Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui R. B. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

institucija teikianti išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. B., prašydama nustatyti, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus E. K. tėvas, priteisti iš atsakovo E. K. išlaikymui kas mėnesį po 170,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 21 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2720,00 Eur sumą.

Teismo posėdžiu metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas neprisideda prie E. K. išlaikymo. Teigia, kad atsakovas vaiko priežiūra nesirūpina, jo nelanko. Nurodė, kad mokosi profesinėje mokykloje, planuoja įgyti vidurinį išsilavinimą, tačiau šiuo metu dėl vaiko auginimo yra akademinėse atostogose. Paaiškino, kad šiuo metu gyvena iš valstybės teikiamų pašalpų. Nurodė, kad šiuo metu vis dar gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau planuoja persikraustyti į (duomenys neskelbtini) ir nuomotis būstą.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad dėl tėvystės nustatymo ginčo nėra, kadangi tėvystės faktą patvirtina moksliniai tyrimai. Teigia, kad atsakovas sutinka dėl ieškinio reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Paaiškino, kad atsakovas nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Prašo išlaikymo dydį mažinti, kadangi atsakovas šiuo metu gauna nedideles pajamas. Nurodė, kad šiuo metu atsakovas yra išvykęs dirbti į užsienį, tačiau duomenų apie galimą atlyginimą, darbovietę, nėra. Paaiškino, kad atsakovas pripažino, jog E. K. išlaikymui lėšų nuo vaiko gimimo neteikė ir neteikia net paaiškėjus DNR ekspertizės rezultatams.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše, kurio pagrindu išduotas gimimo liudijimas, motina nurodyta ieškovė – A. K., tėvas – nenurodytas. Teismo medicinos specialistas 2016 rugpjūčio 5 d. išvadoje nurodė, kas atsakovas R. B. yra vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini)tėvas su 99,999902 % tikimybe (b. l. 117).

Kadangi atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas paaiškėjus DNR ekspertizės rezultatams pripažino ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nebuvo, teismo sprendime dėl minėtų reikalavimų surašomi sutrumpinti teismo motyvai (Civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 d.).

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, reiškia, kad kai sprendžiami su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažįsta, kad yra E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, į tai, kad minėtą aplinkybę patvirtina teismo nutartimi paskirtos ekspertizės pagrindu gauta 2016 rugpjūčio 5 d. medicinos specialisto išvada, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvą, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti (Civilinio kodekso 3.146, 3.147, 3.148 straipsniai).

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu.

Įvertinus institucijos teikiančios išvadą byloje pateiktą žodinę išvadą, byloje nesant kitų duomenų, kurie leistų abejoti kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas.

Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (Civilinio kodekso 3.192 straipnsio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civlinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė prašomo priteisti išlaikymo dydį grindžia atsižvelgdama ne į vaiko poreikius, o į teismų praktiką, nurodant, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog išlaikymo vienam vaikui per mėnesį dydis įprastomis aplinkybėmis turėtų būti orientuojamas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios mėnesinės algos sumą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civlinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pažymėjo, kad tai, jog išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina teismų praktika bei akcentavo, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

Bylos duomenimis nenustatyta, kad E. K. turėtų specialių poreikių. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų teismui pateiktą mėnesinių išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymui apskaičiavimą, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, institucijos teikiančios išvadą byloje pateiktą žodinę išvadą, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta suma reikalinga vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti nėra per didelė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, šiuo metu galimai yra išvykęs į užsienį uždarbiauti, turi registruotino kilnojamojo turto, t.y. lengvąjį automobilį Audi A4, Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 100). Duomenų byloje apie atsakovo turimą registruotiną nekilnojamąjį turtą, kitus išlaikytinius, nėra. Byloje nėra duomenų apie atsakovo išsilavinimą, tačiau iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas galimai turi profesinį išsilavinimą. Duomenų, kad atsakovas dėl sveikatos būklės ar kitų pateisinamų priežasčių negali teikti išlaikymo sūnui E. K., byloje nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovas gali išlaikyti savo vaiką, todėl nėra pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimo dėl prašomo priteisti išlaikymo, todėl iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina po 170,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2016 m. balandžio 20 d. iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 2720,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra išaiškinęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi būti atsižvelgta į vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu už kurį prašoma įsiskolinimo priteisimo, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Bylos duomenimis nenustatyta, kad vaiko poreikiai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu būtų buvę kitokie. Iš 2016 m. liepos 18 d. R. G. įmonės pažymos „Apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas“ nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. turėjo darbą, gavo nuolatines pajamas (b.l. 101,102). Atsakovo atstovas ir ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu neteikė išlaikymo sūnui E. K.. Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas, iš atsakovo priteistinas 2720,00 Eur už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)iki 2016 m. balandžio 19 d.

Nepilnamečio vaiko E. K. turto uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis ).

Tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso 3.156, 3.159 straipsniai). Tėvai, negyvenantys kartu su vaikais, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra pareikšto reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku E. K. nustatymo. Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių yra ginčas dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes klausimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo nesprendžiamas (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).

Byloje tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, juos visiškai atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius patyrė 257,66 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato užmokesčiui bei 19,03 kitų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 276,69 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius patyrė 115,80 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato užmokesčiui bei įvertinus tai, kad atsakovas buvo įpareigotas sumokėti užstatą už ekspertizės atlikimą, 299,00 Eur už ekspertizės atlikimą. Kadangi šalys buvo atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, 392 straipsniu teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) yra E. K., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvas, o E. K. yra atsakovo R. B. sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama, t.y. ieškove A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 170,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2016 m. balandžio 20 d., iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo R. B. nepilnamečio vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 2720,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. balandžio 19 d.

Nepilnamečio E. K., gim. (duomenys neskelbtini), turto tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę, t.y. motiną A. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Sprendimui įsiteisėjus per tris darbo dienas išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją civilinės metrikacijos įstaigai tėvystės įregistravimui.