Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2024-04-17 · Civilinė byla Nr. e2-64-887/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-17
Bylos Nr.
e2-64-887/2024
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02854-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Ieškovas
K. M.
Atsakovas
V. J., L. L.
Trečiasis asmuo
Vilniaus
Advokatai
Ona Klinavičienė
Civilinė byla Nr. e2-64-887/2024 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02854-2022-4 procesinio dokumento kategorijos: 2.6.8.9.; 2.6.15.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1.; (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 17 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,sekretoriaujant Rasai Marcinkonei,

dalyvaujant ieškovės K. M. atstovei advokatei I. P., atsakovėms V. J. ir L. L., jų atstovei advokatei Onai Klinavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovėms V. J. ir L. L. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje Vilniaus m. 14-ojo notaro biuro notaras D. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė K. M. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento žemės sklypo ir statinių dalies dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. DB-210, sudarytą tarp ieškovės K. M. ir E. Š. dėl 1/2 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) taikyti restituciją, grąžinti pinigais tai, ką E. Š. gavo pardavusi turtą – 100 000,00 Lt atitikmenį – 28 962,00 Eur, ieškovės K. M. nuosavybėn. Priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė K. M. ieškinyje nurodė, kad ji yra J. Š. ir E. Š. dukra. Tėvai susituokė (duomenys neskelbtini), civilinę santuoką sutvirtino (duomenys neskelbtini) bažnytine santuoka, šiuo metu abu tėvai mirę. Iki santuokos su E. Š., J. Š. iš pirmos santuokos turi du sūnus - K. Š. ir R. Š., E. Š. iš pirmos santuokos turi dvi dukras - V. J. ir L. L.. 1993 m. ieškovė su tėvais išsikraustė gyventi į nuosavą namą, adresu (duomenys neskelbtini), vėliau pervadintą (duomenys neskelbtini), kiti vaikai jau gyveno savarankiškai. Tėvai turėjo verslą, gyveno pasiturinčiai, daug finansiškai padėjo vyresniems vaikams iš ankstesnių santuokų, todėl nusprendė po mirties visą savo turtą palikti ieškovei, tuo tarpu ji pasirūpins tėvais. Apie šį tėvų sprendimą žinojo visa šeima. 1996-02-01 tėvai Alytaus miesto 2-ajame notarų biure sudarė testamentus, notarinio registro Nr. 1252 ir 1253, kuriais kiekvienas visą savo turtą paliko ieškovei, apie sudarytus testamentus ir tėvų valią taip pat visi žinojo. V. J. J. Š. grasino, jeigu testamentu paliks turtą ieškovei, ši su L. L. bei K. ir R. Š. jį nuginčys. J. Š. nusprendė apsaugoti ieškovę ir dalį turto jai padovanojo. 2000-10-27 J. Š. dovanojimo sutartimi Nr. 11350 padovanojo ieškovei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei 2000-10-27 kita dovanojimo sutartimi Nr. 11352 padovanojo 0,56 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2001-04-27 J. Š. dovanojimo sutartimi Nr. 2261 ieškovei padovanojo gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, viralinę, ūkinį pastatą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). 2003-03-30 J. Š. mirė, ieškovė tuo metu mokinosi V., į (duomenys neskelbtini) grįždavo tik savaitgaliais, todėl visus klausimus, susijusius su mirusio tėvo palikimu, pasisiūlė sutvarkyti mama E. Š.. Notariškai patvirtintu įgaliojimu mama buvo įgaliota tvarkyti su paveldėjimu susijusius teisinius klausimus. Mama patikino ieškovę, kad viskas sutvarkyta, tačiau vėliau paaiškėjo, kad mirusio tėčio palikimo byla nebuvo užvesta, ieškovė apie tai sužinojo tik 2005-2006 metais, kuomet reikėjo tvarkytis 1,1 ha žemės sklypo, perkelto į (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus. 2021 metais pagal ieškovės pareiškimą teismas nustatė juridinį faktą, kad ieškovė priėmė savo tėčio palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. 2004-07-02 tarp ieškovės ir UAB „E.“ buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. AG-1818, kurios pagrindu ieškovė už 130 618,00 Lt įsigijo 42.89 kv m. ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir garažą (boksą) G-36, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė butą įsirengė, faktiškai jame gyveno nuo 2004 m. iki 2009 m. Butas buvo nupirktas už ieškovei tėčio padovanotus pinigus. 2007-05-24 ieškovė su UAB „V.“ pasirašė buto su sandėliuku, adresu (duomenys neskelbtini), statybos rangos sutartį Nr. SRS07 BN 143. 2007-05-25 tarp ieškovės ir AB SEB banko buvo pasirašyta kredito sutartis Nr. 1450718012632-67, buto su sandėliuku įsigijimui. Automobilio parkavimui, 2007-10-03 ieškovė ir UAB „V.“ pasirašė garažo statybos rangos sutartį Nr. BN 275, kuria UAB „V.“ įsipareigojo pastatyti ir ieškovei nuosavybės teisėmis perleisti garažą, boksas - 26, esantį statomame name adresu (duomenys neskelbtini). 2009 m. ieškovė susipažino su būsimu vyru S. M., 2010 metais su juo susižadėjo ir pradėjo planuoti vestuves. Motinos elgesys, ieškovei pradėjus planuoti vestuves, pasikeitė. Ji pradėjo nuolat reikšti nerimą, kad ieškovei ištekėjus, jeigu jai kažkas nutiktų, motina liks be gyvenamosios vietos ir be pinigų, kadangi sutuoktinis paveldės visą ieškovės turtą. Motinos nerimas nuolat stiprėjo ir ji nedavė ramybės ieškovei, primygtinai reikalavo, kad ieškovė sudarytų testamentą motinos naudai, priešingu atveju, nurodė, kad neatvyks į vestuves ir neprisidės prie vestuvių išlaidų. 2011-06-16 ieškovė, pasidavusi motinos spaudimui, sudarė testamentą, kuriuo nurodė, kad visą savo turtą po mirties palieka motinai. 2011 m. liepą ieškovė susituokė, netrukus po vestuvių sužinojo, kad laukiasi. Ieškovei pradėjus lauktis, motinos nerimas tik sustiprėjo, ji buvo įsitikinusi, kad ieškovė gimdydama gali mirti ir šiuos savo nuogąstavimus nuolat primindavo ieškovei, tai ieškovę baugino ir varė į neviltį. Nėštumas buvo nelengvas, ieškovė turėjo nemažai sveikatos sutrikimų, ji labai pergyveno dėl savo negimusio kūdikio ir savo sveikatos. Motina nuolatiniais nuogąstavimais dėl galimos dukters mirties gimdymo metu, reikalavo ieškovės perrašyti jai turtą, sakydama, kad tik tokiu būdu ieškovės turtas bus apsaugotas ir liks šeimoje, nes testamentą ieškovės sutuoktinis galėtų ginčyti. Motinos nuogąstavimai ir spaudimas perrašyti turtą vis stiprėjo, tapo paranojiški, prasidėjo nuolatiniai skambučiai į ieškovės darbą, ji grasino atvykti į ieškovės darbovietę Sveikatos apsaugos ministeriją ir Žemės ūkio ministeriją, kur ji anksčiau užėmė aukštas pareigas, iškelti skandalą, viešai susižaloti ar kraštutiniu atveju nusižudyti. Motina sakydavo, kad nėra skirtumo, kieno vardu aprašytas turtas, vis tiek po motinos mirties pagal 1996 m. testamentą jis atiteks ieškovei. Patikino, kad tokia buvo ir tėvelio valia, kurią ji gerbia ir nekeis. Po motinos mirties, ieškovei kreipusis dėl ligos istorijos išdavimo, paaiškėjo, kad jau 2009-06-09 motinai skundžiantis dėl miego sutrikimo, įkyrių minčių, blogos nuotaikos, įtampos kūne, užeinančio širdies plakimo, nerimo, varginančių sapnų diagnozuoti vidutinio sunkumo depresija su somatiniu sindromu ir organinis emocinio labilumo (asteninį) sutrikimas. Įraše nurodoma, kad pacientė serga sąnarių ligomis, pašalinta gimda, serga hipertenzine, išemine širdies liga, nervų liga serga apie šešis metus, po vyro mirties tapo padidintai jautri, nervinga, sutrikus, įsitempusi, labai dėl visko pergyvena, vargina įkyrios mintys, paskirti vaistai. Nepakeldama motinos gąsdinimų, ieškovė pasiūlė motinos vardu perrašyti gyvenamąjį namą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno motina, tačiau motina griežtai nesutiko, nurodė, kad namą vis tiek reikės parduoti. Motinai reikalaujant, ieškovė 2011-09-27 sudarytos buto dalies dovanojimo sutarties pagrindu savo mamos nuosavybėn perleido ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-16 garažų dovanojimo sutarties pagrindu perleido garažą, adresu (duomenys neskelbtini)ir garažą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai šio turto mamai neperdavė. Vėliau motina pradėjo reikalauti perleisti jai ir žemės sklypą su gyvenamuoju namu bei kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2012-01-10 dovanojimo sutartimi mamos nuosavybėn perleido 1/2 dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). 2014-06-02 tarp ieškovės ir jos mamos iš vienos pusės bei pirkėjų iš kitos pusės buvo sudaryta pastarojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, kiekvienai iš pardavėjų teko po 100 000,00 Lt. Tuo pačiu laikotarpiu ieškovė kartu su A. T., investuodami kiekvieno asmenines lėšas į turto nupirkimą ir remontą, A. T. vardu 2014-01-08 varžytynėse nupirko dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini). Apie šio buto įsigijimą ieškovė papasakojo mamai, kuri išreiškė norą gyventi šiame bute. Ieškovė su A. T. perleido mamai butą už pradinę kainą, į butą su remontu buvo investuota apie 70 000,00 Lt, A. T. buvo sugrąžinta tik jo investuota dalis. Kitų pinigų dalies, kurią investavo ieškovė, motina jos paprašė leisti negrąžinti, kadangi butą po mirties vis tiek turėjo paveldėti ieškovė, pastaroji su motinos sąlygomis sutiko. A. T. už butą buvo sumokėta iš pinigų, gautų pardavus ieškovei tėčio dovanotą namą adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. mamos elgesys ėmė keistis. Ieškovei nežinant, mama 2019 m. pardavė butą D. ir netrukus nusipirko butą, adresu (duomenys neskelbtini). Motina vis kartojo, kad atsakovė V. J. nori atimti iš jos pastarąjį butą, bet ji butą parduos pati. Motina, likus dviem mėnesiams iki mirties, 2022-04-12 nusipirko bendrabučio tipo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ketino gyventi, tačiau buto (duomenys neskelbtini), parduoti nespėjo. 2022-06-03 mama sunkiai susirgo, patyrė išeminį insultą ir buvo paguldyta į ligoninę. 2022-06-08 patyrė pakartotinį hemoraginį insultą ir paniro į komą, 2022-06-16 mirė. Santykiai tarp ieškovės ir seserų ypač konfliktiški tapo nuo 2022-06-03, kai jų motina pateko į ligoninę. Po mamos mirties ieškovė sužinojo, kad nuo 2019-2020 m. mama sudarė kelis naujus testamentus - 2019-11-12, 2019-12-02 ir 2020-12-17, kurie panaikino 1996 m. kartu su ieškovės tėčiu sudarytą testamentą, o galiausiai 2022-04-25 mamos pareiškimu buvo panaikinti visi jos anksčiau sudaryti testamentai. Testamentų registro duomenimis, dėl palikimo priėmimo kreipėsi ir atsakovės. Po mamos mirties 2022-07-16 ieškovė sužinojo, kad ši ne tik nesutvarkė ieškovės paveldėjimo dokumentų po tėvo mirties, bet ir 2004-06-02 žemės sklypą, su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), pardavė už 110 000,00 Lt. Ši nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta remiantis vien mamos pareiškimais, kad parduodamas turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso jai ir mirusiam vyrui, jokie tretieji asmenys nėra pareiškę ir ateityje nepareikš pretenzijų į jos mirusio sutuoktinio turėtą dalį. Po motinos mirties, 2022-11-08 ieškovė taip pat sužinojo, kad ši 2004-05-11 pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 20 000,00 Lt, nors sutartyje konstatuojama, kad parduodamas butas asmeninėmis nuosavybės teisėmis priklausė motinai, tačiau butas buvo įgytas 1992-09-29, kai mama buvo santuokoje su tėčiu. Po vyro mirties, kuomet turtas testamentu buvo paliktas ieškovei, 2004-05-10 mama šį butą įregistravo asmenine nuosavybe, nors ½ buto dalį turėjo paveldėti ieškovė. Ieškovei gavus pilną žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimo bylą, paaiškėjo, kad mama šioje byloje pasirašinėjo, kaip žemės sklypo paveldėtoja, o ne kaip ieškovės atstovė. Po mamos mirties sužinojusi šias aplinkybes, ieškovė sužinojo, kad buvo pažeistos jos teisės. Ieškovės įsitikinimu, dovanojimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento dėl sandorio sudarymo apgaulės įtakoje, sandoris prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.472 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu - apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas.

Ieškovė K. M. 2023-05-03 teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo turtą jai padovanojo tėtis. Abu tėvai buvo susitarę, kad jų turto paveldėtoja bus ieškovė. Mama nerimavo, kas bus kuomet neliks tėčio, susilaužiusi padikaulį mama aiškino, kad liks neįgali ir kad ją reikia apsaugoti, dėl to paprašė ieškovės parašyti testamentą jos vardu. Mama žinojo, kad ieškovė po vestuvių nori susilaukti vaikų, kalbėjo, kad gimdydama ieškovė gali numirti ir visas turtas liks ieškovės vyrui. Priešingu atveju mama tvirtino, kad nedalyvaus jos vestuvėse ir neprisidės prie vestuvių finansiškai. Ieškovei buvo gėda kam nors pasakyti, kad motina prašo jos testamento, tačiau ji testamentą surašė. Kuomet ieškovė laukėsi sūnaus, prastai jautėsi, pasipasakojo mamai. Mamai vėl atsinaujino nerimas, ji pasakė, kad testamento negana, jį galima nuginčyti ir pareikalavo turtą jai padovanoti. Dovanojimą įvardino, kaip apsaugą, kadangi visas turtas vis tiek liks ieškovei, nes tiek motina, tiek tėtis parašę testamentus ieškovės vardu. Ieškovė dirbo Sveikatos apsaugos ministerijoje, kabinete sėdėjo ne viena, mama jai skambindavo į darbą, ieškovei būdavo nepatogu bendrauti. Mamos prašymai perėjo į grasinimus, ji sakydavo, kad bus klanai kraujo, atvažiuos į ministeriją ir viešai susižalos, papasakos, kaip ieškovė nesiekia apsaugoti mamos. Ieškovės sveikata buvo patenkinama, ją nuolat pykino, trūko oro, skaudėjo galvą, inkstuose turėjo akmenų, tyrimai nuolatos rodė uždegimą, buvo nugaros skausmai ir ieškovė sudarė dovanojimo sutartį. Mama verkė, elgėsi isteriškai, tėtis turėjo ginklą, kurį po jo mirties turėjo perduoti policijai, mama sakė, kad perdavė, tačiau ji nežinojo kur ginklas ir visada kilo abejonių, kad mama galėjo save sužaloti. Namas mamai buvo per didelis, pasirūpinti juo neturėjo galimybės, todėl 2014 metais ginčo namą pardavė. Ieškovę su tėvais siejo itin geri santykiai, tėvai ją vadino šiltnamio gėlele, mamai iš ieškovės pusės nieko blogo negrėsė, ji ketino pilnai mama pasirūpinti. Ieškovė siūlė mamai atsikraustyti šalia jos į Palangą, tačiau mama atsisakė, tuomet ieškovė nupirko butą D. Ginčo sandoris sudarytas apgaulės įtakoje, nes mama paprašė parašyti jai testamentą, žadėdama, kad turtas liks ieškovei pagal tėvų testamentus. Apie mamos naujai sudarytus testamentus ir apie jų panaikinimą nieko nežinojo. Taip pat nežinojo apie motinos sveikatos sutrikimus, nežinojo, kad buvo gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje, sirgo lėtine smegenų išemija. Mama užvaldė tėčio palikimą, nors buvo turto jiems priklausančio bendrąja jungtine nuosavybe, mama sakė, kad tėtis nieko neturi ir kažkokiu būdu viską tvarkė savo vardu bei realizavo. Ieškovei gimdant sūnų, motina iškasė metalinį rezervuarą, apie tai ieškovei nieko nepasakė ir nepasidalino pinigais. Mama nusavino tėčio įmonę, automobilį, žemės sklypą su nebaigtu statyti namu, butą Alytuje, pinigus, tėčio darbo įrankius. Be to, mamos atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla, bet ji šį faktą taip pat nuslėpė. Žinodama, ką mama prieš ją su bendrininkais kurpė, ieškovė niekada nebūtų dovanojusi mamai turto. Ieškovė davė mamai įgaliojimą dėl tėčio paveldėjimo bylos sutvarkymo, bet ši nieko nesutvarkė, dėl to 2020 metais ieškovei teko teisme nusistatinėti juridinį faktą. Taip pat mama tvarkėsi dokumentus dėl tėčio įmonės, nuslėpdama, kad yra testamentinė įpėdinė - ieškovė. Mama visus faktus suvėlė ir pakreipė savo naudai, gavo ieškovės meilę, rūpestį ir užvaldė turtą. Mama turėjo daug pinigų, jai nereikėjo būti apdovanotai ir mamos pinigai dingo. Ginčo sandoris prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai, nes paminta tėčio valia, kam turi likti turtas, mama turtą nusavino. Taip pat nėra normalu daryti spaudimą kūdikio besilaukančiai dukrai. Mama, kaip apdovanotoji, savo veiksmais, demonstravo ypatingą nedėkingumą ieškovei, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas, kadangi tiek iš ieškovės vaikų, tiek iš pačios ieškovės atėmė pačios mamos padovanotas dovanas bei iškarpė dukros plaukus. 2021 metais ieškovė dukrą buvo palikusi mamai, kuomet sugrįžo iš kelionės, dukrą rado nuogą, tik su sauskelnėmis, kaimynų šuns būdoje, sukandžiotą uodų, iškarpytais plaukais. Po šio įvykio ji panaikino motinai parašytą testamentą, nes psichologė patvirtino, kad ieškovės vaikai buvo nuskriausti ir pasiūlė panaikinti testamentą. Apie mamos sveikatą sužinojo tik po mirties, ieškovė su gydytojais nebendravo, mamos sveikata jai įtarimų nesukėlė, pasiskundė tik atminties stoka. Nors dėl diagnozės mamai nustatytos nuo 1994 metų, ieškovė mano, kad motina 1996 metais, sudarydama testamentą ieškovei, buvo veiksni ir sąmoninga. Visus motinos veiksmus vertina, kaip prieš ją nukreiptus tyčinius ir sąmoningus veiksmus. Tai kas įvyko su seserimis mirus mamai – siaubinga, seserys panoro turto Vilniuje, ieškovė daug verkė, bet dabar ji tvirta. Tiesa išlindo po 20 manipuliacijos metų, planas gana primityvus – pašalinti tėčio sūnus iš paveldėtojų, ieškovei dumti akis, kad ji prižiūrėtų tėvus, po to ją pašalinti iš paveldėtojų. Atsakovės mamą vertino, kaip apsukrią verslininkę, mama neturėjo teisinio išsilavinimo, bet buvo charizmatiška moteris, darė neįtikėtinus dalykus, sugebėjo institucijų atstovus priversti įgyvendinti jos neteisėtus siekius. Atsakovė V. J. norėjo makabriškai išniekinti mamos palaikus – norėjo, kad mirusiai mamai būtų daromas skrodimas. Jeigu teismas vertins, kad praleista ieškinio senatis, prašo jį atnaujinti. Ieškovė įgijusi aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Ieškovės K. M. atstovė advokatė I. P. 2023-07-04 teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš esmės dovanojimo sandoris grindžiamas ieškovės valios trūkumu ir smerktinas geros moralės požiūriu. Dovanojimo atveju svarbi dovanotojo valia, ieškovės išreikšta valia dovanojimo sandorio metu neatitinka jo tikrosios valios. Ieškovė sandorio sudarymo metu laukėsi ir turėjo sveikatos problemų, kurios buvo pavojingos nėštumui, galėjo įvykti persileidimas. Sandoris buvo sudarytas tarp dukros ir mamos, kuria ieškovė besąlygiškai pasitikėjo. Ieškovė prieš santuokos sudarymą visą savo turtą paliko motinai, kas patvirtina, kad ieškovė motina labai pasitikėjo. Motina ieškovei darė spaudimą, skambindavo jai į darbą, grasino susižaloti. Net ir po sandorių sudarymo, motina toliau darė spaudimą dukrai, reikalavo perrašyti jai visą turtą. Ieškovė nenorėdama nervintis, pasidavė motinos spaudimui. Ieškovė nuo 2012 metų nebedirbo Sveikatos apsaugos ministerijoje, jos turtinė padėtis nebuvo tokia gera, kad ji savo iniciatyva būtų siekusi padovanoti turtą. Sandoriai buvo sudaryti tik dėl to, kad motina įtikino, jog bet kokiu atveju galios jos sudarytas testamentas ir vienintelė įpėdinė bus ieškovė. Todėl didelių rūpesčių turto perrašymas nesukėlė, bet motina netesėjo savo pažado, 2011 metais panaikino visus savo testamentus, apie tai ieškovė sužinojo tik po motinos mirties. Ieškovė savo testamentą panaikino dėl konflikto su motina, kuomet močiutė subjaurojo anūkę - iškarpė plaukus. Apgaulė pasireiškė ir tuo, kad visada buvo teigiama, jog motinos turtinė padėtis sunki, tačiau paaiškėjo, kad motinos turtinė padėtis buvo gera ir dovanoti turto nebuvo reikalo. Mama taip pat nuslėpė savo sveikatos būklę, jeigu ieškovė būtų žinojusi apie motinos psichikos ligas, nebūtų sudariusi ginčo sandorio, nes sunku pasitikėti psichiatrinių problemų turinčiu asmeniu. Buvo nustatyta alzhaimerio liga, kuri pasireiškė atminties praradimu, galbūt dėl to motina pamiršo savo pažadą ieškovei. Ieškovei skirtą turtą po tėvo mirties pasisavino mama, kuri tvirtino, kad po tėvo mirties jokio turto neliko. Nors žinojo apie vyro testamentą visą turtą palikti ieškovei, apie ką visi žinojo. Daugumą įrodymų pavyko atsekti tik ruošiantis šiai bylai. Mama persiregistravo sau mirusio sutuoktinio įmonę, nors buvo visiškai nedarbinga, turėjo neįgalumą ir įmonėje niekada nedirbo. Ji kreipėsi į savivaldybę ir nesant paveldėjimo teisės liudijimo įmonė buvo perregistruota. Ieškovė nieko apie tai nežinojo, VĮ „Registrų centras“ įsikūrė 2004 metais ir tik tada duomenys tapo prieinami, iki to viešai pasitikrinti duomenų nebuvo galimybės. Iš archyvinių duomenų matyti, kad visus įmonės dokumentus pasirašinėjo ieškovės tėtis. Mama nesąžiningai įmonę įsiregistravo savo vardu, kuri šiuo metu likviduota. E. Š. buvo teista už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Taip pat šalių mama nuslėpė 2004 metų žemės sklypo ir namo Goštauto gatvėje pardavimo sandorį, kuriame motinos pareiškimai melagingi, nuslėpė, kad dalį turto turėjo paveldėti ieškovė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtas privatizuotas santuokos metu tampa bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau butas buvo parduotas ieškovei nežinant. Nors buto įgijėjai sąžiningi, tačiau mamos veiksmai nesąžiningi. Kuomet buvo atkuriamos nuosavybės teisės J. Š. į tėvų, ieškovės senelių, turtą, mama save įvardijo, kaip teisėtą paveldėtoją, registravo žemės sklypą savo vardu ir gavo išmokas. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros rašto matyti, kad nuo 2005 iki 2015 metų mama galėjo gauti 10 000,00 Eur išmokų už pasėlius. Ieškovė, žinodama visus šiuos faktus, nebūtų pasitikėjusi motina, todėl ieškovės veiksmai atlikti apgaulės įtakoje. Motina nepaisė savo mirusio vyro valios, tokie veiksmai smerktini geros moralės požiūriu. Močiutės veiksmai ieškovės dukros ir sūnaus atžvilgiu, kuomet močiutė atėmė pačios padovanotas dovanas taip pat smerktini geros moralės požiūriu. Ieškovės mama dėl savo veiksmų nenusipelnė dovanos. Praktiškai apie visas aplinkybes ieškovė sužinojo tik po motinos mirties. Vertina, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, jeigu teismas vertins, kad praleistas, prašo terminą atnaujinti. Faktus apie butą (duomenys neskelbtini), sužinojo 2022-11-08 gavus duomenis iš VĮ„Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenų bazės išrašus ir 2023-01-15 gavus archyvinius dokumentus, apie tėčio įmonę sužinojo 2023-01-25 gavus archyvinius dokumentus. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelių žemę sužinojo 2023-03-01 gavus dokumentus iš Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT), apie motinos teistumą – 2023-02-22 iš archyvo gavus nuosprendį.

Atsiliepimas

Atsakovės V. J. ir L. L. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, nes ieškinys nepagrįstas, nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. E. Š. 2022-04-25 panaikino visus savo sudarytus testamentus, todėl po jos mirties įpėdinėmis pagal įstatymą yra: L. L., V. J. ir K. M.. Alytaus miesto 2-me notarų biure užvesta paveldėjimo byla po palikėjos E. Š. mirties. Ginčo dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2012-01-10. Pagal įstatymą reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą. Ieškovė, būdama dovanotoja, apie dovanojimo sutarties sudarymą žinojo dar iki dovanojimo sutarties sudarymo, nes derino sandorio patvirtinimo laiką notaro biure, informavo apdovanotoją apie atvykimo į Vilnių ir notarų biurą laiką. Ieškovė pati pasirašė dovanojimo sutartį, ją įregistravo NTR. Faktas, kad apdovanotoji panaikino visus anksčiau sudarytus testamentus, nėra pagrindas dovanojimo sandorio nuginčijimui, juo labiau, kai apdovanotoji mirusi. Ieškovė neprašo pripažinti ieškinio senaties praleidimo termino aplinkybių svarbiomis ir atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Akivaizdu, jog praleistas ne tik numatytas vienerių metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas dovanojimo sandorių nuginčijimui, bet ir bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad po motinos mirties ji sužinojo, jog buvo surašyti trys testamentai, o 2022-04-25 testatorės valia visi testamentai panaikinti. Testamentas yra vienašalis sandoris, kurio sudarymui niekas negali daryti įtakos, todėl testatoriaus valios išraiška - testamentų panaikinimas - negali būti priežastimi ir teisiniu pagrindu panaikinti dovanojimo sandorį. Ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo 30 metų amžiaus, įgijusi aukštąjį teisinį išsilavinimą, dirbanti valstybinėse institucijose pagal įgytą išsilavinimą ir specialybę. Tokiam asmeniui taikomi aukštesni atsakingo, apdairaus, sąžiningo asmens elgesio standartai. Ieškovė nuo 2012 metų sausio mėnesio per metus laiko negynė savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, todėl praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi pareigą atsižvelgti į ginčo esmę, šalių elgesį, į ieškinio senaties instituto esmę ir paskirtį, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovės prašo taikyti ieškinio senatį. Šioje byloje siekiama panaikinti dovanojimo sandorį sudarytą su asmeniu, kuris miręs, todėl išsiaiškinti tikrąją sandorio šalių valią bei ketinimus nėra galimybės. Ieškovės teiginiai yra tik subjektyvi ieškovės nuomonė, nepagrįsta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagrindą panaikinti dovanojimą teikia apdovanotojo veiksmai, kurie pagal pirmiau nurodytos CK normos dispoziciją smerkiami taip pat griežtai kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Atsakovių manymu, nebuvo jokių apdovanotosios veiksmų, kurie galėtų būti vertinami, kaip griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Ieškovė neįrodė dovanojimo sandorio panaikinimo pagrindo. Byloje nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų netinkamą, t. y. griežtai smerktiną moralės požiūriu, apdovanotosios elgesį prieš ieškovę. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog apdovanotoji savo veiksmais būtų kaip nors kenkusi ieškovei, naudojusi fizinį ar psichologinį smurtą. Ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iš šeimos teisinių santykių, kai dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, sudarytas dukters ir motinos, dovanojimo sandoris ginčijamas remiantis apdovanotosios geros moralės požiūriu smerktinais veiksmais. Ieškovė pateiktais išrašais iš medicinos dokumentų, nepaneigė aplinkybės, kad E. Š. tiek iki ginčijamo sandorio sudarymo, tiek po jo sudarymo savarankiškai rūpinosi savimi be kitų priežiūros. E. Š. nuo 1996-07-29 iki 2014-08-20 gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Nuo 1990-05-14 iki 1996-07-29 jos gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). E. Š. ir J. Š. įsigijo 0,56 ha namų valdos žemės sklypą, kuriame buvo pastatytas gyvenamasis namas ir kiti pastatai. Kad būtent motina su patėviu statė pastatus prisimena atsakovė V. J., nes aktyviai dalyvavo statybos darbuose. Kad E. ir J. Š. apie 30 metų gyveno (duomenys neskelbtini) patvirtina kaimo bendruomenės charakteristika. NTR duomenų bazės išraše yra duomenys, kad J. Š. 1988-10-05 Statinio priėmimo naudoti aktu įregistravo pastatą - gyvenamąjį namą. Žemės sklypas, kuriame pastatyti visi pastatai, - 0,56 ha įregistruotas 1998-11-27 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Iš šių juridinių faktų darytina išvada, kad 0,56 ha namų valdos - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos - žemės sklypas buvo suteiktas J. ir E. Š. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir tvarką. Suteiktame žemės sklype buvo statomi pastatai ir statiniai, o kai buvo suteikta teisė iš valstybės nusipirkti naudojamą žemės sklypą, tai ir buvo padaryta. Be to, priėmus įstatymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, J. Š. atsikėlė jam, kaip įpėdiniui, priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą į tą pačią vietovę (duomenys neskelbtini), besiribojantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą su namų valdos žemės sklypu. 2000-10-27 dovanojimo sutartimi Nr. 11352 J. Š. padovanojo ieškovei 0,56 ha žemės sklypą ir 2001-04-27 dovanojimo sutartimi Nr. 2261 padovanojo keturis pastatus bei kitus statinius, esančius 0,56 ha žemės sklype. Iki 2001-07-01 įsigaliojusio CK nebuvo aiškiai reglamentuota bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pirmenybė buvo teikiama teisinei turto registracijai. Vertinant pagal šiuo metu galiojančią praktiką ir teisinį reglamentavimą, J. Š. negalėtų vienas dovanoti santuokoje įgyto turto ieškovei, nes 1/2 dalis priklausė sutuoktinei E. Š.. Ginčijamo dovanojimo sandorio pagrindu nuo 2012-01-10 K. M. ir E. Š. nuosavybės teise valdė po 1/2 dalį 0,56 ha žemės sklypo ir pastatų bei statinių, esančių (duomenys neskelbtini). 2014-06-02 abi nekilnojamojo turto savininkės K. M. ir E. Š. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2878 pagrindu nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą perleido tretiesiems asmenims, už savo turto dalį kiekviena gavo po 100 000,00 Lt. Ginčų dėl apmokėjimo už parduodamą nekilnojamąjį turtą nekilo, pirkimo - pardavimo sandorio iniciatorė buvo ieškovė. 2014-01-08 iki namo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, ieškovė kartu su A. T. įgijo butą (duomenys neskelbtini), kuris vėliau parduotas motinai. Bei prieš sudarant ginčo sandorį, ieškovė su savo motina sudarė kitus kelis nekilnojamojo turto dovanojimo sandorius. Ieškovė nenurodo, kokių ji ėmėsi teisinių veiksmų, kad būtų pašalintas jos valios trūkumas, sudarant ginčijamą dovanojimo sandorį. Ieškovės teiginiai apie motinos aktyvų, jos vertinimu neigiamą vaidmenį, inicijuojant dovanojimo sandorius, nepagrįsti įrodymais. Tokius ieškovės veiksmus vertina, kaip siekį pažeminti mirusią motiną ir jos atminimą. Mano, jog tikroji priežastis ieškovės reiškiamo ieškinio reikalavimo, kad ieškovė suprato, jog ji yra tik viena iš įpėdinių pagal įstatymą, bet ne vienvaldė motinos turto paveldėtoja. J. Š. ir E. Š. buvo sudarę atskirus testamentus, todėl E. Š. turėjo teisę savo 1996-02-01 sudarytą testamentą keisti ir/ar naikinti. Neetiški ieškovės teiginiai apie tariamas E. Š. psichikos ligas, kurios esą nuo pat 2009 metų galėjo įtakoti motinos elgesį ir ketinimus, nes motina visada buvo aktyvi, gyveno visavertį gyvenimą, nebuvo neįgali, sugebėjo savimi pasirūpinti. Nei vieno sandorio sudarymo metu E. Š. elgesys, sudaromo sandorio turinio suvokimas, valios išreiškimas nesukėlė abejonių sandorius tvirtinusiems notarams. E. Š. nebuvo įrašyta į neveiksnių asmenų registrą, 2020-01-28 medicinos dokumentų išraše, aprašant ligos anamnezę, įrašyta, kad mama pati atlieka visus namų ruošos darbus, pilnai apsitarnauja buityje, savarankiškai pasinaudoja higieninėmis priemonėmis, sumoka mokesčius. Ieškovė nurodė, kad jai nežinant, mama netikėtai 2019 m. pardavė butą Druskininkuose ir netrukus nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, mama gyveno aktyvų, savarankišką gyvenimą, todėl neprivalėjo gauti ieškovės sutikimą parduoti ir/ar pirkti nekilnojamąjį turtą, turėjo visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą. Ieškovei 2007-05-24 sudarant buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, E. Š. buvo laiduotoja, prisiėmė atsakomybę, jeigu ieškovė nevykdytų skolinių įsipareigojimų kreditoriui. Ieškovė 2011-09-27 sudarė dovanojimo sandorį, kuriuo padovanojo mamai 1/2 buto, (duomenys neskelbtini) bei 2011-12-16 sudarė dovanojimo sandorį, kuriuo padovanojo mamai garažus (duomenys neskelbtini). 2011-01-10 ieškovė sudarė ginčo dovanojimo sandorį, kuriuo padovanojo mamai 1/2 nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Ieškovė kartu su mama 2014-06-02 sudarė pastarojo turto pirkimo - pardavimo sutartį ir nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), pardavė. Mama 2014-07-18 nusipirko butą (duomenys neskelbtini), 2014-09-23 nusipirko 2,1509 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2019 metais butą (duomenys neskelbtini)pardavė ir nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Bei 2019 metais nusipirko žemės sklypą su statiniais sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). 2022-04-12 nusipirko bendrabučio tipo butą (duomenys neskelbtini). E. Š. ne tik sandorius sudarinėjo, 2017-08-16 jai buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas galiojantis iki 2027-08-16. Teise vairuoti transporto priemonę E. Š. aktyviai naudojosi, vairavo automobilį. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad jai pačiai ar kitiems asmenims būtų kilę pagrįstų įtarimų dėl motinos psichinės sveikatos, nepateikė duomenų, jog ji domėjosi sveikatos priežiūros ir/ar socialinės paramos institucijose apie E. Š.. Ieškovės reiškiamas ieškinys, tikrovės neatitinkantys, įžeidžiantys teiginiai apie motiną yra inspiruoti testamento ir jo pakeitimų panaikinimo fakto bei paveldimo turto masės sumažėjimo. Nors ieškovė nurodo, kad butas (duomenys neskelbtini) ir garažas (duomenys neskelbtini), buvo pirkti už mirusio tėvo dovanotus pinigus, atsakovės nesutinka su tokiu teiginiu. Turto kaina 130 618,00 Lt, todėl tokio dydžio pinigų dovanojimas turėjo būti įformintas notarine sutartimi, tokie įrodymai nepateikti. Butas S. Ž. g. įgytas už motinos lėšas, nes E. Š. 2004-05-11 pardavė butą, (duomenys neskelbtini), įgytą pirmoje santuokoje ir 2004-06-02 pardavė žemės sklypą su nebaigtu statyti namu (duomenys neskelbtini). Šie pinigai buvo panaudoti buto S. Ž. g. pirkimui. Buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovei buvo 23 metai, ji santaupų neturėjo. Butas buvo registruojamas K. Š. vardu, nes E. Š. tuo metu turėjo problemų dėl vykdomo verslo, buvo atliekamas Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimas. Ieškovė bute gyveno iki 2012 metų pradžios, po to išvyko gyventi į K., visas turtas V. buvo išnuomotas, E. Š. gaudavo nuomos pajamas. Akivaizdu, jog nėra aplinkybių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis, sprendžiant dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis klausimą. Ieškovė pyksta ant mirusios motinos, kad ši panaikino 1996-02-01 sudarytą testamentą, tačiau panaikindama visus testamentus, motina išreiškė savo valią, įpėdiniai savo teisę į paveldėjimą realizuos pagal įstatymą. Teiginius apie tariamą apgaulę, esą motina tvirtino dovanojimo sandorio formalumą, vertinta kritiškai. Ieškovė 2014-06-02 sudarydama nekilnojamojo pirkimo - pardavimo sandorį suvokė, kad ji yra viena iš pardavėjų, kad parduoda 1/2 dalį, kad gauna pusę pinigų, nes kita atiteko motinai. Iš dovanojimo sandorio kilo aiškios, o ne formalios pasekmės. Ieškovė net ir tuo metu nenutraukė pirkimo - pardavimo proceso, neginčijo 2012-01-10 sudaryto dovanojimo sandorio. Neaišku, kokiu pagrindu daroma išvada apie mamos progresuojančią psichikos ligą, nes specialistų išvados nėra. Jeigu ieškovei nekilo abejonių dėl motinos sveikatos iki sužinojimo apie testamento panaikinimą, tai tikėtina, kad nebuvo pagrindo abejoti fizine ir psichine sveikata. E. Š. ne tik gyveno savarankiškai, bet ir viena keliavo, ne kartą vyko pas tuo metu I. gyvenusią dukrą L. L.. Pagal L. L. įgaliojimą tvarkė dukros nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo reikalus. Ieškovė savo du mažamečius vaikus palikdavo motinos priežiūrai ne tik kelioms valandoms ar dienoms, bet ir vykdama su sutuoktiniu atostogauti. Ieškovė iš jai žinomų faktų daro tokias išvadas, kokios jai palankios, neatsižvelgdama į objektyvią tiesą. Reikalavimas grąžinti ieškovei 28 962,00 Eur neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovė ir E. Š. gavo po 100 000,00 Lt (28 962,00 Eur), E. Š. už juos įsigijo butą (duomenys neskelbtini), kurį remontavo. Šį butą pardavusi, įsigijo butą (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Visas šis turtas patenka į paveldimo turto masę, 1/3 dalis priklauso ieškovei.

Atsakovė V. J. 2023-07-04/05 teismo posėdžių metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka visiškai. Butas adresu (duomenys neskelbtini), privatizuotas, išpirktas jos ir sesers L. investiciniais čekiais, 1992 metais jame gyveno mama, J. Š., ieškovė ir atsakovės. J. Š. turėjo teisėtai jam suteiktą kitą butą kaimynystėje, kuriame gyveno su savo sūnumis. Mama su J. ir K. išsikraustė į (duomenys neskelbtini), atsakovės liko gyventi bute, nes buvo pilnametės, dirbo, gavo pajamas. Vėliau mama butą kurį laiką nuomojo, tačiau norėjo parduoti. Vertina, kad 2000 metais J. Š. padovanojo santuokinį turtą, kurio ½ priklausė mamai, o ji sutikimo nedavė. 2004 metais mama pardavusi butą N. g. ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nupirko butą (duomenys neskelbtini) g., kuris buvo registruotas ieškovės vardu, nes buvo iškeltos baudžiamosios bylos, grėsė turto konfiskavimas. Buvo susitarta, kad vėliau ieškovė turtą grąžins mamai. 2004 metais ieškovė dirbo advokato padėjėja, mama sakė, kad pagal gaunamas pajamas ieškovė paskolos negavo. Iki ieškovės vestuvių, jos būsimas vyras buvo pasiėmęs paskolą ir pasistatęs namą, kuris buvo neįrengtas. Mama pasiūlė pasiimti šulinių žiedų formas ir pabandyti užsidirbti. Mama ieškovę rėmė kiek galėjo, padėjo įsigyti virtuvės baldus. Santykiai nebuvo konfliktiški, visi dalyvavo vestuvėse, kurias mama finansavo. Ieškovė pradėjusi lauktis kūdikio, šią žinią iš karto pranešė, tačiau niekada nesakė, kad mama ją vertė sudaryti sandorius. Mama buvo sakiusi, kad ieškovė nesutiko grąžinti ½ turto (duomenys neskelbtini), ketino kreiptis į advokatą, bet lygtai pavyko taikiai susitarti. Atsakovė nežino, kad mama būtų grasinusi ieškovei. Ieškovė aiškina, kad jos nėštumas buvo sunkus, tačiau besilaukdama ji kraustėsi gyventi į K., lankėsi baseinuose, kur pasigavo auksinį stafilokoką. Nebuvo jokių požymių apie sunkų nėštumą, ieškovė nieko nepasakojo, gyveno aktyviai, atvažiuodavo pas atsakovę, buvo džiugi po vestuvių, ieškovė yra atsakovės dukros V. krikštų mama. Mama atsakovei skundėsi, kad ieškovė ją spaudė parduoti namus (duomenys neskelbtini), už gautus pinigus, mama nusipirko butą Druskininkuose. Mama apie savo sprendimą parduoti butą Druskininkuose ir nusipirkti butą Alytuje nieko nesakė, tik ieškovė paskambinus dėl to piktinosi. Ji nusipirko vieno kambario butą (duomenys neskelbtini) iš pažįstamos, o kad nebūtų liūdna, nusipirko sodą, kuriame leisdavo laiką šiltuoju sezonu. Mama buvo aktyvi, dalyvavo bendruomenės veikloje, vakarėliuose, turėjo draugių, pati mokėjo komunalinius mokesčius, prisidėjo prie ieškovės gerovės. Nusipirktame sode pasidarė lauko virtuvėlę, atsakovė jokių psichikos sutrikimų nepastebėjo. Ieškovė 2019 metais davė mamai vairuoti automobilį, reiškia vertino, kad motina sveika, medicininiuose dokumentuose jokios rimtos diagnozės nepatvirtintos. Mama labai rūpinosi savo išvaizda, darėsi grožio procedūras lazeriu, 2021 metais darėsi dantų estetinį plombavimą. Mama gerai sutarė su ieškove, mylėjo anūkus, dažnai važiuodavo į Klaipėdą. Labai didelis konfliktas kilo dėl ieškovės dukros apkirpimo. Ieškovė mamą telefonu siaubingai iškoliojo. Atsakovė matė mergaitę, iš karto net nepastebėjo jokių iškarpymų, mama šiek tiek pakirpo grifką, be to, ginčo sandoris sudarytas 2012 metais, o vaikas apkirptas 2021 metais. Dėl šio konflikto mamai teko atsigulti į ligoninę. Mamos sveikatos būklės niekas nepatvirtino, jokios diagnozės nebuvo nustatytos. Ieškovė važiuodama į keliones motinai palikdavo savo vaikus, mama samdėsi advokatus, dalyvavo bylų nagrinėjimuose. Mama turėjo problemų su sąnariais, todėl dažnai darydavosi procedūras, važiuodavo į sanatorijas Druskininkuose, mamos buvo sužalotas ir operuotas kelienis, dėl to turėjo neįgalumą. Patėvis J. Š. buvo kaimynas, dar iki santuokos sudarymo sirgo onkologine liga, buvo švitinamas, jam nuolat buvo perpylinėjamas kraujas, vartojo daug vaistų, turėjo antros grupės neįgalumą. Gamyba vyko P. teritorijoje, atsakovė su mama užsakydavo Belgišką cementą Kaune iš Visocko. Kai J. Š. gulėdavo ligoninėje, mama dokumentus pasirašydavo, kaip jo atstovė. Likvidavus individualią įmonę mama dirbo pagal patentą ir samdė žmones sunkiems darbams atlikti. Pagal patentą dirbti paprasčiau, 2000 metais atsakovė įmonėje dirbo 0,5 etato, nes Juozas veždamas žiedus padarė avariją, nepataisomai sudaužė automobilį ir mama paprašė atsakovės pagalbos. Mama bendravo su klientais, nebent šulinių žiedus suliedavo vandeniu stingimo metu. Ieškovė tuo metu negalėjo vykdyti veiklos, nes gyveno Vilniuje. Po tėvo mirties mama įmonėje negalėjo vykdyti individualios veiklos dėl to keitė formą, kreipėsi į teismą dėl įmonės administravimo. Ieškovė šulinių formas pasiėmė apie 2010 metų lapkričio mėnesį. Ieškovė aiškino, kad išlaikė mamą, tačiau nenurodo, kur pati dirba, kokias pajamas gauna, nuo 2007 metų turi kreditą, važinėja lizinginiu automobiliu. Mama sakė, kad turi tris dukras, o jeigu norės turtą bažnyčiai padovanos.

Atsakovė L. L. 2023-08-28 teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, visi faktai iškreipti, neatitinka tikrovės. Namas (duomenys neskelbtini) buvo statomas talkos būdu, tačiau netikėtai jo savininke tapo ieškovė. Byloje nėra įrodymų, kad mama žinojo apie namo padovanojimą ieškovei. Mama laukė dešimt metų, kada ieškovė perrašys jai jos pačios turtą. J. Š. turėjo sveikatos problemų, dėl ko mama turėjo daug dirbti. Po patėvio mirties mama mėnesį laiko gyveno pas atsakovę, ieškovė mamą labai spaudė parduoti namą, net grasino parduoti su visa mama, dėl ko pastaroji išgyveno. Byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovės nėštumo metu buvo prasta sveikata bei neįrodyta, kad mama ieškovei kaip nors grasino. Ieškovės vyras nuolat prašė pas mamą paskolinti pinigų. Mama vertino, kad atsakovės gyvena gerai ir pasiturinčiai, o ieškovė visada turėjo problemų, mama visuomet ieškovę rėmė finansiškai. Ieškovė mamą įvardina, kaip psichinę ligonę ir nusikaltėlę. Tačiau mama pardavė atsakovės butą pagal įgaliojimą ir pinigus pervedė į atsakovės banko sąskaitą, sudarinėjo notarines sutartis, dalyvavo teismuose nagrinėjamose bylose, prižiūrėjo anūkus. Mama du kartus buvo atvykusi pas atsakovę į Italiją. Ieškovė meluoja, kad visą informaciją sužinojo tik po mamos mirties. Butas (duomenys neskelbtini) buvo gautas tėčio, kuriame gimė ir augo atsakovės. Už gautas lėšas, pardavus butą ir nebaigtą statyti namą, buvo nupirktas butas (duomenys neskelbtini) Atsakovė (duomenys neskelbtini) negyveno, buvo įsitikinusi, kad ten nekilnojamasis turtas priklauso mamai, galbūt ir patėviui. Apie mamos ir patėvio parašytus testamentus nieko nežinojo. Gyvenant Italijoje palaikė santykius su mama, pasiskambindavo, santykiai buvo geri. Gerai sutarė ir su ieškove, dalyvavo jos vestuvėse, darė ieškovei šukuoseną. Ieškovė kritikuodavo mamą dėl smulkmenų, tačiau apie jokius motinos reikalavimus perduoti jai ieškovės turtą, neminėjo. Ieškovė pasisakė, kad laukiasi, tačiau apie sveikatos problemas nėštumo metu niekuomet neminėjo. Bendraujant su mama, atsakovei nekilo jokių abejonių dėl jos sveikatos būklės. Mama sakė, kad jai reikia vykti į sanatoriją dėl sąnarių, numetė svorio. Į Lietuvą atsakovė buvo sugrįžusi 2020 metais, mamos sveikata nesukėlė abejonių.

Atsakovių atstovė advokatė Ona Klinavičienė 2023-11-23 teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas dovanojimo sandoris sudarytas beveik prieš trylika metų, todėl kyla klausimas dėl ieškinio senaties. Įstatymas numato, jog reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą. Ieškovė, būdama dovanotoja, apie dovanojimo sutarties sudarymą žinojo dar iki dovanojimo sutarties sudarymo, nes derino sandorio patvirtinimo laiką notaro biure, pati pasirašė dovanojimo sutartį, ją įregistravo NTR. Ieškovės teiginiai, jog ji tik po motinos sužinojo apie dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindus vertintini kritiškai. Ieškovės teiginiai apie tariamai jai motinos darytą psichologinį spaudimą sudaryti dovanojimo sandorį gali būti vertinami dovanojimo sutarties teisėtumo prasme tik teismui pripažinus, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo 30 metų amžiaus, įgijusi aukštąjį teisinį išsilavinimą, dirbanti valstybinėse institucijose pagal įgytą išsilavinimą ir specialybę. Tokiam asmeniui taikomi aukštesni atsakingo, apdairaus, sąžiningo asmens elgesio standartai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovės prašo taikyti ieškinio senatį. Ginčo nagrinėjimo ypatumą lemia aplinkybė, jog viena iš sandorio šalių apdovanotoji E. Š. mirusi. Išsiaiškinti sandorį sudariusių asmenų valią, tikruosius ketinimus nėra realios galimybės. Iš bylos duomenų galima daryti išvadą, jog nebuvo jokių E. Š. veiksmų, kurie galėtų būti konstatuoti, kaip griežtai smerktini geros moralės požiūriu, nes nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog E. Š. savo veiksmais būtų kaip nors kenkusi ieškovei, naudojusi fizinį ar psichologinį smurtą. Iš gyventojų registro duomenų matyti, kad 2000-10-27 ir 2001-04-27 J. Š. sudarant dovanojimo sandorius ieškovės naudai, pastaroji nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos dovanotame turte, ten buvo jos tėvų gyvenamoji vieta. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji buvo sudariusi sutartis dėl elektros energijos tiekimo, kad mokėjo mokesčius. Vertina, kad šie dovanojimo sandoriai buvo sudaryti dėl akių, nesiekiant realaus turto savininko pasikeitimo. Ieškinio teiginiai ir pasisakymai nepagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovė V. J. paaiškino, jog motina sakydavo esanti benamė, kad ieškovė grasino parduoti namų valdą kartu su motina. Mama niekada nesiskundė, kad jai sunku išlaikyti namą, nes buvo šildomas tik vienas aukštas. Ieškovė gerai žinojo, kad sodyba įgyta abiejų tėvų, ja rūpinasi, ją prižiūri, išlaiko motina. Tikroji ieškovės reiškiamo ieškinio priežastis yra ta, kad po motinos mirties ieškovė sužinojo, jog mama 2019 m. buvo surašiusi tris testamentus, o 2022-04-25 ji pareiškimu panaikino visus jos anksčiau sudarytus testamentus. Nors ieškovė nurodė E. Š. tariamas psichikos ligas, kurios galėjo įtakoti motinos elgesį ir ketinimus nuo pat 2009 metų, tačiau ieškovė negalėjo nurodyti konkrečių epizodų. Atsakovės vienareikšmiškai patvirtino, kad E. Š. visada buvo aktyvi, gyveno visavertį gyvenimą, nebuvo neįgali, nesugebanti savimi pasirūpinti, nustatytas invalidumas neatspindėjo realios būsenos. E. Š. sudarinėjo įvairius sandorius, vairavo automobilį, viena vyko pas dukrą L. L. į Italiją, domėjosi galimybe pagerinti sąnarių sveikatos būklę sanatorijose, naudojosi grožio procedūromis. Ieškovė kaltina motiną tariamai daryta įtaka sudaryti ginčijamą sandorį, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė naudojosi savo motina ir jos pinigais. Ieškovė teigia, kad turi pagrindą abejoti motinos sąžiningumu ir gera morale, nes ši nuslėpė nuo ieškovės dalį J. Š. turto. J. Š. mirties dieną ieškovei buvo 22 metai, ji per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, dėl paveldėjimo pagal testamentą liudijimo išdavimo, nepateikė įgaliojimo, kad įgaliojo savo motiną ją atstovauti, sprendžiant jai svarbius klausimus. Byloje yra notarės R. J. S. 2006 metų liudijimas, jog nėra užvesta paveldėjimo byla bei 2021 notarės M. B. liudijimas, jog nesikreipta dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Taigi, ieškovė tinkamai nerealizavo savo teisių į paveldėjimą pagal testamentą po tėvo J. Š. mirties. Ieškovės teiginiai esą ji tikėjo, kad nebus panaikintas 1996-02-01 testamentas ir tai sąlygojo ginčijamų sandorių sudarymą, absoliučiai nepagrįstas, nes logiškai ir teisiškai testamentas ir dovanojimo sandoris negali būti siejami. Ieškovė teigia, jog tik 2023 metais sužinojo apie J. Š. vardu buvusią registruotą individualią įmonę ir šios įmonės perregistravimą E. Š. vardu bei jos likvidavimą. Neginčijamas faktas, kad 1995 metais buvo įregistruota J. Š. individuali įmonė. J. Š. 2003-03-30 mirus, E. Š. kreipėsi į teismą dėl įmonės administravimo. 2003-05-28 teismo nutarties pagrindu individualios įmonės pavadinimas pakeistas į E. Š. IĮ. E. Š. atlikti veiksmai su individualia įmone logiški, pagrįsti, teisėti. Ieškovė aiškino apie savo itin artimus santykius su abiem tėvais, todėl nėra pagrindo tikėti, jog ji nežinojo apie įmonės registraciją, buvimą, administratoriaus paskyrimą, perregistravimą ir likvidavimą. Įmonė, kaip turtas yra svarbi tiek, kiek ji turi turto. Įmonės likvidavimo duomenyse nėra pažymėta, kad likvidavus ją, likęs turtas atiteko savininkei E. Š.. Faktas, kad įmonėje yra kažkoks prietaisas ir jis naudojamas veikloje, dar nereiškia, kad tas daiktas turi materialinę vertę, nes buhalterinėje apskaitoje skaičiuojamas nusidėvėjimas. Likvidavus E. Š. IĮ ir jai vykdant veiklą su verslo liudijimu, nėra jokių duomenų, kad būtų naudojamas veiklai vykdyti ilgalaikis turtas. Šalys kalbėjo apie šulinio žiedų liejimo formą, trinkelių darymo formą, šių įrenginių buvimas neginčijamas, tačiau duomenų apie jų vertę nėra, todėl negali būti kalbos apie J. Š. turto nusavinimą. 2000-01-19 Darbingumo ekspertizės akte nurodyta, kad E. Š. nustatyta II grupė, tačiau šie duomenys nepaneigia fakto, kad buvo vykdoma šulinio žiedų liejimo veikla. Atsakovė V. J. patvirtino, jog ji mamos prašymu dirbo įmonėje, padėjo išrašyti sąskaitas, jas vežė produkcijos pirkėjams, parveždavo į įmonę pinigus. Darbo sutarčių žurnale, kituose dokumentuose įrašai atlikti E. Š. ranka. Nepaneigiamas faktas, kad E. Š. padarė klaidų, vesdama įmonės buhalterinę apskaitą, todėl jos atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kai individualioje įmonėje yra samdomų darbuotojų, buhalterinė apskaita vedama dvejybiniu įrašu, turi būti ne tik apskaitytos veiklos sąnaudos, gautos pajamos, bet ir teikiami duomenys apie samdomus darbuotojus, pervedami mokesčiai Valstybinei mokesčiu inspekcijai ir Sodrai. Byloje esantys duomenys liudija, kad vykdant individualią veiklą pagal verslo liudijimą, 2011-05-24 buvo nustatyti pajamų apskaitos pažeidimai, atsakomybė nebuvo taikyta, tikėtina, jog buvo ištaisytos apskaitos klaidos. E. Š. vykdoma veikla niekaip neįtakojo ir negalėjo įtakoti ginčijamo sandorio sudarymui, vykdoma veikla ir gaunamos veiklos pajamos buvo jos pajamų šaltinis. Turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą ieškovė vertina, kaip mamos nesąžiningus veiksmus. Notarė, tvirtindama pirkimo - pardavimo sandorį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, vadovavosi iš Registrų centro gautais dokumentais ir duomenimis, kurie leido tokį sandorį sudaryti. Pirkimo - pardavimo sutartis pasirašyta 2004-06-02, ginčijamas sandoris sudarytas 2012 metais - nėra jokio sąsajumo. Be to, kaip matyti iš banko išrašo, už parduotą turtą gauti pinigai pervesti UAB ”E.“, kaip ieškovės įnašas už įsigyjamą nekilnojamą turtą (duomenys neskelbtini). 1992-09-29 E. Š. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį su Alytaus ENSK dėl žinybinio buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo. Ji nuo 1990-05-14 iki 1996-07-29 gyvenamąją vietą deklaravo pastaruoju adresu, J. Š. šiuo adresu gyvenamosios vietos niekada nedeklaravo. E. Š. buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininke, kreiptis į Alytaus ENSK, kaip butų fondo valdytoja, galėjo tik ji pati, nes buvo teisėta buto nuomininkė. 2004-05-11 E. Š. sudarė šio buto pirkimo - pardavimo sutartį už 20 000,00 Lt, sandorį patvirtino notarė pagal NTR pateiktus duomenis, kuriuose turto savininke buvo nurodyta E. Š., duomenų apie turto paveldėtoją nebuvo pateikta. Pinigai gauti sutarties pasirašymo dieną, panaudoti ieškovės įmokoms už butą S. Ž. g. Ieškovės argumentai apie nesąžiningus mamos veiksmus, kuomet nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje ji save įvardijo kaip paveldėtoją, nepagrįsti. Tikėtina, kad pildant dokumentus, E. Š. buvo patarta įrašyti, nes toks įrašymas nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių, nuosavybės teisės atkuriamos buvusio savininko ar jo įpėdinių vardu, nesvarbu, kad jie mirę. Atkūrus nuosavybės teises, ieškovė teisme nusistatinėjo juridinį faktą ir jai buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas teismo sprendimo pagrindu, todėl E. Š. niekaip nepakenkė ieškovei. Priešingai, jeigu nebūtų tvarkiusi nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, ieškovė nebūtų tapusi nekilnojamojo turto savininke. Ieškovė tvirtina, jog mama nepagrįstai gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokas laikotarpiu 2005-2015 m. Tačiau ieškovė turėjo prisijungimo prie mamos e.bankininkystės duomenis, todėl žinojo apie visas įplaukas. 2023-10-31 ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad šalių mama 1994-11-08 - 1994-12-08 gydėsi Kaune, II Psichiatrijos skyriuje, diagnozė neurosis dim. Neurosis - neurozė. Vikipedija pateikiama neurozės sąvoka - neurozė dar vadinama psichoneuroze arba neurotiniu sutrikimu - bendra sąvoka bet kokiems dvasinės pusiausvyros sutrikimams, kurie sukelia stresą, susierzinimą, tačiau skirtingai nei psichozės ar asmenybės sutrikimų atvejais, žmogaus gebėjimas racionaliai mąstyti ir gyventi įprasta gyvenimą tiesiogiai neveikiamas. Priskiriama psichoanalizės šakai, ne psichologijai ar psichiatrijai. Todėl šie duomenys neįrodo, kad E. Š. kažką nuslėpė nuo ieškovės. 2020-01-28 gydytojo K. J. išraše nurodyta, kad E. Š. savarankiška, be to pridėti KT tyrimo rezultatai: amžiniai atrofiniai galvos smegenų pakitimai. Tai nėra dėl išorinių veiksnių pakitusi būsena, bet pakitimai, nulemti amžiaus, natūralaus organizmo senėjimo ir jame vykstančių procesų. 2021-04-14 įraše užfiksuota, jog vartoja bromazepamą 20 metų, dozių nedidina, todėl vėl skiriamas šis medikamentas. Reiškia E. Š. gydę medikai neįžvelgė grėsmės pacientės sveikatai. Pažymėtina, jog nėra duomenų apie E. Š. psichinės sveikatos būklę 2012 metais, paranoidinę būseną, tariamai galėjusią turėti įtakos ieškovės veiksmams. Nėra jokių duomenų, kad E. Š. turėjo psichinės sveikatos sutrikimų, sirgo psichinėmis ligomis, buvo įrašyta į psichinių susirgimų įskaitą. Atvirkščiai, išduotas ir mirties dieną galiojantis vairuotojo pažymėjimas paneigia ieškovės teiginius. Ieškovė teigė, jog motina 2005-2014 metais gavo dideles pajamas (virš 300 000,00 Lt) iš individualios veiklos pagal verslo liudijimą pagal VMI teiktas deklaracijas. E. Š. vykdyta individuali veikla ir deklaruojamos pajamos tik patvirtina jos verslumą, protingumą, ekonominį mąstymą, kuo nepasižymi žmonės, turintys psichinės sveikatos problemų. Ieškovė teigė, jog motinos finansinė padėtis buvo gera, jai nebuvo reikalingas išlaikymas, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kad motina būtų reikalavusi teikti jai išlaikymą. Ieškovė teigė, jog motina pasinaudojo jos nėštumu, sveikatos būkle ir įkalbėjo sudaryti ginčijamą dovanojimo sandorį. Pati ieškovė teigė, jog ji ir jos sutuoktinis labai apsidžiaugė, sužinoję, kad laukiasi kūdikio. Trisdešimtmetė moteris suvokia galimas nėštumo rizikas, patologijas ir tai, kad nėštumas nėra liga, o fiziologinė moters būsena. Ieškovės dramatizuotai pateikiamas nėštumo laikotarpis prieštarauja atsakovių nurodytoms aplinkybėms apie ieškovės elgesį nėštumo metu. Be to, ieškovė nepagrindė savo teiginių apie tariamą motinos grasinimą atvykti į ieškovės darbovietę ir sukelti triukšmą. Ieškovė nenurodė, kokios pagalbos kreipėsi, jeigu manė, kad motinos elgesys netoleruotinas. Ieškovės manymu, smerktini motinos veiksmai yra pažado netesėjimas, t. y., testamento panaikinimas, J. Š. valios pakeitimas, nes tą pačią dieną sudaryti du testamentai, 2021 m. įvykis su iškarpytais plaukais, kas reiškia nesirūpinimą ieškovės dukra. E. Š., apkirpdama anūkę, nenorėjo jai nieko blogo, siekė, kad vaikui nebūtų karšta, tai jog apkirpimas nepatiko ieškovei, nereiškia smerktino elgesio. Plaukų pakirpimas nėra poveikis asmens sveikatai ir gyvybei. Nei vienas iš šių teiginių nėra pagrindas pripažinti E. Š. elgesį smerktinu. Tik testatoriui priklauso valia sudaryti, keisti ar panaikinti testamentą ir niekas neturi teisės daryti tam įtakos. Testatoriaus valios išraiška negali būti prievartinė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2012-01-10 dovanojimo sandorio, kuriuo ieškovė padovanojo savo mamai E. Š. ½ dalį žemės sklypo ir statinių, adresu (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu.

Dėl ieškinio senaties.

Atsakovės prašo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą dovanojimo sandoriui ginčyti, kadangi po ginčo sandorio sudarymo praėję trylika metų. Ieškovė, būdama dovanotoja, apie dovanojimo sutarties sudarymą žinojo dar iki dovanojimo sutarties sudarymo, nes derino sandorio patvirtinimo laiką notaro biure, pati pasirašė dovanojimo sutartį, ją įregistravo NTR.

Ieškovės vertinimu ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik po motinos mirties, t. y. po 2022-06-16, kuomet iš registrų, archyvų bei kitų institucijų gautų dokumentų sužinojo, kad 2019-2020 metais mama sudarė kelis naujus testamentus - 2019-11-12, 2019-12-02 ir 2020-12-17, kurie panaikino 1996 metais E. Š. kartu su J. Š. sudarytą testamentą, o galiausiai 2022-04-25 mamos pareiškimu buvo panaikinti visi jos anksčiau sudaryti testamentai. Taip pat sužinojo apie bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimą mamos vardu, tėčio individualios įmonės užvaldymą, nuslepiant nuo ieškovės kaip testamentinės įpėdinės tėčiui priklausiusią turto dalį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.472 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad CK 6.472 straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą.

Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nustatyta, kad sprendžiant ieškinio senaties termino pradžios klausimą, taikytinos CK 1.127 straipsnio nuostatos. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, kai kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų pradžios nustatymo tvarkos. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie jos pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013).

Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista. Reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, šalių asmenines savybes bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš prie ieškinio pateiktų įrodymų matyti, jog anksčiausiai gauti dokumentai – VĮ „Registrų centras“ NTR duomenų bazės išrašai gauti 2022-06-28, 2022-10-27, 2022-11-07/09, testamentų registro išrašas gautas 2022-10-07. Atsakovės šių ieškovės paaiškinimų taip pat byloje esančių pirmiau paminėtų įrodymų nenuginčijo, priešingų įrodymų teismui nepateikė. Todėl teismas, šio ginčo atveju, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, konstatuoja, kad ieškinio senaties eigos pradžia turėjo būti skaičiuojama po šalių motinos mirties - nuo 2022-06-17. Ieškovės ieškinys teisme buvo gautas 2022-12-08 elektroninių ryšių priemonėmis, todėl darytina išvada, jog ieškinys pareikštas nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino.

Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis).

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

Ginčijant sandorį dėl apgaulės, iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo pagrindinės įrodinėjimo dalyką sudarančios objektyvios aplinkybės yra tokios, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką formuojantis šalies valiai. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-469/2021).

Taigi remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant, ar sudarytas sandoris turėjo valios trūkumų dėl apgaulės panaudojimo, reikia tirti sandorio šalių valios formavimosi procesą. Dėl to turi būti vertinamas abiejų sandorio šalių elgesys tiek iki sandorio sudarymo, tiek ir sandorio sudarymo bei vykdymo metu.

Ieškovė reikalavimą pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančia, kaip sudarytą dėl apgaulės, grindė tuo, kad jos mama E. Š. nuslėpė nuo ieškovės dalį mirusio tėvo turto, siekdama jį pasisavinti, nuslėpė, kad buvo nuteista baudžiamojoje byloje už apgaulingos apskaitos vedimą. Bei nuslėpė savo sveikatos būklę – psichikos ligas. Mama aiškino, kad sandoris bus sudarytas tik formaliai, vis tiek visas turtas liks ieškovei pagal testamentą, tačiau realiai turėjo nesąžiningą siekį užvaldyti ieškovės turtą. Tokius motinos veiksmus ieškovė vertina, kaip prieš ją nukreiptus tyčinius ir sąmoningus veiksmus.

Ieškovė byloje nurodė, kad po tėčio mirties įgaliojo mamą tvarkyti paveldėjimo reikalus jos vardu, tačiau šią faktinę aplinkybę patvirtinantis įrodymas teismui nepateiktas. Ieškovės pateiktas anksčiausiai rašytas įgaliojimas mamai 2007 metais (2023-04-25 DOK 17756). Ieškovė po tėčio mirties per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė (2023-04-20 DOK 17135). Iš bylos duomenų nustatyta, kad E. Š. po vyro mirties, 2004 metais pardavė nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Sandorių sudarymui kreipėsi į kvalifikuotus, valstybės įgaliotus subjektus – notarus, kad būtų tinkamai įvertintos sandorių sudarymo aplinkybės bei sandorio sudarymui reikalingi, teikiami dokumentai. Pirkimo – pardavimo sutartys sudarytos bei patvirtintos notarų pagal tuo metu galiojusį įstatyminį reglamentavimą, akcentuojant, jog po J. Š. mirties paveldėjimo byla neužvesta bei turtas registruotas E. Š. vardu. Pažymėtina, jog minėti pirkimo – pardavimo sandoriai nenuginčyti, galiojantys, todėl teismas neturi pagrindo kvestionuoti šių sandorių teisėtumo. Todėl, teismo vertinimu, ir E. Š., kuri neturėjo teisinio išsilavinimo, neturėjo pagrindo abejoti kvalifikuotų, valstybės įgaliotų subjektų – notarų patvirtintų sandorių teisėtumu.

E. Š. 2003-03-30 mirus sutuoktiniui J. Š., kreipėsi į teismą dėl įmonės administravimo. 2003-05-28 priimta teismo nutartis, kuria pakeistas individualios įmonės pavadinimas į E. Š. IĮ. Teismo procesinis sprendimas nebuvo ginčijamas, įsiteisėjo, pastarojo procesinio dokumento pagrindu šalių motina toliau vykdė veiklą, gavo pajamas, iš kurių pragyveno, kas yra suprantama ir logiška. Paminėtina, jog 2003 metais ieškovė buvo 22 metų amžiaus, studijavo Vilniuje. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2005-03-01 teismo nuosprendžiu E. Š. paskirta bauda už tai, kad ji būdama įmonės savininke ir atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą (2023-03-14 DOK 11537). Teismo nuomone, faktas, kad E. Š. turėjo susimokėti baudą už savo atliktus neteisėtus veiksmus, niekaip negalėjo turėti įtakos po septynerių metų sudarytam ginčo sandoriui.

Ieškovei taip pat neva paaiškėjo, kad J. Š. vardu buvo registruotos transporto priemonės MAZ 81144, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir AUDI 10, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurias mama, neinformavusi ieškovės, pardavė. Iš ieškovės teismui pateikto VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad transporto priemonė MAZ 81144 2014 metais automatiškai išregistruota negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą, pardavimo faktas byloje nenustatytas. Tuo tarpu apie transporto priemonę AUDI 10 išraše nurodyta, kad 1994 metais automobilis išregistruotas pardavimui, tačiau 1997 metais vėl registruotas J. Š. vardu ir daugiau įrašų apie šią transporto priemonę nėra (2022-12-08 CBP 8236). Atkreiptinas dėmesys, kad J. Š. mirė 2003 metais, todėl vertintina, jog ieškovės argumentai nepagrįsti.

Ieškovė taip pat nurodė, kad mama, tvarkydama dokumentus dėl J. Š. paveldėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), turėjo veikti, kaip ieškovės įgaliotinė, tačiau nuosavybės atkūrimo byloje save įvardino, kaip paveldėtoją. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuosavybės atkūrimo byla pradėta ir baigta 2005 metais (2023-04-25 DOK 17756), o kaip jau minėta, įrodymas, kad ieškovė įgaliojo mamą po tėčio mirties tvarkyti paveldėjimo reikalus ieškovės vardu, teismui nepateiktas, anksčiausiai ieškovės rašytas įgaliojimas mamai 2007 metais (2023-04-25 DOK 17756). Todėl šis ieškovės argumentas taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Ieškovės tvirtinimu, motina nuo jos nuslėpė po tėčio mirties prasidėjusią nervų ligą bei kitas vėliau diagnozuotas ligas. Šiai faktinei aplinkybei pagrįsti ieškovė su ieškiniu pateikė E. Š. medicininių dokumentų išrašus. Atkreiptinas dėmesys, kad pateikti dokumentai nuo 2009 iki 2013 metų gydytojų surašyti ranka, neįskaitomi (2022-12-08 CBP 8236). 2023-03-14 pateiktas išrašas iš esveikatos portalo apie E. Š. diagnozes bei ambulatorinio apsilankymo aprašymai, tačiau anksčiausiai nustatyta diagnozė 2017 metais, pas gydytojus lankytasi 2019, 2020 metais. Ieškovė taip pat pateikė E. Š. negalios nustatymo bylos dokumentų kopijas, dokumentai rašyti ranka, neįskaitomi, dėl ko ieškovė pati atliko dokumentų analizę ir pateikė apibendrinimą dėl motinos neįgalumo (2023-03-14 DOK 11537). Teismo nuomone, į bylą pateikti medicininiai dokumentai, išduoti po ginčo sandorio datos – po 2012 metų sausio mėnesio, neturi teisinės reikšmės byloje. Ieškovės pačios atliktos medicininių dokumentų analizės ir apibendrinimo dėl motinos neįgalumo, teismas taip pat nevertina, kaip objektyvaus įrodymo, kadangi negali patikrinti informacijos teisingumo, ieškovė nėra medicinos srities specialistas bei yra suinteresuota bylos baigtimi savo naudai.

Ieškovė aiškino, kad jos santykiai su abiem tėvais buvo itin šilti ir artimi, buvo didelis tarpusavio pasitikėjimas, todėl teismas abejoja, kad ieškovė būtų nežinojusi ar nepastebėjusi rimtų motinos psichikos sveikatos sutrikimų. Ieškovės parodymų teisingumas ir objektyvumas apie motinos sveikatą teismui kelia abejonių dar ir todėl, kad E. Š. 2004 metais sudarė eilę pirkimo – pardavimo sandorių, kuriuos tvirtino notarai (Išsamus sąrašas 2023-11-24 DOK 48094 lapas 3, 2022-12-08 CBP 8236, 2023-03-14 DOK 11537), 2007 metais gavo kreditą banke, vairavo automobilį. 2017-08-16 E. Š. išduotas vairuotojo pažymėjimas, galiojantis iki 2027-08-16, kaip žinia išduodant vairuotojo pažymėjimą, privalomas sveikatos patikrinimas (2023-01-16 DOK 2192). Pati ieškovė davė motinai notariškai patvirtintus įgaliojimus atstovauti jos interesus 2007, 2011 ir 2020 metais (2023-04-25 DOK 17756), palikdavo savo vaikus mamai prižiūrėti. Be to, atsakovės paliudijo visiškai priešingas aplinkybes apie motinos sveikatos būklę. Jos paaiškino, kad E. Š. buvo aktyvi, gyveno pilnavertį gyvenimą, turėjo draugių, dalyvavo bendruomenės veikloje, rūpinosi savo išvaizda, dėl sąnarių problemų važiavo į sanatorijas, viena vyko į svečius į Italiją pas dukrą Laimą, dalyvavo teisme nagrinėjamose bylose. Ieškovė šių atsakovių nurodytų faktinių aplinkybių nenuginčijo. Bylos duomenimis E. Š. nepripažinta neveiksnia, jai nepaskirta globa, rūpyba, todėl, teismo vertinimu, apdovanotosios sveikatos būklė neturi teisinės reikšmės byloje.

Teismų praktikoje nurodyta, kad tiek dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis), tiek dėl apgaulės sudarytas sandoris (CK 1.91 straipsnis) priskiriami prie sandorių, sudarytų prieš šalies valią. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau, kaip minėta, apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį. Nustačius, kad sandorio šalis suklydo dėl kito asmens tyčinių veiksmų (ar neveikimo), sandoris pripažįstamas negaliojančiu tik CK 1.91 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011).

Teismo vertinimu, nei viena pirmiau ieškovės nurodyta priežastis, dėl ko ginčo sandoris turėtų būti panaikintas dėl apgaulės, negali būti vertinama, kaip E. Š. tyčinis elgesys, kuriuo buvo siekiama suklaidinti ieškovę ir taip ją palenkti sudaryti ginčo sandorį, kas būtų pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Abejotina, kad E. Š. 2003-2005 metais numatė savo sąmoningą veikimą ar nutylėjimą, planuodama po devynerių metų sudaryti ginčo sandorį savo naudai.

Iš bylos duomenų bei šalių parodymų byloje akivaizdu, kad ieškovės apsisprendimą ginčyti 2012 metų dovanojimo sandorį lėmė jau po sandorio sudarymo atsiradusios aplinkybės - mamos 1996 metų testamento pasinaikinimas, paliekant turtą trims dukroms - įstatyminėms įpėdinėms ir ieškovės nenoras, kad dalį turto paveldėtų atsakovės. Šią teismo išvadą patvirtina ieškovės ieškinyje nurodytas teiginys, kad jeigu ieškovė būtų žinojusi, kad motina ketina panaikinti bendrą sutuoktinių valią išreiškiantį testamentą, niekuomet nebūtų sudariusi ginčo sandorio (ieškinio 74 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad toks ieškovės (dovanotojos) valios pasikeitimas jau po sandorių sudarymo, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, nelaikytinas tyčiniu suklaidinimu dėl esminių sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2013). Vadovaujantis sutarties laisvės ir asmenų lygiateisiškumo principais, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2012).

Teismas įvertinęs aptartus byloje esančius duomenis, nenustatė, kad E. Š. būtų tyčia ir sąmoningai pateikusi melagingą informaciją ar nutylėjusi tam tikrą informaciją, kuri turėjo įtakos ieškovės apsisprendimui sudaryti ginčo sandorį. Ieškovei neįrodžius, kad ginčo sandoris yra mirusios motinos nesąžiningų veiksmų rezultatas ir buvo sudarytas dėl motinos apgaulės, konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti ginčo dovanojimo sandorį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu.

Dėl dovanojimo sandorio prieštaraujančio gerai moralei ir viešajai tvarkai pripažinimo negaliojančiu (CK 1.81 straipsnis).

Ieškovė nurodė, kad motina neteisėtai pasisavino po tėčio mirties likusį, ieškovei priklausiusį, jau pirmiau nurodytą turtą ir besilaukiančiai kūdikio ieškovei darė spaudimą sudaryti ginčo sandorį, kas yra smerktina geros moralės požiūriu.

CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys. Jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia.

Pažymėtina, kad sąžiningas ir teisingas asmuo vykdo teisinius reikalavimus ir netrukdo kitiems asmenims naudotis jų teisėmis. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, dėl kurių kitam asmeniui užkertamas kelias pasinaudoti jam priklausančiomis teisėmis, tai vertybiniu požiūriu yra netoleruotinas ir morališkai smerktinas elgesys.

Atlikus į bylą gausiai pateiktų įrodymų visumos analizę, įvertinus E. Š. sudarytus, notariškai patvirtintus sandorius, teismų priimtus procesinius sprendimus, valstybinių įstaigų priimtus dokumentus E. Š. atžvilgiu, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė E. Š. netinkamų, nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu, griežtai smerktinų moralės požiūriu ar priešingų viešajai tvarkai. Tokio pobūdžio ginčuose turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad po ginčo dovanojimo sandorio sudarymo, ieškovė pastarojo neginčijo, su mama ir toliau sutarė gerai, santykiai buvo artimi, ieškovė mama rūpinosi. 2014 metais bendrasavininkės – ieškovė ir jos motina savo turimas nekilnojamojo turto dalis po ½ pardavė, pasidalino po 100 000,00 Lt ir toliau ieškovė nekėlė jokių problemų iki 2022 metų, kol neprasidėjo paveldėjimo procedūros po motinos mirties, kuomet ieškovė suprato, kad ji nėra vienintelė testamentinė paveldėtoja.

Ieškovė aiškino, kad motina jai darė spaudimą sudaryti sandorį, nes ieškovė gimdymo metu gali numirti ir visas turtas liks ieškovės sutuoktiniui, grasino, kad bus klanai kraujo, atvažiuos į ieškovės darbą ir viešai susižalos, papasakos, kaip ieškovė nesiekia apsaugoti mamos. Kadangi ieškovės sveikata dėl nėštumo buvo patenkinama, ją nuolat pykino, trūko oro, skaudėjo galvą, inkstuose turėjo akmenų, tyrimai nuolatos rodė uždegimą, buvo nugaros skausmai, ieškovė sudarė dovanojimo sutartį.

Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad E. Š. darė spaudimą ieškovei, jai grasino, atsakovės kategoriškai neigė. Į bylą nepateikti jokie objektyvūs įrodymai, patvirtinantys pirmiau ieškovės nurodytas faktines aplinkybes. Ieškovė pateikė į bylą nėščiosios kortelės kopiją (2022-12-08 CBP 8236), tačiau, teismo vertinimu, ieškovės sveikatos būklė nėštumo metu niekaip negalėjo įtakoti ginčo sandorio sudarymo. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu ginčo sandorį beveik po vienuolikos metų nuo jo sudarymo. Tačiau tuo atveju kai sandoris neatitinka tikrosios dovanotojo valios, sąžiningas, protingas ir rūpestingas žmogus sandorį turėtų ginčyti nedelsiant. Ieškovės apsisprendimas ginčyti dovanojimo sandorį beveik po vienuolikos metų verčia abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl motinos grasinimų ir psichologinio poveikio darymo realumo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad sandorio sudarymo metu ieškovė buvo 30 metų amžiaus, įgijusi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir dirbo pagal įgytą išsilavinimą.

Dovanojimo sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu.

CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Pagal teismų praktiką tam, kad būtų panaikintas dovanojimo sandoris remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Taigi CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos konstatavus, dovanojimas gali būti panaikinamas, grupės.

Pažymėtina, jog teismas dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dovanojimo sandorio naikinimo pagrindo sprendžia kiekvienoje konkrečioje byloje, remdamasis ištirtais bylos duomenimis, vertinant apdovanotojo veiksmus prieš dovanotoją reikšmingas ne tik apdovanotojo veiksmų vertinimas, bet taip pat svarbus ir geros moralės apibrėžties aiškinimas.

Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Pagal teismų praktiką geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). Išvertus iš lotynų kalbos (lot. moralis – dorovinis, moralitaser – būdas, charakteris, tinkamas elgesys) moralė – tai žmonių elgesį reguliuojančios normos, principai. Moralės sąvoka turi keletą reikšmių. Pirmoji reikšmė apibūdina autoritetingas gero ir blogo žmonių elgesio normas, kurias nustato bendruomenė, visuomenė, papročiai, religija, filosofija ar asmeninė sąmonė, t. y. doro, moralaus elgesio normos, grindžiamos atitinkama pasaulėžiūra, kurių atitinkamoje aplinkoje turėtų laikytis konkretūs žmonės. Pagal antrąją reikšmę moralė apibrėžiama, kaip dorovingo elgesio idealas, kurį esant tam tikroms sąlygoms labiausiai pageidautinu laiko visi racionalūs žmonės. Moralės normų suvokimas ir elgimasis pagal bendruomenėje nustatytas elgesio normas priklauso ir nuo santykių, kuriems esant aiškinama moralės normų esmė.

Ieškovė nurodė, kad jos motina E. Š. atliko veiksmus griežtai smerktinus geros moralės požiūriu – panaikino savo testamentą, tokiu būdu paneigė ir J. Š. valią bei iškarpė anūkės plaukus.

Pažymėtina, jog tik testatoriui priklauso valia sudaryti, keisti ar panaikinti testamentą ir niekas neturi teisės daryti jam įtakos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Be to, šalių tėvai nebuvo sudarę bendro sutuoktinių testamento, todėl E. Š. panaikindama savo testamentą, niekaip neįtakojo J. Š. testamente išreikštos valios (2022-12-08 DOK 8236). Kadangi E. Š. mirusi, nėra galimybės objektyviai išsiaiškinti testamento panaikinimo tikrųjų priežasčių, tačiau testatoriaus valios pasikeitimas negali būti vertinamas, kaip griežtai smerktinas geros moralės požiūriu.

Iš bylos duomenų bei šalių parodymų nustatyta, kad 2021 metais tarp ieškovės ir jos motinos kilo konfliktas dėl neva netinkamos anūkės – ieškovės dukros priežiūros, kadangi ieškovei palikus vaikus savo motinai, sugrįžusi rado dukrą su iškarpytais plaukais, šunio būdoje tik su sauskelnėmis, sukandžiotą uodų. Pažymėtina, jog šias faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai teismui nepateikti, išskyrus fotonuotraukas neva patvirtinančias vaiko plaukų iškarpymą (2023-03-14 DOK 11537). Atsakovė V. J. paaiškino, kad matė ieškovės dukrą pas mamą, mergaitei plaukai nebuvo iškarpyti, E. Š. tiesiog pakirpo į akis lindusius plaukus ant kaktos, nes buvo karšta. Faktas, kad ieškovės motina, prižiūrėdama anūkę, jai, ieškovės vertinimu, netinkamai nukirpo plaukus, taip pat negali būti vertinama, kaip griežtai smerktinas elgesys geros moralės požiūriu ir priežastis panaikinti ginčo dovanojimo sandorį sudarytą prieš devynerius metus.

Teismas dėl įrodymų bei argumentų neturinčių teisinės reikšmės byloje plačiau nepasisako (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-608-866/2024).

Vadovaujantis atlikta įrodymų, proceso dalyvių parodymų analize, pirmiau nurodytais motyvais bei suformuota teismų praktika, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų, todėl ieškinys atmestinas(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atsakovės byloje patyrė 2 240,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (2024-03-13 Nr. DOK-11015, 2024-04-02 Nr. DOK-13564). Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatomis, konstatuoja, kad atmetus ieškinį, atsakovėms priteistinos iš ieškovės jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Iš ieškovės taip pat priteisiamos 33,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovės K. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovėms V. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini), 2 240,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės K. M., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 33,20 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Petkevičienė