Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2023-09-28 · Civilinė byla Nr. e2YT-6131-810/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-28
Bylos Nr.
e2YT-6131-810/2023
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00843-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Pareiškėjas
O. G.
Suinteresuotas asmuo
Ž. B., A. B., R. B., G. B., D. J., valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6131-810/2023Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00843-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 28 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,dalyvaujant pareiškėjai O. G., jos atstovui advokatui V. K.,suinteresuotam asmeniui Ž. B.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. B., A. B., R. B., G. B., D. J. (J.), suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Ž. B., A. B., A. B., R. B., G. B., D. J. (J.), valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja O. G. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinusi prašo, paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo tėvo V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, ir po motinos E. B., mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jų palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėja teismui pateiktame patikslintame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. B. iki pat mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Tėvas buvo susituokęs (duomenys neskelbtini) su E. K. (B.), kuri mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo V. B. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kurie buvo pradėti statyti 1968 metais santuokos metu su pareiškėjos motina - E. B. Po tėvo V. B. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kaip įpėdiniai nei motina, nei pareiškėja, nei pareiškėjos brolis D. B. ir sesuo J. J. nesikreipė. Kiti galimi įpėdiniai taip pat nesikreipė ir paveldėjimo bylos nei po tėvo V. B., nei po motinos E. B. mirties nėra užvestos. Pareiškėjos sesuo J. J. mirė anksčiau, negu motina, t. y. (duomenys neskelbtini), o brolis D. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ne tik po tėvo V. B. mirties priėmė ir pradėjo tvarkyti kaip savojo asmeninius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, bet ir po motinos E. mirties priėmė ir pradėjo tvarkyti kaip savo ir jos asmeninius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus. Pradėjo remontuoti tėvų santuokos metu statytą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Tokiu būdu pareiškėja įgyvendino savo, kaip įpėdinio, teises, nes iš karto po tėvo ir motinos mirties pradėjo tvarkyti, remontuoti ir naudotis kaip savo turtu tėvų namais, pakeitė elektros instaliaciją, aptvėrė tvora namų valdos žemės sklypą, kuriame sodina daržoves, tvarkyti ir valyti šalia namų valdos esantį mišką, o medieną naudoti tėvų namo remontui, apšildymui. Pareiškėja tinkamai įgyvendino savo, kaip paveldėtojo, teises. Iškart po tėvo V. B. ir motinos E. B. mirties pradėjo valdyti ir rūpintis jų likusiais kilnojamaisiais ir nekilnojamaisiais daiktais ir su jais elgėsi, kaip su savo turtu. Veiksmus, kuriais priėmė palikimą po tėvų mirties, atliko iš karto ir juos tęsia nepertraukiamai iki šiol (el. b. l. 115-119).

Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms pareiškime. Paaiškino, kad jos tėvai V. B. ir E. B. turėjo tris vaikus. Ją, sūnų D. B., mirusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą J. B. (J.), mirusią (duomenys neskelbtini). Jos tėvas V. B. mirė (duomenys neskelbtini), testamento sudaręs nebuvo. Santuokos metu jos tėvai įgijo gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kitus statinius, žemės sklypus, miško sklypus. Nuosavybės teisės į miško ir žemės sklypus buvo atkurtos po jo mirties – 2000 m. Po tėvo mirties paveldėjimui liko gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, įvairūs ūkio reikmenys. Po tėvo mirties pašlijo mamos sveikata, todėl ją pasiėmė gyventi pas save. Tėvams priklausiusiame name liko gyventi jos brolis D. B., tačiau jis buvo neįgalus, todėl palikimo nei po tėvo nei po motinos mirties nepriėmė. Brolis buvo išsituokęs, todėl jam mirus už savo lėšas brolį palaidojo pareiškėja, taip pat ji palaidojo ir savo seserį. Po tėvo mirties pareiškėja viena rūpinosi namu ir jo priklausiniais, pervedžiojo elektrą, remontavo namus, tvarkė stogą. Mirus motinai ji ir toliau tęsė likusio turto valdymą bei priežiūrą ir tęsia iki šiol.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Ž. B. atsiliepime su pareiškėjos reikalavimu sutiko ir prašė jį tenkinti, (el. b. l. 147). Teismo posėdžio metu pavirtino pareiškėjos patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad nei jis, nei suinteresuoti asmenys į palikimą nepretenduoja.

Liudytojas F. B. parodė, kad pareiškėją pažįsta daugiau nei 40 metų. Jam žinoma, kad pareiškėja savo tėvus prižiūrėjo iki mirties. Ji šeimininkavo tėvų ūkyje. Po tėvo mirties pareiškėjai atsirado daug problemų, reikėjo tvarkyti stogą, langus, duris. Jis padėjo pareiškėjai keisti langų stiklus, tvarkė pečių, stogą. Ką sugebėdavo tą padėdavo. Po mamos mirties pareiškėja toliau rūpinosi visu turtu. Kitų asmenų, kurie rūpintųsi V. B. ir E. B. priklausiusiu turtu jis nematė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepime su pareiškėjos reikalavimu sutiko ir prašė jį tenkinti, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (el. b. l. 143).

Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime su pareiškėjos reikalavimu sutiko ir prašė jį tenkinti, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (el. b. l. 144).

Suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepime su pareiškėjos reikalavimu sutiko ir prašė jį tenkinti, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (el. b. l. 145).

Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime su pareiškėjos reikalavimu sutiko ir prašė jį tenkinti, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (el. b. l. 146).

Suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai (el. b. l. 134).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė, suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Taip pat nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų V. B. ir E. B. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jų paveldimo turto priėmimą valdyti. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas (el. b. l. 146).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos O. G. tėvas, V. B. (el. b. l. 8, 10), (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina E. B. (el. b. l. 8, 11). V. B. ir E. B. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12), santuokos metu įgijo pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius, (duomenys neskelbtini), kurie VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre nuo 1995 m. rugpjūčio 30 d. įregistruoti V. B. vardu (el. b. l. 44-46). Taip pat, po V. B. mirties, (duomenys neskelbtini) jo vardu įregistruoti žemės sklypai: 0,46 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,21 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,23 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 5,35 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,07 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 11,75 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 30-43). Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės L. M. 2023 m. birželio 22 d. pažyma Nr. S-74 ir Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaro R. M. 2023 m. gegužės 29 d. raštas patvirtina, kad po V. B. ir E. B. mirties, jų įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarus nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta(el. b. l. 20, 21). Pareiškėja nurodo, kad po savo tėvo V. B. ir motinos E. B. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo ji nesikreipė, nes palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos tėvas V. B. mirė (duomenys neskelbtini), motina E. B. mirė – (duomenys neskelbtini), taigi, palikimo atsiradimo metu, palikimo priėmimo klausimus reglamentavo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos 1964 m. liepos 7 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau – 1964 m. CK) normos. 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja O. G. yra pirmos eilės V. B. ir E. B. įpėdinė pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja O. G. po tėvo V. B. ir motinos E. B. mirties priėmė jų palikimą pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad iškart po tėvo V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pareiškėja rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, naudojosi jį tvarkė ir prižiūrėjo. (duomenys neskelbtini) mirus motinai E. B. pareiškėja toliau rūpinosi visi V. B. ir E. B. priklausiusiu turtu. Visas pareiškėjos pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir nagrinėjant pareiškėjos pirminį pareiškimą teismo, posėdžio metu apklaustas liudytojas F. B. Šios aplinkybės bylos nagrinėjamo metu ginčijamos nebuvo.

Suinteresuoti asmenys Ž. B., A. B., A. B., R. B., G. B., D. J. (J.), su pareiškėjos pareiškimu sutinka. Tai sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad pareiškėja O. G. po tėvo V. B. ir motinos E. B. mirties naudojosi ir naudojasi paveldimu turtu, jį valdo ir juo disponuoja kaip savo nuosavybe, tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad po V. B. ir E. B. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys išskyrus pareiškėją, tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad pareiškėja O. G. po tėvo V. B. ir motinos E. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti palikimą sudarantį turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 112,88 Eur, todėl šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos O. G. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po tėvo V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti iš pareiškėjos O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 112,88 Eur (vieno šimto dvylikos eurų 288 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Edita Dambrauskienė