Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4Finance“ ieškinį atsakovui A. U. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui A. U. teismo procesiniai dokumentai įteikti, viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d.).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovo piniginę prievolę ieškovei patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2012-11-16 tarp šalių pagal bendrąsias Vartojimo kredito sutarties sąlygas buvo sudarytos Vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 289,62 € vartojimą kreditą 30 dienų laikotarpiui iki 2012-12-16, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti. Atsakovas paskolos negrąžino ir liko skolingas ieškovei 289,62 € sumai.

Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.256 str.). CK 6.213 str. 1 d. numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Remiantis CK 6.873 str. 1 d. ir 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Ieškovė atsakovui suteikė 289,62 € kreditą. Atsakovas negrąžino paskolos ir byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovas su ieškove tinkamai atsiskaitė todėl darytina išvada, kad atsakovas prievolės neįvykdė, šiais veiksmais pažeidė sutarčių vykdymo principus, CK 6.200 str., 6.205 str., 6.870 str., 6.873 str., 6.874 str., 6.881 str. reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 289,62 € skola.

Remiantis sutarties 7.1 punktu ieškovė paskaičiavo atsakovui 114,37 procentų palūkanas, kurių suma sudaro 236,17 € ir prašo priteisti jas iš atsakovo. Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui gražinti, šalys nebuvo sutarusios šį terminą pratęsti. Atsižvelgdamas į nurodytas teises normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvada, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino gražinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Remiantis sutarties 7.1 punktu ieškovė paskaičiavo atsakovui 114,37 procentų metinę palūkanų normą, kurių suma sudaro 236,17 €.

Atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką – ieškovė teikia greitąsias vartojimo paskolas –teismas pažymi, kad ieškovė beveik tris metus nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pati yra kalta dėl jos patiriamų nuostolių. Be to, kaip nurodė ieškovė, palūkanos skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2012-12-17 iki 2013-06-20, t.y. beveik už pusę metų laiko nuo kredito pradėjimo grąžinti termino. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 114,37 procentų metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis. Ieškovės prašomos priteisti 114,37 proc. (236,17 €) palūkanos yra beveik vienodos su negrąžinto kredito 289,62 € sumai. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, paskolinusi atsakovui 289,62 € sumą, patyrė būtent tokio dydžio (236,17 €) nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo (CPK 12 str., 178 str.). Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir yra mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdama stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorė savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdama šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindama galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos 289,62 € ir prašomų priteisti palūkanų dydį 236,17 € laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į jau minėtą ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 96,54 € (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008).

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2015-04-01, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovo ieškovei, nuo priteistos sumos 386,16 € priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pateikdama ieškinį, CPK nustatyta tvarka, ieškovė sumokėjo minimalų žyminį mokestį 15 € (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 82 str.), kuris priteistinas iš atsakovės ieškovės naudai, nors pateiktas ieškinys ir tenkintinas iš dalies. Priešingas aiškinimas pažeistų ieškovės teisėtą interesą gauti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris įvertinus reikalautą priteisti ir priteistiną sumą, iš esmės nesikeičia (CPK 93 str. 4 d., b. l. 7).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) – 289,62 € (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 centus) negrąžintos paskolos, 96,54 € (devyniasdešimt šešis eurus 54 centus) palūkanų, viso: 386,16 € (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 16 centų), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 € (penkiolika eurų) žyminio mokesčio UAB „4finance“, į. k. 301881644, Jonavos g. 254A, Kaunas LT- 44132, Kauno miesto sav., sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, naudai.

Likusią dalį ieškinio dėl reikalautų sutartinių palūkanų priteisimo atmesti.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2 d., 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.