo sandorį, kuriuo padovanojo mamai 1/2 buto, (duomenys neskelbtini) bei 2011-12-16 sudarė dovanojimo sandorį, kuriuo padovanojo mamai garažus (duomenys neskelbtini). 2011-01-10 ieškovė sudarė ginčo dovanojimo sandorį, kuriuo padovanojo mamai 1/2 nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Ieškovė kartu su mama 2014-06-02 sudarė pastarojo turto pirkimo - pardavimo sutartį ir nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), pardavė. Mama 2014-07-18 nusipirko butą (duomenys neskelbtini), 2014-09-23 nusipirko 2,1509 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2019 metais butą (duomenys neskelbtini)pardavė ir nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Bei 2019 metais nusipirko žemės sklypą su statiniais sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). 2022-04-12 nusipirko bendrabučio tipo butą (duomenys neskelbtini). E. Š. ne tik sandorius sudarinėjo, 2017-08-16 jai buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas galiojantis iki 2027-08-16. Teise vairuoti transporto priemonę E. Š. aktyviai naudojosi, vairavo automobilį. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad jai pačiai ar kitiems asmenims būtų kilę pagrįstų įtarimų dėl motinos psichinės sveikatos, nepateikė duomenų, jog ji domėjosi sveikatos priežiūros ir/ar socialinės paramos institucijose apie E. Š.. Ieškovės reiškiamas ieškinys, tikrovės neatitinkantys, įžeidžiantys teiginiai apie motiną yra inspiruoti testamento ir jo pakeitimų panaikinimo fakto bei paveldimo turto masės sumažėjimo. Nors ieškovė nurodo, kad butas (duomenys neskelbtini) ir garažas (duomenys neskelbtini), buvo pirkti už mirusio tėvo dovanotus pinigus, atsakovės nesutinka su tokiu teiginiu. Turto kaina 130 618,00 Lt, todėl tokio dydžio pinigų dovanojimas turėjo būti įformintas notarine sutartimi, tokie įrodymai nepateikti. Butas S. Ž. g. įgytas už motinos lėšas, nes E. Š. 2004-05-11 pardavė butą, (duomenys neskelbtini), įgytą pirmoje santuokoje ir 2004-06-02 pardavė žemės sklypą su nebaigtu statyti namu (duomenys neskelbtini). Šie pinigai buvo panaudoti buto S. Ž. g. pirkimui. Buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovei buvo 23 metai, ji santaupų neturėjo. Butas buvo registruojamas K. Š. vardu, nes E. Š. tuo metu turėjo problemų dėl vykdomo verslo, buvo atliekamas Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimas. Ieškovė bute gyveno iki 2012 metų pradžios, po to išvyko gyventi į K., visas turtas V. buvo išnuomotas, E. Š. gaudavo nuomos pajamas. Akivaizdu, jog nėra aplinkybių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis, sprendžiant dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis klausimą. Ieškovė pyksta ant mirusios motinos, kad ši panaikino 1996-02-01 sudarytą testamentą, tačiau panaikindama visus testamentus, motina išreiškė savo valią, įpėdiniai savo teisę į paveldėjimą realizuos pagal įstatymą. Teiginius apie tariamą apgaulę, esą motina tvirtino dovanojimo sandorio formalumą, vertinta kritiškai. Ieškovė 2014-06-02 sudarydama nekilnojamojo pirkimo - pardavimo sandorį suvokė, kad ji yra viena iš pardavėjų, kad parduoda 1/2 dalį, kad gauna pusę pinigų, nes kita atiteko motinai. Iš dovanojimo sandorio kilo aiškios, o ne formalios pasekmės. Ieškovė net ir tuo metu nenutraukė pirkimo - pardavimo proceso, neginčijo 2012-01-10 sudaryto dovanojimo sandorio. Neaišku, kokiu pagrindu daroma išvada apie mamos progresuojančią psichikos ligą, nes specialistų išvados nėra. Jeigu ieškovei nekilo abejonių dėl motinos sveikatos iki sužinojimo apie testamento panaikinimą, tai tikėtina, kad nebuvo pagrindo abejoti fizine ir psichine sveikata. E. Š. ne tik gyveno savarankiškai, bet ir viena keliavo, ne kartą vyko pas tuo metu I. gyvenusią dukrą L. L.. Pagal L. L. įgaliojimą tvarkė dukros nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo reikalus. Ieškovė savo du mažamečius vaikus palikdavo motinos priežiūrai ne tik kelioms valandoms ar dienoms, bet ir vykdama su sutuoktiniu atostogauti. Ieškovė iš jai žinomų faktų daro tokias išvadas, kokios jai palankios, neatsižvelgdama į objektyvią tiesą. Reikalavimas grąžinti ieškovei 28 962,00 Eur neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovė ir E. Š. gavo po 100 000,00 Lt (28 962,00 Eur), E. Š. už juos įsigijo butą (duomenys neskelbtini), kurį remontavo. Šį butą pardavusi, įsigijo butą (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Visas šis turtas patenka į paveldimo turto masę, 1/3 dalis priklauso ieškovei.

Atsakovė V. J. 2023-07-04/05 teismo posėdžių metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka visiškai. Butas adresu (duomenys neskelbtini), privatizuotas, išpirktas jos ir sesers L. investiciniais čekiais, 1992 metais jame gyveno mama, J. Š., ieškovė ir atsakovės. J. Š. turėjo teisėtai jam suteiktą kitą butą kaimynystėje, kuriame gyveno su savo sūnumis. Mama su J. ir K. išsikraustė į (duomenys neskelbtini), atsakovės liko gyventi bute, nes buvo pilnametės, dirbo, gavo pajamas. Vėliau mama butą kurį laiką nuomojo, tačiau norėjo parduoti. Vertina, kad 2000 metais J. Š. padovanojo santuokinį turtą, kurio ½ priklausė mamai, o ji sutikimo nedavė. 2004 metais mama pardavusi butą N. g. ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nupirko butą (duomenys neskelbtini) g., kuris buvo registruotas ieškovės vardu, nes buvo iškeltos baudžiamosios bylos, grėsė turto konfiskavimas. Buvo susitarta, kad vėliau ieškovė turtą grąžins mamai. 2004 metais ieškovė dirbo advokato padėjėja, mama sakė, kad pagal gaunamas pajamas ieškovė paskolos negavo. Iki ieškovės vestuvių, jos būsimas vyras buvo pasiėmęs paskolą ir pasistatęs namą, kuris buvo neįrengtas. Mama pasiūlė pasiimti šulinių žiedų formas ir pabandyti užsidirbti. Mama ieškovę rėmė kiek galėjo, padėjo įsigyti virtuvės baldus. Santykiai nebuvo konfliktiški, visi dalyvavo vestuvėse, kurias mama finansavo. Ieškovė pradėjusi lauktis kūdikio, šią žinią iš karto pranešė, tačiau niekada nesakė, kad mama ją vertė sudaryti sandorius. Mama buvo sakiusi, kad ieškovė nesutiko grąžinti ½ turto (duomenys neskelbtini), ketino kreiptis į advokatą, bet lygtai pavyko taikiai susitarti. Atsakovė nežino, kad mama būtų grasinusi ieškovei. Ieškovė aiškina, kad jos nėštumas buvo sunkus, tačiau besilaukdama ji kraustėsi gyventi į K., lankėsi baseinuose, kur pasigavo auksinį stafilokoką. Nebuvo jokių požymių apie sunkų nėštumą, ieškovė nieko nepasakojo, gyveno aktyviai, atvažiuodavo pas atsakovę, buvo džiugi po vestuvių, ieškovė yra atsakovės dukros V. krikštų mama. Mama atsakovei skundėsi, kad ieškovė ją spaudė parduoti namus (duomenys neskelbtini), už gautus pinigus, mama nusipirko butą Druskininkuose. Mama apie savo sprendimą parduoti butą Druskininkuose ir nusipirkti butą Alytuje nieko nesakė, tik ieškovė paskambinus dėl to piktinosi. Ji nusipirko vieno kambario butą (duomenys neskelbtini) iš pažįstamos, o kad nebūtų liūdna, nusipirko sodą, kuriame leisdavo laiką šiltuoju sezonu. Mama buvo aktyvi, dalyvavo bendruomenės veikloje, vakarėliuose, turėjo draugių, pati mokėjo komunalinius mokesčius, prisidėjo prie ieškovės gerovės. Nusipirktame sode pasidarė lauko virtuvėlę, atsakovė jokių psichikos sutrikimų nepastebėjo. Ieškovė 2019 metais davė mamai vairuoti automobilį, reiškia vertino, kad motina sveika, medicininiuose dokumentuose jokios rimtos diagnozės nepatvirtintos. Mama labai rūpinosi savo išvaizda, darėsi grožio procedūras lazeriu, 2021 metais darėsi dantų estetinį plombavimą. Mama gerai sutarė su ieškove, mylėjo anūkus, dažnai važiuodavo į Klaipėdą. Labai didelis konfliktas kilo dėl ieškovės dukros apkirpimo. Ieškovė mamą telefonu siaubingai iškoliojo. Atsakovė matė mergaitę, iš karto net nepastebėjo jokių iškarpymų, mama šiek tiek pakirpo grifką, be to, ginčo sandoris sudarytas 2012 metais, o vaikas apkirptas 2021 metais. Dėl šio konflikto mamai teko atsigulti į ligoninę. Mamos sveikatos būklės niekas nepatvirtino, jokios diagnozės nebuvo nustatytos. Ieškovė važiuodama į keliones motinai palikdavo savo vaikus, mama samdėsi advokatus, dalyvavo bylų nagrinėjimuose. Mama turėjo problemų su sąnariais, todėl dažnai darydavosi procedūras, važiuodavo į sanatorijas Druskininkuose, mamos buvo sužalotas ir operuotas kelienis, dėl to turėjo neįgalumą. Patėvis J. Š. buvo kaimynas, dar iki santuokos sudarymo sirgo onkologine liga, buvo švitinamas, jam nuolat buvo perpylinėjamas kraujas, vartojo daug vaistų, turėjo antros grupės neįgalumą. Gamyba vyko P. teritorijoje, atsakovė su mama užsakydavo Belgišką cementą Kaune iš Visocko. Kai J. Š. gulėdavo ligoninėje, mama dokumentus pasirašydavo, kaip jo atstovė. Likvidavus individualią įmonę mama dirbo pagal patentą ir samdė žmones sunkiems darbams atlikti. Pagal patentą dirbti paprasčiau, 2000 metais atsakovė įmonėje dirbo 0,5 etato, nes Juozas veždamas žiedus padarė avariją, nepataisomai sudaužė automobilį ir mama paprašė atsakovės pagalbos. Mama bendravo su klientais, nebent šulinių žiedus suliedavo vandeniu stingimo metu. Ieškovė tuo metu negalėjo vykdyti veiklos, nes gyveno Vilniuje. Po tėvo mirties mama įmonėje negalėjo vykdyti individualios veiklos dėl to keitė formą, kreipėsi į teismą dėl įmonės administravimo. Ieškovė šulinių formas pasiėmė apie 2010 metų lapkričio mėnesį. Ieškovė aiškino, kad išlaikė mamą, tačiau nenurodo, kur pati dirba, kokias pajamas gauna, nuo 2007 metų turi kreditą, važinėja lizinginiu automobiliu. Mama sakė, kad turi tris dukras, o jeigu norės turtą bažnyčiai padovanos.

Atsakovė L. L. 2023-08-28 teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, visi faktai iškreipti, neatitinka tikrovės. Namas (duomenys neskelbtini) buvo statomas talkos būdu, tačiau netikėtai jo savininke tapo ieškovė. Byloje nėra įrodymų, kad mama žinojo apie namo padovanojimą ieškovei. Mama laukė dešimt metų, kada ieškovė perrašys jai jos pačios turtą. J. Š. turėjo sveikatos problemų, dėl ko mama turėjo daug dirbti. Po patėvio mirties mama mėnesį laiko gyveno pas atsakovę, ieškovė mamą labai spaudė parduoti namą, net grasino parduoti su visa mama, dėl ko pastaroji išgyveno. Byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovės nėštumo metu buvo prasta sveikata bei neįrodyta, kad mama ieškovei kaip nors grasino. Ieškovės vyras nuolat prašė pas mamą paskolinti pinigų. Mama vertino, kad atsakovės gyvena gerai ir pasiturinčiai, o ieškovė visada turėjo problemų, mama visuomet ieškovę rėmė finansiškai. Ieškovė mamą įvardina, kaip psichinę ligonę ir nusikaltėlę. Tačiau mama pardavė atsakovės butą pagal įgaliojimą ir pinigus pervedė į atsakovės banko sąskaitą, sudarinėjo notarines sutartis, dalyvavo teismuose nagrinėjamose bylose, prižiūrėjo anūkus. Mama du kartus buvo atvykusi pas atsakovę į Italiją. Ieškovė meluoja, kad visą informaciją sužinojo tik po mamos mirties. Butas (duomenys neskelbtini) buvo gautas tėčio, kuriame gimė ir augo atsakovės. Už gautas lėšas, pardavus butą ir nebaigtą statyti namą, buvo nupirktas butas (duomenys neskelbtini) Atsakovė (duomenys neskelbtini) negyveno, buvo įsitikinusi, kad ten nekilnojamasis turtas priklauso mamai, galbūt ir patėviui. Apie mamos ir patėvio parašytus testamentus nieko nežinojo. Gyvenant Italijoje palaikė santykius su mama, pasiskambindavo, santykiai buvo geri. Gerai sutarė ir su ieškove, dalyvavo jos vestuvėse, darė ieškovei šukuoseną. Ieškovė kritikuodavo mamą dėl smulkmenų, tačiau apie jokius motinos reikalavimus perduoti jai ieškovės turtą, neminėjo. Ieškovė pasisakė, kad laukiasi, tačiau apie sveikatos problemas nėštumo metu niekuomet neminėjo. Bendraujant su mama, atsakovei nekilo jokių abejonių dėl jos sveikatos būklės. Mama sakė, kad jai reikia vykti į sanatoriją dėl sąnarių, numetė svorio. Į Lietuvą atsakovė buvo sugrįžusi 2020 metais, mamos sveikata nesukėlė abejonių.

Atsakovių atstovė advokatė Ona Klinavičienė 2023-11-23 teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas dovanojimo sandoris sudarytas beveik prieš trylika metų, todėl kyla klausimas dėl ieškinio senaties. Įstatymas numato, jog reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą. Ieškovė, būdama dovanotoja, apie dovanojimo sutarties sudarymą žinojo dar iki dovanojimo sutarties sudarymo, nes derino sandorio patvirtinimo laiką notaro biure, pati pasirašė dovanojimo sutartį, ją įregistravo NTR. Ieškovės teiginiai, jog ji tik po motinos sužinojo apie dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindus vertintini kritiškai. Ieškovės teiginiai apie tariamai jai motinos darytą psichologinį spaudimą sudaryti dovanojimo sandorį gali būti vertinami dovanojimo sutarties teisėtumo prasme tik teismui pripažinus, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo 30 metų amžiaus, įgijusi aukštąjį teisinį išsilavinimą, dirbanti valstybinėse institucijose pagal įgytą išsilavinimą ir specialybę. Tokiam asmeniui taikomi aukštesni atsakingo, apdairaus, sąžiningo asmens elgesio standartai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovės prašo taikyti ieškinio senatį. Ginčo nagrinėjimo ypatumą lemia aplinkybė, jog viena iš sandorio šalių apdovanotoji E. Š. mirusi. Išsiaiškinti sandorį sudariusių asmenų valią, tikruosius ketinimus nėra realios galimybės. Iš bylos duomenų galima daryti išvadą, jog nebuvo jokių E. Š. veiksmų, kurie galėtų būti konstatuoti, kaip griežtai smerktini geros moralės požiūriu, nes nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog E. Š. savo veiksmais būtų kaip nors kenkusi ieškovei, naudojusi fizinį ar psichologinį smurtą. Iš gyventojų registro duomenų matyti, kad 2000-10-27 ir 2001-04-27 J. Š. sudarant dovanojimo sandorius ieškovės naudai, pastaroji nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos dovanotame turte, ten buvo jos tėvų gyvenamoji vieta. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji buvo sudariusi sutartis dėl elektros energijos tiekimo, kad mokėjo mokesčius. Vertina, kad šie dovanojimo sandoriai buvo sudaryti dėl akių, nesiekiant realaus turto savininko pasikeitimo. Ieškinio teiginiai ir pasisakymai nepagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovė V. J. paaiškino, jog motina sakydavo esanti benamė, kad ieškovė grasino parduoti namų valdą kartu su motina. Mama niekada nesiskundė, kad jai sunku išlaikyti namą, nes buvo šildomas tik vienas aukštas. Ieškovė gerai žinojo, kad sodyba įgyta abiejų tėvų, ja rūpinasi, ją prižiūri, išlaiko motina. Tikroji ieškovės reiškiamo ieškinio priežastis yra ta, kad po motinos mirties ieškovė sužinojo, jog mama 2019 m. buvo surašiusi tris testamentus, o 2022-04-25 ji pareiškimu panaikino visus jos anksčiau sudarytus testamentus. Nors ieškovė nurodė E. Š. tariamas psichikos ligas, kurios galėjo įtakoti motinos elgesį ir ketinimus nuo pat 2009 metų, tačiau ieškovė negalėjo nurodyti konkrečių epizodų. Atsakovės vienareikšmiškai patvirtino, kad E. Š. visada buvo aktyvi, gyveno visavertį gyvenimą, nebuvo neįgali, nesugebanti savimi pasirūpinti, nustatytas invalidumas neatspindėjo realios būsenos. E. Š. sudarinėjo įvairius sandorius, vairavo automobilį, viena vyko pas dukrą L. L. į Italiją, domėjosi galimybe pagerinti sąnarių sveikatos būklę sanatorijose, naudojosi grožio procedūromis. Ieškovė kaltina motiną tariamai daryta įtaka sudaryti ginčijamą sandorį, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė naudojosi savo motina ir jos pinigais. Ieškovė teigia, kad turi pagrindą abejoti motinos sąžiningumu ir gera morale, nes ši nuslėpė nuo ieškovės dalį J. Š. turto. J. Š. mirties dieną ieškovei buvo 22 metai, ji per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, dėl paveldėjimo pagal testamentą liudijimo išdavimo, nepateikė įgaliojimo, kad įgaliojo savo motiną ją atstovauti, sprendžiant jai svarbius klausimus. Byloje yra notarės R. J. S. 2006 metų liudijimas, jog nėra užvesta paveldėjimo byla bei 2021 notarės M. B. liudijimas, jog nesikreipta dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Taigi, ieškovė tinkamai nerealizavo savo teisių į paveldėjimą pagal testamentą po tėvo J. Š. mirties. Ieškovės teiginiai esą ji tikėjo, kad nebus panaikintas 1996-02-01 testamentas ir tai sąlygojo ginčijamų sandorių sudarymą, absoliučiai nepagrįstas, nes logiškai ir teisiškai testamentas ir dovanojimo sandoris negali būti siejami. Ieškovė teigia, jog tik 2023 metais sužinojo apie J. Š. vardu buvusią registruotą individualią įmonę ir šios įmonės perregistravimą E. Š. vardu bei jos likvidavimą. Neginčijamas faktas, kad 1995 metais buvo įregistruota J. Š. individuali įmonė. J. Š. 2003-03-30 mirus, E. Š. kreipėsi į teismą dėl įmonės administravimo. 2003-05-28 teismo nutarties pagrindu individualios įmonės pavadinimas pakeistas į E. Š. IĮ. E. Š. atlikti veiksmai su individualia įmone logiški, pagrįsti, teisėti. Ieškovė aiškino apie savo itin artimus santykius su abiem tėvais, todėl nėra pagrindo tikėti, jog ji nežinojo apie įmonės registraciją, buvimą, administratoriaus paskyrimą, perregistravimą ir likvidavimą. Įmonė, kaip turtas yra svarbi tiek, kiek ji turi turto. Įmonės likvidavimo duomenyse nėra pažymėta, kad likvidavus ją, likęs turtas atiteko savininkei E. Š.. Faktas, kad įmonėje yra kažkoks prietaisas ir jis naudojamas veikloje, dar nereiškia, kad tas daiktas turi materialinę vertę, nes buhalterinėje apskaitoje skaičiuojamas nusidėvėjimas. Likvidavus E. Š. IĮ ir jai vykdant veiklą su verslo liudijimu, nėra jokių duomenų, kad būtų naudojamas veiklai vykdyti ilgalaikis turtas. Šalys kalbėjo apie šulinio žiedų liejimo formą, trinkelių darymo formą, šių įrenginių buvimas neginčijamas, tačiau duomenų apie jų vertę nėra, todėl negali būti kalbos apie J. Š. turto nusavinimą. 2000-01-19 Darbingumo ekspertizės akte nurodyta, kad E. Š. nustatyta II grupė, tačiau šie duomenys nepaneigia fakto, kad buvo vykdoma šulinio žiedų liejimo veikla. Atsakovė V. J. patvirtino, jog ji mamos prašymu dirbo įmonėje, padėjo išrašyti sąskaitas, jas vežė produkcijos pirkėjams, parveždavo į įmonę pinigus. Darbo sutarčių žurnale, kituose dokumentuose įrašai atlikti E. Š. ranka. Nepaneigiamas faktas, kad E. Š. padarė klaidų, vesdama įmonės buhalterinę apskaitą, todėl jos atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kai individualioje įmonėje yra samdomų darbuotojų, buhalterinė apskaita vedama dvejybiniu įrašu, turi būti ne tik apskaitytos veiklos sąnaudos, gautos pajamos, bet ir teikiami duomenys apie samdomus darbuotojus, pervedami mokesčiai Valstybinei mokesčiu inspekcijai ir Sodrai. Byloje esantys duomenys liudija, kad vykdant individualią veiklą pagal verslo liudijimą, 2011-05-24 buvo nustatyti pajamų apskaitos pažeidimai, atsakomybė nebuvo taikyta, tikėtina, jog buvo ištaisytos apskaitos klaidos. E. Š. vykdoma veikla niekaip neįtakojo ir negalėjo įtakoti ginčijamo sandorio sudarymui, vykdoma veikla ir gaunamos veiklos pajamos buvo jos pajamų šaltinis. Turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą ieškovė vertina, kaip mamos nesąžiningus veiksmus. Notarė, tvirtindama pirkimo - pardavimo sandorį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, vadovavosi iš Registrų centro gautais dokumentais ir duomenimis, kurie leido tokį sandorį sudaryti. Pirkimo - pardavimo sutartis pasirašyta 2004-06-02, ginčijamas sandoris sudarytas 2012 metais - nėra jokio sąsajumo. Be to, kaip matyti iš banko išrašo, už parduotą turtą gauti pinigai pervesti UAB ”E.“, kaip ieškovės įnašas už įsigyjamą nekilnojamą turtą (duomenys neskelbtini). 1992-09-29 E. Š. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį su Alytaus ENSK dėl žinybinio buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo. Ji nuo 1990-05-14 iki 1996-07-29 gyvenamąją vietą deklaravo pastaruoju adresu, J. Š. šiuo adresu gyvenamosios vietos niekada nedeklaravo. E. Š. buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininke, kreiptis į Alytaus ENSK, kaip butų fondo valdytoja, galėjo tik ji pati, nes buvo teisėta buto nuomininkė. 2004-05-11 E. Š. sudarė šio buto pirkimo - pardavimo sutartį už 20 000,00 Lt, sandorį patvirtino notarė pagal NTR pateiktus duomenis, kuriuose turto savininke buvo nurodyta E. Š., duomenų apie turto paveldėtoją nebuvo pateikta. Pinigai gauti sutarties pasirašymo dieną, panaudoti ieškovės įmokoms už butą S. Ž. g. Ieškovės argumentai apie nesąžiningus mamos veiksmus, kuomet nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje ji save įvardijo kaip paveldėtoją, nepagrįsti. Tikėtina, kad pildant dokumentus, E. Š. buvo patarta įrašyti, nes toks įrašymas nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių, nuosavybės teisės atkuriamos buvusio savininko ar jo įpėdinių vardu, nesvarbu, kad jie mirę. Atkūrus nuosavybės teises, ieškovė teisme nusistatinėjo juridinį faktą ir jai buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas teismo sprendimo pagrindu, todėl E. Š. niekaip nepakenkė ieškovei. Priešingai, jeigu nebūtų tvarkiusi nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, ieškovė nebūtų tapusi nekilnojamojo turto savininke. Ieškovė tvirtina, jog mama nepagrįstai gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokas laikotarpiu 2005-2015 m. Tačiau ieškovė turėjo prisijungimo prie mamos e.bankininkystės duomenis, todėl žinojo apie visas įplaukas. 2023-10-31 ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad šalių mama 1994-11-08 - 1994-12-08 gydėsi Kaune, II Psichiatrijos skyriuje, diagnozė neurosis dim. Neurosis - neurozė. Vikipedija pateikiama neurozės sąvoka - neurozė dar vadinama psichoneuroze arba neurotiniu sutrikimu - bendra sąvoka bet kokiems dvasinės pusiausvyros sutrikimams, kurie sukelia stresą, susierzinimą, tačiau skirtingai nei psichozės ar asmenybės sutrikimų atvejais, žmogaus gebėjimas racionaliai mąstyti ir gyventi įprasta gyvenimą tiesiogiai neveikiamas. Priskiriama psichoanalizės šakai, ne psichologijai ar psichiatrijai. Todėl šie duomenys neįrodo, kad E. Š. kažką nuslėpė nuo ieškovės. 2020-01-28 gydytojo K. J. išraše nurodyta, kad E. Š. savarankiška, be to pridėti KT tyrimo rezultatai: amžiniai atrofiniai galvos smegenų pakitimai. Tai nėra dėl išorinių veiksnių pakitusi būsena, bet pakitimai, nulemti amžiaus, natūralaus organizmo senėjimo ir jame vykstančių procesų. 2021-04-14 įraše užfiksuota, jog vartoja bromazepamą 20 metų, dozių nedidina, todėl vėl skiriamas šis medikamentas. Reiškia E. Š. gydę medikai neįžvelgė grėsmės pacientės sveikatai. Pažymėtina, jog nėra duomenų apie E. Š. psichinės sveikatos būklę 2012 metais, paranoidinę būseną, tariamai galėjusią turėti įtakos ieškovės veiksmams. Nėra jokių duomenų, kad E. Š. turėjo psichinės sveikatos sutrikimų, sirgo psichinėmis ligomis, buvo įrašyta į psichinių susirgimų įskaitą. Atvirkščiai, išduotas ir mirties dieną galiojantis vairuotojo pažymėjimas paneigia ieškovės teiginius. Ieškovė teigė, jog motina 2005-2014 metais gavo dideles pajamas (virš 300 000,00 Lt) iš individualios veiklos pagal verslo liudijimą pagal VMI teiktas deklaracijas. E. Š. vykdyta individuali veikla ir deklaruojamos pajamos tik patvirtina jos verslumą, protingumą, ekonominį mąstymą, kuo nepasižymi žmonės, turintys psichinės sveikatos problemų. Ieškovė teigė, jog motinos finansinė padėtis buvo gera, jai nebuvo reikalingas išlaikymas, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kad motina būtų reikalavusi teikti jai išlaikymą. Ieškovė teigė, jog motina pasinaudojo jos nėštumu, sveikatos būkle ir įkalbėjo sudaryti ginčijamą dovanojimo sandorį. Pati ieškovė teigė, jog ji ir jos sutuoktinis labai apsidžiaugė, sužinoję, kad laukiasi kūdikio. Trisdešimtmetė moteris suvokia galimas nėštumo rizikas, patologijas ir tai, kad nėštumas nėra liga, o fiziologinė moters būsena. Ieškovės dramatizuotai pateikiamas nėštumo laikotarpis prieštarauja atsakovių nurodytoms aplinkybėms apie ieškovės elgesį nėštumo metu. Be to, ieškovė nepagrindė savo teiginių apie tariamą motinos grasinimą atvykti į ieškovės darbovietę ir sukelti triukšmą. Ieškovė nenurodė, kokios pagalbos kreipėsi, jeigu manė, kad motinos elgesys netoleruotinas. Ieškovės manymu, smerktini motinos veiksmai yra pažado netesėjimas, t. y., testamento panaikinimas, J. Š. valios pakeitimas, nes tą pačią dieną sudaryti du testamentai, 2021 m. įvykis su iškarpytais plaukais, kas reiškia nesirūpinimą ieškovės dukra. E. Š., apkirpdama anūkę, nenorėjo jai nieko blogo, siekė, kad vaikui nebūtų karšta, tai jog apkirpimas nepatiko ieškovei, nereiškia smerktino elgesio. Plaukų pakirpimas nėra poveikis asmens sveikatai ir gyvybei. Nei vienas iš šių teiginių nėra pagrindas pripažinti E. Š. elgesį smerktinu. Tik testatoriui priklauso valia sudaryti, keisti ar panaikinti testamentą ir niekas neturi teisės daryti tam įtakos. Testatoriaus valios išraiška negali būti prievartinė.