Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant pareiškėjoms V. G., O. A. K., pareiškėjų atstovei advokatei Sigitai Černienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų V. G., O. A. K., G. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Iš atsiliepimo į pareiškimą matyti, kad suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutinka, neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjų prašomas juridinis faktas.

Liudytoja apklausta O. L. parodė, kad 1946-1947 metais tėvai K. A. ir M. K. gyveno (duomenys neskelbtini), tuo metu 2-3 savaites jų šeimoje gyveno O. Š. su dukra A. Mama paaiškino, kad O. Š. ir dukra atvyko pasislėpti, kad neišvežtų į Sibirą. Mūsų šeimoje buvo šeši vaikai, nebuvo patogu gyventi ir apsigyveno pas kaimynus Z.s, kurie neturėjo vaikų. Kartu su A. ėjo į pradinę mokyklą Ūdrijoje, gyveno pas juos apie 1-2 metus, bendravom su A.. Kur teko joms toliau gyveno nežino, susitikom po ilgo laiko, kai Š. gyveno Alytuje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Ir teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės (civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Kaip matyti iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų šio fakto nustatymas būtinas, jog pareiškėja įgytų nuo okupacijų nukentėjusių asmenų statusą bei teisę į nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją.

Nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – politinio kalinio ar tremtinio, teisinis statusas suteikiamas pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 4 ir 5 straipsnius. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. „Legalus“ reiškia įstatymų leistas, teisėtas.

Iš byloje esančio santuokos sudarymo akto įrašo nustatyta, kad B. Š. ir O. Ž. (duomenys neskelbtini) susituokė (b. l. 24), santuokoje gimė G. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 21), Ona-A. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 22), ir V. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. pažymėjimo Nr. 8P-13 matyti, kad B. Š., Igno, gimęs (duomenys neskelbtini), iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai represuotas ir Lietuvos LTSR VRM kariuomenės karinio tribunolo 1946 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal RTFSR BK 58¹² straipsnį laisvės atėmimu penkeriems metams penkeriems metams pataisos darbų stovykloje, trejiems metams apribojant pilietines teise, nustatytas RTFSR BK 31 straipsnio a, d, c punktuose ir buvo kalinamas Archangelsko srities „Kargopollago“ pataisos darbų stovykloje iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Pataisos darbų lagerio “II“ pažyma Nr. 008075 patvirtina, kad B. Š. iki (duomenys neskelbtini) atliko bausmę VRM laisvės atėmimo vietose bausmės terminą, išleistas (duomenys neskelbtini) ir vyksta į pasirinktą gyvenamąją vietą Alytaus m., Lietuvos TSR (prijungta byla Nr. 2-4577-835/2015, b. l. 26). Lietuvos ypatingojo archyvo 2014 m. gruodžio 11 d. raštas Nr. P2-4569 patvirtina, kad nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų pareiškėjų ir jų motinos 1946 metais įrašymą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti iš Varėnos (Alytaus r.), Merkinės kaimo 1946-1952 m. už Lietuvos TSR ribų nerasta (b. l. 51). B. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Ginčo dėl to, kad pareiškėjų tėvas yra politinis kalinys, pareiškėjų šeimos gyvenamoji vieta iki jų tėvo suėmimo ir bausmės jam įvykdymo buvo (duomenys neskelbtini) nėra. Tai, kad pareiškėjų šeima suėmus tėvą nebegalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojo vietoje patvirtina, pareiškėjų ir liudytojos O. L. paaiškinimai apie šeimos situaciją, kad pareiškėjų motina O. Š. buvo tardoma ir gąsdinama išvežimu į Sibirą, todėl, norėdama apsaugoti vaikus nuo ištrėmimo, slapta pabėgo iš Merkinės mstl., nuolat keitė savo gyvenamąją vietą, vaikus paliko gyventi pas giminaičius, kaimynus ir jų nelankė.

Įvertinęs visumą pateiktų rašytinių įrodymų, jų tarpusavio sąsajas, pareiškėjų, jų atstovės paaiškinimus bei liudytojos parodymus, nesant byloje pareiškimo teiginius ir pateiktus rašytinius dokumentus paneigiančių įrodymų, teismas sprendžia, kad G. B. (buv. Š.), O. A. K. (buv. Š.), V. G. (buv. Š.), būdamos nepilnametės, po jų tėvo B. Š. nuteisimo LTSR VRM kariuomenės Karinio tribunolo 1946 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, nebegalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 str.). Pareiškėjos negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str., 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nukentėjusio asmens nuo okupacijų pripažinimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,43 Eur, paskirsčius pareiškėjoms lygiomis dalimis sudarytų po 2,14 Eur, t. y. mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjų nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjų V. G., O. A. K., G. B. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) O. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) savo tėvo B. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), įkalinimo metu, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl nukentėjusiojo nuo okupacijų asmens statuso pripažinimo ir dėl su šiuo statusu susijusių socialinių garantijų gavimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.