Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-18 · Byla Nr. ATP-1091-579/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-818-810/2012Nutarimas · 2012-11-08Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-1091-579/2012Nutartis · 2012-12-18Kauno apygardos teismas
  3. A2.6.-26-840/2013Nutarimas · 2013-03-05Kauno apylinkės teismas
  4. ATP-443-478/2013Nutartis · 2013-05-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-18
Bylos Nr.
ATP-1091-579/2012
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00654-2012-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-1091-579/2012;Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00654-2012-9;Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.10.;79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko (toliau-Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

skundžiamu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimu R. S. pripažintas kaltu padaręs ATPK 130² str. numatytą pažeidimą, nes 2012-10-16, apie 0.07 val., kelio Vilnius – Klaipėda 61 km vairavo transporto priemonę – automobilį „Peugeot 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. J., būdamas neblaivus (nustatytas 2,08 prom. girtumas).

R. S. pagal ATPK 130² straipsnį pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas skirta 23 parų administracinio arešto nuobauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Institucija skundžia šį nutarimą ir prašo nutarimo dalį, kurioje taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostato, panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, skiriant ATPK 130² str. sankcijoje numatytą transporto priemonės konfiskavimą. Nurodo, jog teismas netinkamai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į tai, kad R. S. net 42 kartus baustas administracine tvarka, iš jų 39 kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus, du kartus nuobauda paskirta už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors iš duomenų apie skirtas nuobaudas matyti, jog pažeidėjas pakartotinai per metus padarė tris tokios pačios rūšies pažeidimus. Be to, teismas nesiaiškino aplinkybių, ar iš tiesų automobilis buvo paliktas tikslu jį remontuoti. Automobilio perdavimo ir paraiškos remontui aktas nepateiktas. Pažymi, jog automobilio savininkas perduodamas automobilį, perdavė ir raktelius bei dokumentus, nors tokiems gedimams, kaip daužtas priekis ir galinis šonas tvarkyti automobilio rakteliai nebūtini. Institucijos nuomone, esant tokioms aplinkybėms, A. J. turi būti atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą R. S. prašo Institucijos skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimą. Pažymi, jog net ir nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai neatima galimybės taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

Atsiliepime į apeliacinį skundą A. J. prašo Institucijos skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimą. Pažymi, jog automobilį atidavė pažeidėjui kaip automobilių serviso direktoriui, kad jis būtų suremontuotas, juo naudotis niekam neleido. Teismui buvo pateikta paraiška. Automobilio dokumentai paliekami, nes to reikalauja servise, o rakteliai būtini tam, kad automobilį būtų galima pervaryti iš vienos vietos į kitą. Pažymi, kad pritaikius šią nuobaudą, būtų nubaustas ne administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo, tačiau niekuo dėtas automobilio savininkas.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

R. S. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pažeidėjui netinkamai individualizuota nuobauda, nes nepagrįstai pritaikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir todėl nepagrįstai neskirtas automobilio konfiskavimą.

Pagal ATPK 30 straipsnio 1 dalį, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK leidžia nukrypti nuo šios bendros taisyklės, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, tai yra vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz. administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007).

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą konstatuoja, jog apylinkės teismas ATPK 30¹ straipsnio nuostatos šioje byloje taikė neišsiaiškinus visų bylai teisingai išspręsti ir teisingai nuobaudai skirti reikšmingų aplinkybių, tuo pažeidė ATPK 30¹ straipsnio bei ATPK 284 bei 257 str. reikalavimus.

Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, atitinkamai analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, tačiau tik kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz. 2010 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje N575-3213/2010).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Vadovaujantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, autotransporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo.

Siekiant konstatuoti pagrįstą išvadą, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už transporto priemonės panaudojimą, remiantis teismų praktika, būtina nustatyti, jog transporto priemone buvo pasinaudota prieš savininko valią. Automobilio konfiskavimas netaikomas tada, kai įrodoma, jog savininkas ėmėsi visų atsargumo priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo.

Šioje byloje teismas išvadą, jog transporto priemonės savininkas nėra atsakingas už pažeidėjo padarytą pažeidimą, padarė remdamasis vien tik suinteresuotų bylos baigtimi, tai yra paties pažeidėjo bei automobilio savininko paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais kitais, patikimais, objektyvais duomenimis. Be to, teismas neįvertino ir nepasisakė kokią reikšmę vertinant šių asmenų paaiškinimus turi ta aplinkybė, kad jie saistomi svainystės ryšiais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Kaip jau aptarta anksčiau, teismas nesiaiškino aplinkybės, reikšmingos skiriant administracinę nuobaudą, tai yra aplinkybės, reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Išvadą dėl to, jog automobilio savininkas šiuo atveju neatsakingas, teismas padarė remdamasis vien bylos baigtimi suinteresuotų asmenų paaiškinimais, nepatikrinęs jų patikimumo kitais duomenimis, kitais įrodymais. Nors tiek pažeidėjas, tiek ir automobilio savininkas A. J. teigia, jog automobilis buvo priduotas pažeidėjui kaip automobilių serviso direktoriui remontui, tačiau byloje nėra paraiškos dėl automobilio pridavimo remontui, nenurodyta kokie gedimai taisytini ir pan. Nors atsiliepimuose į skundą nurodoma, jog teismui buvo pateikta tokia paraiška, tačiau tokių duomenų byloje nėra, teismas tokiu dokumentu nesirėmė. Prie atsiliepimo į skundą pridėtas perdavimo aktas dėl automobilio remonto, tačiau šis aktas yra visiškai ne to automobilio, kurį būdamas neblaivus vairavo R. S. – jis vairavo automobilį „Peugeot 207“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o perdavimo akte nurodytas „Peugeot 207“, kurio valst Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis aktas negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas (beje, aktas nepatvirtintas ir įmonės antspaudu). Taip pat, nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti kokia yra įmonėje, kurioje dirbo R. S., priimamų remontuoti automobilių priėmimo (jų užregistravimo įmonės dokumentuose) tvarka, turi būti patikrinti ir įmonės dokumentai ar juose apskritai atsispindi automobilio „Peugeot 207“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontavimas, įvertinta ir tai, kad kaip nurodo pats R. S., jis teisę vairuoti minėtą automobilį (atlikti bandomąjį važiavimą) turėjo.

Pažymėtina, jog, vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 257, 284 straipsnių nuostatas dalyje dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimą dalyje dėl ATPK 30 1 straipsnio nuostatų taikymo neskiriant transporto priemonės konfiskavimo, panaikinti ir grąžinti bylą apylinkės teismui šioje dalyje nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys