Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 9 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Institucijos 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įpareigoti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą V. R. skirta 30 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 27 d. nesumokėjo vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą, kai jo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotas 2022 m. lapkričio 14 d., 14.21 val., (duomenys neskelbtini), stovintis kelio ženklo Nr. 541 (stovėjimo zona) su papildoma lentele Nr. 840 (Mokamos paslaugos) galiojimo zonoje, tokiai veiksmais V. R. pažeidė Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų, patvirtintų Kauno savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. T-163 (toliau – ir Nuostatos), 12 punktą.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. Kauno apylinkės teismui pateikė skundą dėl Institucijos 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimo, kuris buvo patenkintas iš dalies, Institucijos 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neabejotinai egzistuoja ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sąlygos, nes reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą, t. y. atlikti įvykio vietos apžiūrą, siekiant išsiaiškinti, ar nėra aplinkui vaizdo stebėjimo kamerų, kurios galėjo užfiksuoti pažeidimą ir kartu jį padariusį asmenį, nustatyti ir apklausti galimus liudytojus, t. y. pažeidimą fiksavusius asmenis, medicinos įstaigos darbuotojus, siekiant išsiaiškinti, ar V. R. nebuvo pasišalinęs iš stacionaro ir pan., t. y. išreikalauti visus dokumentus, susijusius su patraukto atsakomybėn asmens sveikata, esant poreikiui, atlikti psichiatrinę ekspertizę.

3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais motyvais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie tai, kad V. R. buvo tinkamai informuotas apie užfiksuotą administracinį nusižengimą ir apie administracinio nusižengimo protokolo surašymą jo atžvilgiu, byloje nėra duomenų, kad V. R. būtų pateikęs prašymą atidėti tyrimą dėl jo negalėjimo dalyvauti, taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų prašęs atidėti protokole nurodytą bylos nagrinėjimo datą. Kauno apylinkės teismas taip pat nepasisakė ir apie tai, kad V. R. nepasinaudojo turėtomis teisėmis prašyti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir dalyvauti bylos nagrinėjime. Taigi, teismas pats nevertino byloje esamų duomenų, kad V. R. nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, tačiau darė išvadą, kad Institucijos tyrimas atliktas paviršutiniškai, neišsamiai ir todėl nelaikytinas teisėtu.

3.2. Nesutinkama su teismo išvada, kad Institucijos atstovė nurodė, jog byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį pažeidimą padarė V. R.. Institucija kaip tik palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, nesutiko su skundu ir prašė teismo jo netenkinti. Institucijos išsakyta mintis, kad galbūt V. R. nevairavo 14 dieną negali būti suprantama tiesiogiai, šiam administraciniam susižengimui užtenka fakto, kad transporto priemonė 14 dieną vis dar stovi ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 zonoje. V. R. yra baudžiamas už tai, kad pastatė ir laikė automobilį ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 zonoje, t. y. jam nereikia kiekvieną dieną atvažiuoti ir iš naujo pastatyti automobilį. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. T-163 patvirtintuose „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatuose“ ir „Kauno miesto vietų, kuriose renkama vietinė rinkliava už naudojimąsi nustatytomis vietomis transporto priemonėms statyti, sąraše“ nėra apibrėžta, jog transporto priemonė gali stovėti tik 1 valandą ar vieną parą, akcentuojamas ne laiko tarpas, o laiku sumokama vietinė rinkliava, iš ko seka, kad V. R. turėjo sumokėti mėlynosios zonos rinkliavą. Be to, V. R. neginčijo fakto, kad jis pastatė jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), ir gavęs pranešimą nenurodė kito asmens, taip patvirtindamas kad jis yra tinkamas ANK 418 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo subjektas.

3.3. Kauno apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pats faktas, jog V. R. 2022 m. lapkričio 11-15 dienomis gulėjo ligoninėje išaiškėjo tik antrame teismo posėdyje, kai teismas iš sveikatos įstaigos gautą pažymą, jog V. R. 2022 m. lapkričio 11 d. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), iš kurio skubos tvarka buvo stacionarizuotas į (duomenys neskelbtini), stacionarinis gydymas užbaigtas 2022 m. lapkričio 15 d., prijungė prie bylos.

3.4. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo abejonėmis, kad 2022 m. lapkričio 14 d., darydamas administracinį nusižengimą, t. y. nesumokėdamas vietinės rinkliavos mokesčio, V. R. galimai galėjo nesuprasti savo veiksmų. Visų pirma, V. R. 2022 m. lapkričio 11 d., o ne 2022 m. lapkričio 14 d. buvo paguldytas į ligoninę, ir 2022 m. lapkričio 15 d. išleistas iš jos, t. y. ligoninėje praleido 4 dienas. Antra, pats teismas pažymi, kad skunde V. R. nurodo, jog negalėjo sumokėti, kadangi neturėjo galimybės prieiti prie mokėjimo už stovėjimą stotelės, kas iš esmės patvirtina, jog V. R. suvokė savo veiksmus. Trečia, 2023 m. spalio 13 d. duomenimis diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ligos kodu (duomenys neskelbtini) nėra psichikos sutrikimas, dėl kurio asmuo negali suvokti savo veiksmų esmės.

3.5. Remiantis ANK 10 straipsniu, 565¹ straipsnio 3 dalimi, įstatymų leidėjas asmens nepakaltinamumą sieja ne su bet kokiu asmens psichinės sveikatos būklės pablogėjimu, o su tokiu psichikos sutrikimu, dėl kurio asmuo negali suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie V. R. nepakaltinamumą, nėra duomenų, kad būtų nustatytas V. R. neveiksnumas, dėl kurio jis nesuprastų savo veiksmų, negalėtų tinkamai savimi pasirūpinti ir save teisiškai atstovauti, nėra duomenų, kad jis pats siektų būti nepakaltinamu. Teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

3.6. Internetinėje svetainėje https://pagalbasau.lt/teisiu-ribojimai/ nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) atveju ribojimai vairavimui nėra taikomi. (duomenys neskelbtini) esant (duomenys neskelbtini) sutrikimui, (duomenys neskelbtini) su ligos kodu (duomenys neskelbtini) vairavimas taip pat nėra draudžiamas. Tačiau, jeigu (duomenys neskelbtini) su ligos kodu (duomenys neskelbtini) ir būtų taikomi vairavimo ribojimai, tai aplinkybė, kad V. R. serga šia liga, išaiškėjo teisme, tai teismas ir turėjo skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams, o ne grąžinti bylą Institucijai, kad pastaroji panaikintų teismui kilusias abejones. Tačiau spręstina, ar nagrinėjamu atveju yra teisinis ir medicininis poreikis, dėl kurio teismas gali skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, nes įstatymų leidėjas asmens nepakaltinamumą sieja ne su bet kokiu asmens psichinės sveikatos būklės pablogėjimu, o su tokiu psichikos sutrikimu, dėl kurio asmuo negali suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (ANK 10 straipsnio 1 dalis).

3.7. V. R. neneigia fakto jog vairavo ir pastatė transporto priemonę (duomenys neskelbtini), tačiau nurodo, kad neturėjo galimybės prieiti prie mokėjimo už stovėjimą stotelės ir sumokėti, kas neginčijamai patvirtina, kad V. R. suprato, jog automobilis stovi kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 zonoje ir paneigia teismo abejones dėl nepakaltinamumo. Institucija pažymi, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo jokių duomenų, kurie galėjo kelti abejonių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėtų būti nepakaltinamas, V. R. nepateikė jokių paaiškinimų ar oficialių dokumentinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pastarasis gulėjo ligoninėje (ši aplinkybė, kad V. R. gulėjo ligoninėje, nors ir nešalina nurodytos administracinio teisės pažeidimo esmės, tačiau gali būti lengvinanti aplinkybė, t. y. tokiu atveju baudos dydis gali būti mažinamas nuo vidurkio iki minimumo).

3.8. Kauno apylinkės teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. T-163 patvirtintuose „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatuose“ ir „Kauno miesto vietų, kuriose renkama vietinė rinkliava už naudojimąsi nustatytomis vietomis transporto priemonėms statyti, sąraše“ nėra numatyta, kad pateikus pažymą apie taikytą stacionarinį gydymą, rinkliava nėra renkama, į tai, kad V. R. nepasinaudojo savo teise teikti motyvuotus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus, nenurodė, kad administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo (ne tik 2023 m. rugsėjo 27 d. gavęs protokolą, bet ir 2023 m. lapkričio 21 d. skunde) bei taip pripažino savo kaltę, ir darė klaidingą išvadą, kad Institucija tyrimą atliko paviršutiniškai ir neišsamiai. Be to, teismas nepasisakė ir apie skundo turinį, kuris iš esmės neatitinka skundui keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnis), juo labiau, kad V. R. prašo panaikinti 60 Eur baudą, kas akivaizdžiai nepagrįsta, kadangi nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) skirta tik 30 Eur bauda.

4. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu panaikinti Institucijos 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, prašo panaikinti nutartį ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, grąžino nepagrįstai, pažeisdamas ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir operatyvumo principus, nustatyti trūkumai galėjo būti ištaisyti bylą nagrinėjant apylinkės teisme, todėl skundžiama nutartis turi būti naikinama ir byla turi būti grąžinama Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

6. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pagal ANK 642 straipsnio nuostatas išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; 5) panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; 6) pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, panaikindamas Institucijos nutarimą ir grąžindamas bylą papildomam tyrimui atlikti, savo sprendimą motyvavo tuo, kad byloje kilo abejonių dėl V. R. pakaltinamumo bei dėl aplinkybės, ar tikai V. R., o ne kitas asmuo, padarė administracinį nusižengimą, dėl ko reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą.

7. Analizuodamas, ar apylinkės teismas pagrįstai administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai pakartotiniam aplinkybių tyrimui, apygardos teismas pažymi, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas bei skundus dėl ne teismo tvarka priimtų institucijų nutarimų apylinkės teismas turi pareigą ne tik patikrinti institucijos nustatytą administracinio nusižengimo faktą, bet ir aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis), todėl esant poreikiui gali išreikalauti papildomus įrodymus ar įpareigoti instituciją juos pateikti. Sprendimą grąžinti bylą institucijai apylinkės teismas gali priimti tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas pats ištaisyti negali (kasacinė nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-9-2013). Taigi, šiuo atveju vienintelis ir išimtinis tokio apylinkės teismo sprendimo pagrindas yra tai, kad pirmosios instancijos teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės.

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai, kurių pagrindu teismas panaikino Institucijos nutarimą ir pripažino, jog būtina administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai papildomam tyrimui atlikti, nelaikytini tokiais, kurie galėtų trukdyti teismui bylą išnagrinėti iš esmės. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti „pasyvus“, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju Kauno apylinkės teismas turi teisę ir galimybę byloje būti aktyvus ir imtis iniciatyvos esamiems neaiškumams pašalinti bei administracinio nusižengimo byloje priimti galutinį procesinį sprendimą.

9. Kaip minėta, Kauno apylinkės teismui kilo abejonių dėl V. R. nepakaltinamumo administracinio nusižengimo padarymo metu. Visų pirma atkreipiamas dėmesys į ANK įtvirtintą nepakaltinamumo sampratą. Remiantis ANK 10 straipsnio 1 dalimi nepakaltinamas yra asmuo, kuris, darydamas šiame kodekse uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jo esmės arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, už padarytą administracinį nusižengimą pagal šį kodeksą neatsako (ANK 10 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymų leidėjas asmens nepakaltinamumą sieja ne su bet kokiu asmens psichinės sveikatos būklės pablogėjimu, o su tokiu psichikos sutrikimu, dėl kurio asmuo negali suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Asmens psichinės sveikatos vertinimas yra specialių žinių reikalaujanti sritis. Šiuo aspektu tiek baudžiamosios justicijos jurisprudencijoje, tiek ir administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nepakaltinamumui nustatyti reikalingos specialiosios medicinos ar teismo psichiatrijos žinios, ši aplinkybė negali būti įrodinėjama, pavyzdžiui, tik šio asmens žodiniais paaiškinimais. Esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichikos ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialiųjų žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; paprastai tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-62-697/2019).

10. Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, grąžino bylą Institucijai, motyvuodamas tuo, kad būtina atlikti įvykio vietos apžiūrą, apklausti pažeidimą fiksavusį asmenį bei medicinos įstaigos darbuotojus, esant poreikiui, atlikti V. R. psichiatrinę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundžiamos nutarties motyvais nesutinka ir pažymi, kad Institucija skunde pagrįstai nurodo, kad tokius veiksmus gali atlikti aktyviai veikiantis teismas. ANK 630 straipsnio 1 dalyje reglamentuota apylinkės teismo posėdžio tvarka. Šiame straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo bylą teismas išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklauso institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovą, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nukentėjusįjį, specialistus, ekspertus, liudytojus, žodžiu paskelbia bylos medžiagą, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, teismas privalo būti aktyvus, siekdamas nustatyti byloje objektyvią tiesą (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-18-693/2016, 2AT-27-976/2015). Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas poreikį atlikti įvykio vietos apžiūrą, apklausti kokius nors konkrečius asmenis, atlikti ekspertizę, realizuodamas aktyvaus teismo modelį, tai turėjo padaryti pats, o įvykio vietos apžiūrą galėjo pavesti atlikti Institucijai. Šiuo atveju Kauno apylinkės teismas to nepadarė, be to, pirmosios instancijos teismas neapklausė net asmens, prieš kurį administracinio nusižengimo tyrimą prašoma atlikti. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik nusižengimo tyrimo stadijoje surinktų įrodymų patikrinimu. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdu, kad bylos grąžinimas Institucijai nėra siejamas su būtinybe atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą ar pirmosios instancijos teismo susidūrimu su sunkumais, siekiant nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

11. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad nors sutiktina su Institucijos skundo argumentais, jog Kauno apylinkės teismui pateiktas V. R. skundas nėra labai išsamus, tačiau esminius reikalavimus atitinka, kadangi jame pateikti duomenys nekliudo teismui jo išnagrinėti iš esmės. Be to, atkreiptinas Institucijos dėmesys, kad šiuo atveju skundui keliami reikalavimai yra įtvirtini ne Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje, o ANK 624 straipsnyje. Taip pat pažymėtina, jog Institucija, pateikdama pirmosios instancijos teismui V. R. skundą 2023 m. lapkričio 24 d. lydimajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) atkreipė dėmesį, jog V. R. vienu skundu skundžia du Institucijos nutarimus (pažeidimų identifikaciniai kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas, gavęs iš Institucijos V. R. skundą, užregistravo dvi atskiras administracinių nusižengimo bylas: dėl Institucijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), o nagrinėjamu atveju dėl nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) – administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas Institucijos skundo argumentus, jog V. R. skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų, atmeta kaip nepagrįstus.

12. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei konstatavus, jog Kauno apylinkės teismo skundžiama nutartis yra nepagrįsta bei tuo pagrindu grąžinus administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, dėl kitų Institucijos skundo argumentų nepasisakytina, juo labiau, kad Institucijos skunde nurodytos aplinkybės bus iš esmės nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį – grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.