- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-30
- Bylos Nr.
- 1S-1464-594/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00141-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- M. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo M. B. (toliau – M. B.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 93-287 taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B., 2011 m. gegužės 25 d. Shodertorn apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 3 § (1968:64) už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis stambiu mastu 5 (penkeriems) metams laisvės atėmimo. Svea Hovratt apeliacinis teismas 2011 m. liepos 28 d. nuosprendžiu Shodertorn apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendį pakeitė – M. B. paskirtą bausmę padidino iki 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo. Likusią nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.
2013 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistajam M. B. Shodertorn apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu su pakeitimais, padarytais Svea Hovratt apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 3 § (1968:64) paskirta 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d. paliekant jam paskirtą 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia - 2011 m. rugpjūčio 31 d.; bausmės pabaiga – 2016 m. rugpjūčio 8 d..
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. balandžio 14 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-287 nutarta taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmės.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti 2015 m. balandžio 14 d. Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad šiuo metu nuteistąjį paleidus iš pataisos įstaigos bus neįgyvendinta nuosprendžiu nuteistajam skirta individualizuota bausmė.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis M. B. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2015 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 93-287 bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, netaikydamas jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog jis jau yra atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ne kartą buvo skatintas, pilnai pasimokė iš savo klaidų, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dalyvauja projektuose ir visuomeninėje veikloje, jo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika žema, yra išlikę tvirti socialiniai ryšiai, o išleistas į laisvę, jis turės darbo bei gyvenamąją vietas. Be to, M. B. aktyviai sportuoja, skaito daug knygų, civilinių ieškinių bei kitų finansinių įsipareigojimų neturi, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą ir elektros krautuvo specialybę.
Pažymima, jog joks įstatymas nenumato, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys panaikina galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. O ir pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad lygtinis paleidimas nuteistojo atžvilgiu negali būti taikomas, visiškai nepaaiškino, kuo pasireiškia M. B. mąstymas, trukdysiantis jo lygtiniam paleidimui. Akcentuojama ir tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis prisipažįsta įvykdęs jam inkriminuotus nusikaltimus bei nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, jokių subkultūros apraiškų netoleruoja ir nesilaiko. Tuo tarpu priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, jo įvykdyto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas jau buvo įvertintas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, todėl dar kartą, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, šių duomenų įvertinimas neturi jokios esminės reikšmės.
Pasak M. B., jis buvo nuteistas kitoje valstybėje už joje įvykdytą nusikaltimą, o pagal pateiktus duomenis, jo teigimu, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Švedijos Karalystėje jis jau būtų laisvėje.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. B. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, visgi nėra imperatyvus įpareigojimas ar bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 str. 2 d. ar 3 d. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, BVK 8 str. 1 d., 164 str. 2 d. nuostatomis ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia atsižvelgdamas į bylos duomenų visumą, vertindamas ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kitas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Aptartų duomenų bei skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos kontekste įvertinus aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus, vis tik pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, nepaisant to, kad M. B. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei įvertinus kitas lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.
Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymėtina, kad šiuo metu M. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę už Švedijos Karalystėje įvykdytą nusikaltimą, kuris buvo suderintas su Lietuvos Respublikos įstatymais, pripažįstant, jog M. B. įvykdė BK 260 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, paliekant jam Švedijos Karalystėje paskirtą 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimas buvo įvykdytas grupės asmenų, kas neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą. Šiame kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas, siekdamas visapusiškai užkirsti kelią narkotinių medžiagų plitimui ir žmonių įtraukimui į narkotikų vartojimą, numatydamas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, baudžiamajame įstatyme numatė ir itin griežtas bausmes už šių veiksmų atlikimą – laisvės atėmimas nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju už aptariamą nusikalstamą veiką M. B. buvo paskirta švelnesnė bausmė nei BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatyta minimali (10 (dešimties) metų), t. .y 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo aspektu akcentuotina, kad nuosprendžio priėmimo metu vis tik preziumuojama, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str. nuostatose, bus įgyvendinti paskirtą bausmę atlikus pilnai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, itin svarbu įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju įvertinus M. B. paskirtos ir dar neatliktos bausmės dalį (bausmės pabaiga 2016 m. rugpjūčio 8 d.), vis tik manytina, kad vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Tokiai išvadai, priešingai, nei teigia nuteistasis, neprieštarauja ir vieningai formuojama teismų praktika, pagal kurią, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien tik įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo sprendimui itin didelę reikšmę turi ir nuteistojo požiūris į jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir jos atlyginimą. Nors šių aplinkybių visuma jau būna įvertinta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, tačiau lygtinio paleidimo klausimo sprendimui jos reikšmė neturėtų būti sumenkinama. Sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, o būtent 2015 m. balandžio 7 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 62-1689, M. B. savo kaltės jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu nepripažino, ją neigia ir šiuo metu, teigdamas, kad jo kaltė vis tik nebuvo įrodyta. Tačiau, kaip pažymėta aptariamoje socialinio tyrimo išvadoje, kiek vėliau nuteistasis pasitaisė, paprašydamas, kad įstaigos darbuotojai pažymėtų, jog savo kaltę jis pripažįsta, ką aktyviai bando įrodyti ir savo apeliacinio skundo argumentais. Tačiau visgi, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis, M. B. kaltės prisipažinimu ir nuoširdžiu gailesčiu dėl įvykdyto nusikaltimo, abejotina. Tokiu būdu, jo kaltės neprisipažinimas atlikus didesniąją dalį nuteistajam paskirtos bausmės, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį bei suponuoja pagrindą spręsti, jog jis nesmerkia savo nusikalstamų veiksmų, nevertina kritiškai tų pasekmių, kurias savo kaltais veiksmais sukėlė, nesigaili dėl padaryto. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą. Nors nuteistajam nustatyta 31 balo pakartotinio nusikalstamumo rizika, kas prilyginama žemai, tačiau vis tik ji yra artima vidutinei (41-99 balai), todėl vėlgi nelaikytina pagrindu nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam, akcentuotina, jog teistumas už BK 260 str. 3 d. įtvirtinto nusikaltimo padarymą M. B. nėra pirmasis. Pateiktos medžiagos duomenimis, 2006 m. spalio 2 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d., paskiriant jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tačiau Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendis 2006 m. spalio 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pakeistas, perkvalifikuojant M. B. inkriminuotą BK 180 str. 2 d. įtvirtintą nusikaltimą į BK 294 str. 1 d., pakeičiant ir M. B. paskirtą bausmę – skiriant jam 30 (trisdešimties) parų arešto. Nepaisant to, kad šis teistumas BK 260 str. 3 d. įtvirtinto nusikaltimo padarymo metu jau buvo išnykęs, tačiau visgi padaryto nusikaltimo pobūdis, jo pavojingumo laipsnis bei padarymo aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir neabejotinai apibūdina jį kaip asmenį, sąmoningai ignoruojantį visuomenėje priimtas ir teisės aktais įtvirtintas bendrąsias elgesio taisykles. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, M. B. už nepaklusimą nustatyto režimo reikalavimams buvo baustas penkis kartus. Paskutinį kartą drausminė nuobauda jam buvo paskirta 2014 m. balandžio 2 d. ir nors jam paskirtos drausminės nuobaudos jau nebegalioja, tačiau visgi M. B. drausmės pažeidimai leidžia pagrįstai manyti, jog jo elgesys bausmės atlikimo vietoje nebuvo pavyzdingas viso bausmės atlikimo metu bei nepasižymėjo tokiomis ypatingomis aplinkybėmis, kurioms esant teismui nekiltų abejonių dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrįstumo nuteistojo atžvilgiu. Tuo tarpu M. B. skunde ypač akcentuojamas paskatinimas tik patvirtina, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, būdamas pataisos namuose, tačiau nesudaro pagrindo besąlyginiam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymui.
Analogiška išvada darytina įvertinus ir M. B. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Komisija nutarusi nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą pernelyg sureikšmino M. B. teigiamai charakterizuojančias savybes, ignoruodama nuteistojo kriminogeninius veiksnius bei jo pakartotinį nusikalstamumą galinčias paskatinti asmenines charakterio savybes. Tuo tarpu apylinkės teismas skundžiama nutartimi šias aplinkybes vertino kompleksiškai neigiamai nuteistąjį apibūdinančių savybių kontekste, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nesutikti su kuriuo aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Remiantis 2015 m. balandžio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje išdėstytomis aplinkybėmis, nuteistasis draugus renkasi atsargiai, tačiau jam itin svarbu išlaikyti savo statusą nuteistųjų bendrijoje, kas, atsižvelgiant į tai, jog praeityje jis buvo įtakojamas asocialios grupės, ko pasėkoje ir įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, leidžia pagrįstai manyti, jog jo elgesio korekcija vis tik nėra tokia intensyvi, kokios tikimasi iš kiekvieno nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę. Be to, sprendimus M. B. stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, pasižymi perdėtu impulsyvumu, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, jam trūksta problemų sprendimo įgūdžių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. B. palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, siekdamas nuteistųjų bendrijoje išlaikyti jo lūkesčius atitinkantį statusą. Išdėstytos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, aukštesniojo teismo įsitikinimu, gali neabejotinai paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą ir ateityje.
Šią išvadą sustiprina ir įstaigos administracijos nuomonė dėl nuteistajam taikytino lygtinio paleidimo. Remiantis pateiktos medžiagos duomenimis, M. B. Komisijoje buvo svarstomas ne pirmą kartą, tačiau Komisijos balsavimas vis tik nebuvo vienbalsis – vienas iš šešių balsavusių komisijos narių pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistojo atžvilgiu. Ir nors yra ir M. B. elgesį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, rodančių tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, (buvo skatintas, būdamas pataisos namuose mokėsi, įgijo specialybę, dirbo, palaiko artimus ryšius su savo artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose bei kuria optimistinius socialius ateities planus), tačiau jos dar nesudaro pakankamo pagrindo sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas.
Aukštesnės instancijos teismas atmeta ir skundo argumentus, kad lygtinio paleidimo netaikymas reiškia baudimą antrą kartą už tą pačią veiką, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, bausmės skyrimo klausimas nesprendžiamas. Svarstymas dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės ir atitinkamo procesinio sprendimo priėmimas nėra asmens baudimas, nes teismas sunkinti nuteistojo teisinės padėties neturi galimybės - priešingai, galima tik švelninti nuteistojo teisinę padėtį arba nieko nekeisti, tačiau net ir netaikius lygtinio paleidimo nuostatų, nuteistajam neužkertamas kelias, nustatyta tvarka vėl kreiptis su prašymu dėl jo pataisos proceso svarstymo. Analogiška išvada darytina ir įvertinus nuteistojo argumentus, jog tokiu atveju, jei jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis būtų atlikinėjęs Švedijos Karalystėje, šiuo metu lygtinis paleidimas jam jau būtų pritaikytas. Tokių duomenų nagrinėjamoje skundo medžiagoje nėra, o nuteistojo pateiktas Švedijos kalėjimų ir nuteistųjų priežiūros tarnybos sprendimas dėl bausmės laiko nurodo tik ankščiausią lygtinio paleidimo dieną, tačiau jokiu būdu nepatvirtina, kad tą dieną nuteistasis ir būtų paleistas.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytos veikos, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybė, nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti pakankamą M. B. elgesio korekciją, leidžiančią manyti, jog jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kadangi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo M. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.