Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-14-485/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-07Kauno apygardos teismas
  2. T-427-548/2015Nutartis · 2015-06-29Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-07
Bylos Nr.
1S-14-485/2015
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00141-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Nuteistasis
M. B.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-14-485/2015
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00141-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Shodertorn apylinkės teismo 2011-05-25 nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (1968:64) 3 §, paskiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę. S. H. apeliacinio teismo 2011-07-28 nuosprendžiu Shodertorn apylinkės teismo 2011-05-25 nuosprendis pakeistas, paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-05 nutartimi Shodertorn apylinkės teismo 2011-05-25 nuosprendžiu paskirta ir S. H. apeliacinio teismo 2011-07-28 nuosprendžiu pakeista bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 str. 3 d. ir palikta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2011-02-08, pabaiga – 2016-08-08.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014-10-21 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. B. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo, konstatuodamas, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį M. B. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, be to, nėra pagrindo išvadai, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis M. B. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir paliesti jį iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jis jau atliko 2/3 jam paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad pagal Švedijos Karalystės įstatymus jis jau būtų paleistas 2014-10-08. Iš VĮ „M. a.“ jis buvo atleistas ne dėl jo kaltės, o dėl to, kad sumažėjo gamybos apimtis ir šiuo metu nėra darbo. Šiuo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, stengiasi įgyvendinti nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir po paleidimo planuoja dirbti UAB „E.“. Teismas ir Komisija turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, M. B. yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną taikant lygtinį paleidimą, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas ir Komisija, spręsdami M. B. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padaryto nusikaltimo pobūdį, veikos pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą bausmės dalį, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis ir kitos nuteistojo skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kadangi formalus lygtinio paleidimo taikymas, gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Pažymėtina ir tai, kad bausmę nuteistasis atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą siekiant savanaudiškų tikslų. Ši nusikalstama veika pagal kaltės formą yra tyčinė, o tai reiškia, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė.

Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę M. B. penkis kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus, kai kurios iš jų dar galioja, nebuvo skatintas, kas parodo, jog atlikdamas bausmę nuteistasis nesielgė nepriekaištingai. Kaip patvirtina 2014 m. spalio 10 d. pažyma apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įvykdymą, M. B. nėra įvykdęs šio plano. Iš pataisos namų psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai – netinkamų elgesio strategijų naudojimas, siekiant materialinės gerovės, nuostatos bei netinkamų draugų pasirinkimas. Be to, nuteistojo atliktos bausmės dalis (iš paskirtų 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatliko 1 metų 9 mėnesių 22 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dienai), vadinasi atlikta bausmės dalis neleidžia padaryti pagrįstų išvadų dėl nuteistojo elgesio ir asmenybės teigiamumo bausmės atlikimo metu. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad nuteistasis nebuvo skatintas bausmės atlikimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad visi 6 Komisijos nariai balsavo prieš M. B. paleidimą iš pataisos įstaigos namų.

Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo ir Komisijos padarytomis išvadomis, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį M. B. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, tiek jį pataisyti bei užtikrinti teisingumo principą. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tada bus pasiekta bausmės paskirtis. Taigi, nors nuteistasis yra atlikęs būtinąją bausmės dalį, įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, vykdyti teismo nurodytas pareigas, nepažeidinėti įstatymų, tačiau padarytos veikos pavojingumas ir sunkumas, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog M. B. atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atmetė nuteistojo M. B. skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą, panaikinimo. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika