- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-04
- Bylos Nr.
- 2S-46-267/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-04207-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danute Burbuliene, Birute Simonaitiene, Vytautas Kursevicius
- Ieškovas
- D. S., B. S.
- Atsakovas
- L. V., G. V.
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Danutes Burbulienes,
teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo ieškovu D. S. ir B. S. atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarties panaikinimo civilineje byloje, iškeltoje pagal ieškovu D. S. ir B. S. ieškini atsakovams L. V. ir G. V. del vaiko atskyrimo nuo tevu, ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovai D. S. ir B. S. prašymu kreipesi i Šiauliu miesto apylinkes teisma prašydami: 1) taikyti laikinasias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas ir laikinai nustatyti nepilnamecio G. V. gyvenamaja vieta pas ieškovus D. S. ir B. S., ju gyvenamojoje vietoje; 2) taikyti laikinasias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas ir priteisti iš atsakovu L. V. ir G. V. laikina išlaikyma sunui G. V. iš kiekvieno po 130 Lt kas menesi mokamu periodiniu išmoku. Nurode, kad G. V. dažnai išgeria, po to naudoja fizini smurta prieš L. V.. Toki tevo elgesi pastoviai matydavo anukas G. L. ir G. V. niekur nedirba, neturi lešu pragyvenimui, o gautas pašalpas prageria per kelias dienas ir neturi iš ko nupirkti valgyti, todel jiems sunku išlaikyti vaika.
Žemesnės instancijos teismas
Šiauliu miesto apylinkes teismas 2010 m. rugsejo 21 d. nutartimi ieškovu prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo atmete. Teismas nurode, kad ieškovai nepagrinde irodymais savo prašymo, jog vaikui nesaugu gyventi su tevais, kad sunaus atžvilgiu smurtaujama. Teismas, priimdamas nutarti, atsižvelge i Šiauliu miesto savivaldybes administracijos VTAS 2010-09-20 pažyma, kurioje pažymeta, kad nagrinejamu atveju nera pagrindo taikyti laikinasias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Ieškovai D. S. ir B. S. pakartotinai pateike Šiauliu miesto apylinkes teismui prašyma: 1) taikyti laikinasias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas ir laikinai nustatyti nepilnamecio G. V. gyvenamaja vieta pas ieškovus D. S. ir B. S., ju gyvenamojoje vietoje; 2) taikyti laikinasias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas ir priteisti iš atsakovu L. V. ir G. V. laikina išlaikyma sunui G. V. iš kiekvieno po 130 Lt kas menesi mokamu periodiniu išmoku. Nurode, kad atsakove L. V. vaiko akivaizdoje vartoja necenzurinius žodžius. Ieškovu nuomone, gyvenimas pas tevus padarys vaiko vystymuisi žalos. Pažymejo, kad buvo sutare, jog G. V. gyvena pas juos bendru sutarimu, taciau atsakovai kreipesi i policija ir paraše pareiškima, nurodydami, jog vaikas laikomas prieš tevu valia pas ieškovus, todel ieškove teismas nubaude administracine nuobauda. Siekia nustatyti laikina vaikaicio gyvenamaja vieta pas juos, nes G. pasakojo, jog atsakovai su juo eina i geležinkelio stoti ir laukia traukinio, kuris atveš dovanu, todel itaria, kad traukiniu atgabenami narkotikai atsakovui, bet irodymu neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Šiauliu miesto apylinkes teismas 2010 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovu prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo atmete. Teismas, priimdamas nutarti, atsižvelge i tai, jog šalys yra sutarusios, kad G. gyvena su ieškovais, o nepilnamecio tevai gali taip pat bendrauti su sunumi. Teismo vertinimu, ieškovai nepagrinde irodymais savo prašymo, jog vaikui nesaugu gyventi su G. tevais, kad sunaus atžvilgiu smurtaujama ar kad butu reali gresme vaiko interesams.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai D. S. ir B. S. prašo panaikinti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarti ir išspresti klausima iš esmes - taikyti laikinasias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas laikinai nustatyti nepilnamecio G. V. gyvenamaja vieta pas ieškovus D. S. ir B. S., ju gyvenamojoje vietoje. Iki teismo sprendimo priemimo priteisti iš atsakovu L. V. ir G. V. laikina išlaikyma sunui G. V. iš kiekvieno po 130 Lt kas menesi mokamu periodiniu išmoku. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelge i tai, kad budamas pas savo tevus, vaikas pasidare nervingas, pradejo nemiegoti naktimis, kad bijo tevo. Ieškovu manymu, teismas turi buti aktyvus ne tik rinkdamas pats bei padedamas rinkti irodymus ieškinio pagrindimui, bet ir sprendžiant klausima del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo. Nurodo, kad teismas nutartyje nepasisake apie aplinkybe, jog vaiko akivaizdoje atsakovai žiauriai elgiasi su gyvunu - muša namuose auginama šuni. Be to, pažymi, kad anukas G. V. kategoriškai atsisako gyventi su tevais L. V. ir G. V..
Atsiliepimas
Atsiliepimu i ieškovu D. S. ir B. S. atskiraji skunda atsakovai L. V. ir G. V. prašo netenkinti ieškovu atskirojo skundo ir palikti galioti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarti. Pažymi, kad apeliantai nepateike teismui ju argumentus patvirtinanciu irodymu. Nurodo, kad pradejo lankytis pas psichologus ir socialinius darbuotojus, konsultacijoms, kaip bendrauti su sunumi. Atkreipia demesi i tai, kad ieškovai netrukdomai bendrauja su G. V. ir nera jokiu prielaidu, kad jam nesaugu gyventi pas savo tevus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuciu teismo nutarties negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacines instancijos teismas tikrina apskustos teismo nutarties teisetuma ir pagristuma, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytu nutarties negaliojimo pagrindu. Apskustos teismo nutarties teisetumas ir pagristumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišpleciant skundo argumentu sarašo, išskyrus istatyme nurodytas išimtis.
LR CPK 145 str. 1 d. bei CK 3.65 str. 2 d. numatytu laikinuju apsaugos priemoniu sarašas nera baigtinis, o šeimos bylose taikomu laikinuju apsaugos priemoniu tikslas – apginti nepilnamecio vaiko interesus, nes kitu atveju butu paneigtas prioritetines vaiku teisiu ir interesu apsaugos ir gynybos principas. Laikinas, iki teismo sprendimo isiteisejimo dienos, nepilnamecio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemone skirta apsaugoti vaiko interesus civilines bylos nagrinejimo metu, kol bus išsprestas gincas del vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo.
Pažymetina, jog ginco teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetines vaiko teisiu ir interesu apsaugos ir gynimo principu (Jungtiniu Tautu vaiko teisiu konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spresdamas klausima del laikinuju apsaugos priemoniu – iki teismo sprendimo isiteisejimo dienos nepilnamecio G. V. gyvenamaja vieta nustatyti kartu su ieškovais D. S. ir B. S. – turi nustatyti, su kuriuo iš artimuju vaiko laikinas gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktu vaiko interesus. Teismas turi ivertinti kiekvieno iš vaiko artimuju pastangas ir galimybes užtikrinti teises normose itvirtintu pagrindiniu vaiko teisiu ir pareigu igyvendinima, šeimos aplinkos salygas, tarp ju tevu ir seneliu asmeninius bruožus ir kiekvieno iš ju realia galimybe sudaryti vaikui tinkamas salygas augti ir vystytis, vaiko ir tevu bei seneliu tarpusavio santykius ir ju pobudi, vaiko poreikius ir kt.
Teiseju kolegija pažymi, kad nors ir laikinai keiciant vaiko gyvenamaja vieta reikia tureti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialine, psichologine žala, sukelia emociniu išgyvenimu. Kai reikalaujama laikinai nustatyti vaiko gyvenamaja vieta su vienu iš tevu (artimuju), butina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimu vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam butu sukurta pakeitus vaiko gyvenamaja vieta nustatant ja su kitu iš jo tevu ar artimuju. Kriterijai, lemiantys sprendima nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kuri vaikas gyvena jo poreikius patenkinancioje aplinkoje, užtikrinancioje jo teise i busta; busto salygos; vaiko poreikiu tenkinimas; bendravimo ryšiu susiformavimas; susiformaves glaudus emocinis ryšis su vienu iš tevu (artimuju), su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenanciais asmenimis; kitos aplinkybes, kuriu pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrecioje byloje.
Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurode, kad nepilnametis G. V. šaliu susitarimu gyvena ir pas ieškovus, ir pas atsakovus. Teismo posedžio metu ieškovai pripažino, kad sutare su atsakovais, jog G. nakti miega pas juos, o G. tevai ji lanko ir gali pasiimti. Teismo vertinimu, nors atsakovu šeimoje ir truksta pinigu, bet esant tokiai situacijai padeda ieškovai, todel nekyla reali gresme vaikui del to, kad vaikas liks alkanas ir pan. Pažymejo, kad iš šaliu paaiškinimu matyti, jog G. nori buti su tevais, emocinis ryšys tarp tevu ir sunaus yra ir reikia siekti, kad jis butu dar tampresnis.
Iš bylos medžiagos matyti, Šiauliu miesto savivaldybes administracijos VTAS 2010-09-20 pažymoje nurode, kad neturi duomenu apie tai, kad tevai netinkamai vykdytu savo pareigas (b. l. 37-38).
Teiseju kolegija atmeta ieškovu atskirojo skundo argumentus, kadangi iš esmes ieškovai atkartoja savo 2010-09-16 bei 2010-10-18 prašymu del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo argumentus, taciau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacines instancijos teismui nepateike jokiu irodymu, kurie patvirtintu ju teiginius.
Teiseju kolegija sprendžia, jog esant aptartai situacijai, nepilnamecio G. V. gyvenamaja vieta nustatyti su ieškovais nera tikslinga, tevai tinkamai nepilnameciu G. V. rupinasi ir nera duomenu, kad esanti aplinka nepilnameciui tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimu vaiko normaliam vystymuisi.
Pažymetina, kad apeliacines instancijos teismas, atmesdamas skunda, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo ivykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisiu Teismo praktikoje (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. gegužes 27 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taike teises normas. Apeliantu atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nera istatyminio pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Absoliuciu Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarties negaliojimo pagrindu byloje nenustatyta (CPK 329 str.).
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarti palikti nepakeista.