Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta – 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės iš dalies sudėtos, prie griežčiausios bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir R. Č. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, R. Č. paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemones:

- 5 metus uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. gegužės 3 d., apie tai pranešant VĮ ,,Regitra“;

- konfiskuoti automobilį ,,Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Č. nuteistas už tai, kad 2022 m. gegužės 1 d. 17.00 val., (duomenys neskelbtini), gatvėje pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu, 2022 m. gegužės 1 d. 17.44 val. nustatytas – 2,64 promilių neblaivumas, 2022 m. gegužės 1 d. 18.00 val. nustatytas – 3,09 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo R. Č. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, teigiant, kad paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, bei taip pat nesutinkama ir su paskirta baudžiamojo poveikio priemone (uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones). Todėl apeliacinės instancijos teismas kaltės klausimu šioje nutartyje nepasisakys.

Dėl bausmės

5. Tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis išreiškė prašymą paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo jam (R. Č.) paskirta bausmė yra per griežta, neteisinga. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. Č. paskirta bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, nėra per griežta, bausmė paskirta tinkamai vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirta bausmė, bausmės rūšis ir dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu R. Č. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta ir neteisinga bausmė.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

8. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę nuteistajam. Byloje nustatyta, kad R. Č. nuteistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam R. Č. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, parinkdamas R. Č. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta, R. Č. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas atkreipė dėmesį į ankstesnius R. Č. teistumus. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad R. Č. praeityje teistas penkis kartus, iš jų keturis kartus už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje dalyje apylinkės teismas padarė techninę rašymo apsirikimo klaidą, todėl ji ištaisytina nurodant, kad R. Č. šis teistumas yra jau septintasis, ir jau šeštą kartą yra teisiamas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo (neblaivus vairavo transporto priemonę, kuomet neblaivumas viršija 1,51 promilės). Pažymėtina, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką R. Č. padarė turėdamas neišnykusį teistumą (2 t., 68-75, 76-106), ne kartą baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 59-67), nenustatyta, kad nuteistasis turėtų sveikatos problemų. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad R. Č. 2023 m. lapkričio 15 d. išleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę, baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie jo įsidarbinimą ar registraciją Užimtumo tarnyboje. Iš skundžiamo nuosprendžio dalies dėl bausmės skyrimo, matyti, kad apylinkės teismas parinkdamas bausmės rūšį vertino R. Č. asmenybę kaip linkusią nusikalsti bei nurodė, kad švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos jam nepadarys. Neginčytinai nustatyta, kad R. Č. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, kitokios bausmių rūšys teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, apeliantas nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, jis nesistengia keisti savo netinkamo gyvenimo būdo, nėra pakankamai kritiškas sau, yra linkęs nusikalsti. Įvertinus nuteistojo ankstesnį nusikalstamą elgesį, buvo pagrindas išvadai, jog jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti įstatymų, moralės normų reikalavimų, jo visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms, didinančios jo pavojingumą visuomenei.

11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo ankstesnius teistumus bei kitas jį tiek teigiamai, tiek ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis, numatyta jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje – laisvės atėmimas, nustatant maksimalų šios bausmės dydį. Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas daug kartų teistas, taip pat ir dėl analogiškų nusikaltimų, baustas administracine tvarka, leidžia pagrįstai teigti, kad išvadų iš ankstesnių teistumų jis nedaro, todėl jam tinkamai, teisingai bei pagrįstai yra paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų, kadangi baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko neatliekant sutrumpinto įrodymų tyrimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į atliktą skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimą R. Č. atžvilgiu. Prieštarauti atliktam bausmių bendrinimui teisėjų kolegija neturi pagrindo. Apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą – 1 metų laisvės atėmimo bausmę subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežčiausios bausmės, šiuo atveju 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio teisinio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia jo keisti teigiama linkme, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio savo elgesio kilimo priežasčių.

12. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti R. Č. paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę. Daroma išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę bei teisingai subendrino skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius, analogiškus nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nevertina kritiškai, jo nekeičia į teigiamą pusę, toliau daro nusikalstamas veikas ir šios aplinkybės įrodo, kad jis yra linkęs nusikalsti. Sprendžiama, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, kad kaip to prašė nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

13. Nuteistasis R. Č. apeliaciniu skundu ginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo pagrįstumą. Konkrečių argumentų, kodėl jo manymu, turėtų būti panaikinta minėta baudžiamojo poveikio priemonė, apeliantas skunde nenurodė.

14. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo R. Č. nustatytu 5 metų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminu ir jį trumpinti, arba apskritai netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – nėra objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad remiantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Taigi, tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus.

15. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. Č. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas R. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios R. Č. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. Č. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – neblaivus vairavo automobilį, kuomet jo neblaivumas pirmojo tikrinimo metu siekė 2,64 promilės, o antrojo tikrinimo metu siekė 3,09 promilės. Pakartotinai įvertinusi anksčiau šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias R. Č. asmenybę ir turinčias reikšmės baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę bei pagrįstai nustatė maksimalų - 5 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo, terminą. Pažymėtina, kad atsižvelgus į visas nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes (anksčiau už analogiškas nusikalstamas veikas teistas 5 kartus, apskritai šis teistumas septintasis), darytina išvada, kad yra pagrįstas pagrindas taikyti maksimalų šios poveikio priemonės taikymo terminą. Aplinkybių, kurių pagrindu būtų galimybė manyti, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jos terminas aiškiai per griežta, per didelis, neproporcingas bei pažeidžiantis BK 68 straipsnio nuostatas terminas, nėra jokio pagrindo, kadangi terminas parinktas straipsnio sankcijos ribose. Teisėjų kolegijos vertinimu, trumpesnio termino nustatymas ar minėtosios baudžiamojo poveikio priemonės netaikymas, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamu atveju apelianto padaryta nusikalstama veika, kėlė pavojų ne tik asmeniškai pačiam vairuotojui, bet ir kitų eismo dalyvių bei visuomenės saugumui. Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei yra akivaizdus. Apeliantas, vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tačiau vis tiek sėdo už transporto priemonės vairo, kas rodo nuteistojo neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą. Papildomai pažymima, kad ir nors jokia materialinė žala neteisėtais R. Č. veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas R. Č. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų. Kaip jau minėta, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nustatė maksimalų 5 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kuris atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad bausmės (poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-85/2010). Juo labiau, jog jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti R. Č. atsakomybę, paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, ar apskritai netaikyti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

17. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo R. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.