- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-1802-527/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11292-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė (pran.)
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- E. S.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-451/2014 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (institucijos, teikiančios išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė teisme 2013-07-12 gautu ieškiniu (t. 1, b. l. 29–33, 35–40) prašė: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-02-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3345-375/2013, pakeičiant sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2 punktą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir jį išdėstyti taip: tėvas E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) įsipareigoja teikti nepilnamečio sūnaus R. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai materialinį išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnui sueis 18 metų, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti E. S., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) pakeisti 2013-02-07 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3345-375/2013 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.3 punktą dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir jį išdėstyti taip: E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) dalyvauja auklėjant sūnų R. S.: tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą šeštadienį, paimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką tą pačią dieną iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Kitomis dienomis tėvas bendrauja su vaiku, nenustatant konkretaus laiko, bet laiką derinant su E. S. iš anksto; 3) Kauno apylinkės teismo 2013-02-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3345-375/2013 iš E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteistos sumos E. S. naudai dalies – 30 000 Lt – mokėjimą išdėstyti 30 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2013-02-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3345-375/2013 buvo nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo teikti nepilnamečio sūnaus R. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai materialinį išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnui sueis 18 metų. Tokio dydžio išlaikymo suma nutraukiant santuoką bendru sutarimu buvo pasirinkta dėl to, jog atsakovas realiai žadėjo mokėti didesnę išlaikymo sumą, t. y. po 500 Lt. 300 Lt išlaikymo vaikui nepakanka, mažiausiai per mėnesį vaiko išlaikymui ieškovė išleidžia 1 200 Lt. Pakilus minimaliai algai Lietuvoje, priteista išlaikymo suma neatitinka ir teisminės praktikos.
Ieškinio reikalavimo dėl 30 000 Lt mokėjimo išdėstymo 30 mėnesių laikotarpiui ieškovė atsisakė, o dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo šalys sudarė taikos sutartį (t. 1, b. l. 142; t. 3, b. l. 84–85, 89–90).
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (t. 1, b. l. 49-53), teigdamas, jog ieškovė nepagrindė išlaidų vaiko išlaikymui, nepateikė įrodymų, kaip pasikeitė vaiko poreikiai nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo sudarymo momento. Atsakovo pajamos nėra didelės, jis moka priteistą išlaikymą sūnui. Nutraukus santuoką gyvenamasis namas atiteko ieškovui, ji neišmokėjo sutartos kompensacijos, dėl ko atsakovas patiria papildomas išlaidas, nes turi nuomotis gyvenamąjį būstą. Ieškovei atiteko šunų veislynas, dvi šunų kirpyklos, o atsakovas neteko dalies pajamų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014-05-05 sprendimu (t. 3, b. l. 112–116) ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 30 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad šalys yra R. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Kauno apylinkės teismo 2013-02-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3345-375/2013 buvo nutraukta šalių santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (t. 1, b. l. 8–9), kurioje atsakovas įsipareigojo sūnaus R. S. išlaikymui skirti po 300 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas moka 300 Lt išlaikymą vaikui, t. y. vykdo savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ir neperkelia išlaikymo naštos vienai ieškovei. Teismas kaip nepagrįstą jokiais rašytiniais įrodymais atmetė ieškovės argumentą, kad ji sutiko su 300 Lt mokamu išlaikymo dydžiu tik todėl, kad atsakovas žadėjo mokėti po 500 Lt. Nuo 2013-02-07 teismo sprendimo iki kreipimosi į teismą dienos (2013-07-12), t. y. tik per 5 mėnesius, vaiko poreikiai negali būti pasikeitę (priešingų byloje duomenų pateikta nėra, pavyzdžiui, apie pablogėjusią vaiko sveikatos būklę, atsiradusius specialiuosius poreikius, atsiradusius per 5 mėnesių laikotarpį ir kt.). Ieškovė, siekdama įrodyti, kad vaiko poreikiams reikalinga didesnė suma, pateikė kvitus, tačiau jie pagrindžia tik dalį išlaidų vaiko išlaikymui pagal ieškovės nurodytą poreikių lentelę, todėl spręsta, jog ieškovė padidėjusių vaiko poreikių neįrodė. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1 000 Lt (t. 1, b. l. 61); registruotino nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi (t. 2, b. l. 77), gyvenamąjį plotą nuomojasi (t. 2, b. l. 90–92); jo vardu įregistruota transporto priemonė Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 78); pinigų AB „Swedbank“ (t. 2, b. l. 79) ir Šiaulių banko (t. 2, b. l. 83) sąskaitose atsakovas neturi. Ieškovė dirbo pagal verslo liudijimą (t. 1 b. l. 13–16), jos pajamos vidutiniškai laikotarpiu nuo 2013-01-04 iki 2013-06-29 per mėnesį sudarė 1 692,85 Lt (t. 1, b. l. 20–25), apie vėlesnes ieškovės pajamas byloje pateikta duomenų nėra; ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (t. 3, b. l. 48); jos vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 49–51). Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nenustatė, kad atsakovo padėtis nuo priimto teismo sprendimo iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra pasikeitusi. Teismas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio keitimo atmetė, kadangi ieškovė neįrodė, kad jos materialinė padėtis dėl objektyvių priežasčių iš esmės pablogėjo laikotarpiu nuo 2013-02-07 iki 2013-07-12, o atsakovo ženkliai padidėjo, bei padidėjusių vaiko poreikių.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 125–131) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimą ir, priėmus naują sprendimą, ieškinį tenkinti: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-02-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3345-375/2013 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2 punktu numatytą išlaikymą sūnui R. S., priteisiant iš atsakovo nepilnamečio sūnui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 500 Lt nuo ieškinio pateikimo dienos (2013 m. liepos mėn.) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnui sueis 18 metų, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantės teigimu, teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant CK 3.201 str. nuostatas, pažeidžiant CK 3.3 str. 1 d. bei nukrypstant nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos išlaikymo dydžio priteisimo bylose, nesivadovaujant CK 1.5 str. principais. Teismas taip pat netinkamai vertino ir bylos įrodymus, pažeidė CPK 176, 177, 178 ir 185 str. nuostatas, neįsigilino į bylos dokumentus, neatskleidė bylos esmės, taip pažeidė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, dėl ko teismo sprendimas naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nukrypo nuo LAT praktikos formavimo ir įstatymų, reglamentuojančių išlaikymo priteisimą, aiškinimo ir taikymo. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Kasacinis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo LAT 2003-03-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-369/2003, 2008-05-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-303/2008, 2008-11-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-495/2008, kt.). Byloje ginčas kilo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.). CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 str. 1 d.). LAT praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (LAT 2004-04-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-495/2009), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesni išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą investicijas, sveikatą išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Teismas sureikšmino faktą, kad 2013-02-07 teismo sprendimu šalys buvo susitarę dėl 300 Lt išlaikymo vaikui teikimo, todėl laikė tokį išlaikymą pakankamu. Apeliantė nurodo, kad 2013 m. pradžioje bandant susitarti su atsakovu dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, po ilgų derybų pavyko susitarti dėl turto padalinimo, o atsakovas sutiko mokėti 300 Lt išlaikymą, žadėdamas, kad papildomai prisidės prie vaiko išlaikymo. Nenorėdama bylos nagrinėti ieškinine tvarka, siekdama kuo greičiau užbaigti santuokos nutraukimo bylą ir patikėdama atsakovu ieškovė pasirašė tokį susitarimą. Tačiau atsakovas daugiau nei 300 Lt suma prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, su vaiku nebendravo, ir tokiu būdu liko apgauta tiek ieškovė, tiek sūnus. 300 Lt suma buvo akivaizdžiai per maža tiek 2013m. vasario mėnesį, tiek dabar. Apeliantės teigimu, išlaikymas turėtų būti pakeistas atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir apsaugos principu bei pasikeitusia apeliantės turtine padėtimi.
Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 str., vertinant šalių turtinės padėties pasikeitimą ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas visiškai nevertino į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių apeliantės turtinės padėties pablogėjimą, o atsakovo pagerėjimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-03-10 pažyma patvirtina, kad apeliantė (ieškovė) nuo 2013m. rudenio laukiasi vaiko (nustatytas nėštumas), jos sveikatos būklė yra tokia, kad ji negali dirbti pilnu krūviu, dėl ko pajamos 2014 m. yra sumažėję iki vidutiniškai 1 000 Lt per mėnesį (nors 2012–2013 m. pajamos buvo apie 1 640 Lt (t. 1, b. l. 17–25). Ji dirba pagal verslo liudijimą, (t. 1, b. l. 13–16), pragyventi padeda draugas, sesuo, tėvai. Teismas, aptardamas tik atsakovo turtinę padėtį, nevertino tai, kad apeliantė, vykdydama 2013-02-07 teismo sprendimą, sumokėjo atsakovui 47 000 Lt kompensaciją, todėl jos turtinė padėtis ženkliai pablogėjo (t. 1, b. l. 10–11; 122–125). Šiuos pinigus pasiskolino, ką patvirtina skolos lapelis (t. 1, b. l. 121) ir šiuo metu juos grąžina. Kauno apylinkės teismas 2013-02-07 sprendimu nutraukė šalių santuoką ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Santuokos pasekmių sutarties 5 punktu apeliantė iki 2013-09-15 įsipareigojo sumokėti sutuoktiniui E. S. 47 000 Lt kompensaciją už jai tenkantį turtą. 17 000 Lt sumą ji jau buvo sumokėjusi, o 30 000 Lt sumą sumokėjo dar iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, būtent dėl šios priežasties 2013-11-04 prašymu atsisakė vieno iš ieškinio reikalavimų. Atsakovas, siekdamas teismui parodyti savo padėties sunkumą, ėmėsi netgi klastoti dokumentus ir teismui pateikė su tėvais pasirašytą paskolos sutartį dėl neva 1998 m. sudarytos paskolos (t. 2, b. l. 85). Apeliantė teigia, kad jokių paskolų tarp atsakovo ir jo tėvų niekada nebuvo, ką neginčytinai patvirtina Kauno apylinkės teismo 2013-02-07 sprendimas, kuriame konstatuota, kad kreditorių šalys neturi (t. 1, b. l. 8). Tai, kad užvedus bylą atsakovas gautą kompensaciją pervedė mamai, vertintina kaip sąmoningas siekis paslėpti turtą, kad nebūtų galima nukreipti išieškojimo dėl vaiko išlaikymo. Atsakovo turtinė padėtis tik pagerėjo: iš apeliantės jis gavo 47 000 Lt kompensaciją, vedė kitą moterį, pas kurią gyvena, dirba tik kas trečia–ketvirta para, todėl turi visas galimybes ieškotis papildomo darbo. Atsakovas turi nemažas papildomas pajamas, iš kurių gyvena. 2013-02-07 teismo sprendimu patvirtintos sutarties 4 punktu jam atiteko interneto adresai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kas yra susiję su jo papildomu verslu (t. 1, b. l. 9). Teismas nevertino ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados (t. 1, b. l. 85), kurioje nustatytas 500 Lt išlaikymo dydžio reikalingumas. Minėti įrodymai akivaizdžiai patvirtina apeliantės turtinės padėties pasikeitimą, kurio visiškai nevertino pirmosios instancijos teismas. Tokiu būdu teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.201 str. bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos tinkamai įvertinti ir išanalizuoti šalių turtinę padėtį.
Teismas visiškai nevertino vaiko poreikių ir įrodymų, patvirtinančių išlaikymo teikimo didesnei nei 1 000 Lt per mėnesį sumai. Teismas visiškai nevertino rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktinį išlaikymo teikimą. Byloje buvo pateikti pirkimo kvitai (t. 1, b. l. 93–113; 115–120), iš kurių matyti batų, rūbų, maisto, higienos priemonių, vaistų pirkimas sūnui, kvitas malkų pirkimui (t. 1, b. l. 114), kurių suma ženkliai viršija 1 000 Lt per mėnesį. Taip pat teismas nevertino vaiko poreikių lentelės (t. 1, b. l. 128), kuri patvirtina vaiko poreikius (1 485 Lt per mėnesį) bei kad atsakovas, neigdamas 1 000 Lt išlaikymo reikalingumą, nesugebėjo nurodyti, kokios pinigų sumos reikia vaikui išlaikyti ir kas yra nereikalinga pagal vaiko poreikių lentelę. Bylos duomenys patvirtina, kad sūnus lanko darželį, už kurį reikia mokėti 200 Lt (t. 1, b. l. 126, 141), maistui sūnui apeliantė išleidžia 300 Lt, kas sudaro apie 10 Lt per dieną. Vaikas be būtinų maisto produktų (mėsos, žuvies, vaisių, daržovių) nori ir ledų, sūrelių, saldainių, sulčių ir panašiai, kurie taip pat kainuoja. Kas mėnesį rūbams, batams kas mėnesį išleidžiama apie 200 Lt, higienos reikmenis 30 Lt, vitaminams, maisto papildams, vaistams – apie 60 Lt, žaislams, knygelėms, kanceliarinėms prekėms – 100 Lt; įvairioms šventėms, kinui, kitoms pramogoms – 70 Lt, atostogoms – 100 Lt, transporto išlaidoms – 200 Lt, mokesčiams – 225 Lt (t. 2, b. l. 4–68). Teismas nevertino aplinkybės, jog, vaikui augant, ypatingai mažame amžiuje, vaiko poreikiai nuolat ir ženkliai didėja, kadangi vaikas labai greitai išauga drabužius, batus, kas yra savaime suprantama asmenims auginantiems mažametį vaiką, todėl 300 Lt dydžio išlaikymo suma, kurios teismas nepadidino, pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus ir neatitinka formuojamos teisminės praktikos, nes šios sumos neužtenka net maistui. LAT praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesni išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. LR Vyriausybė 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, įsigaliojusiu nuo 2013-01-01, patvirtino 1 000 Lt minimalią mėnesinę algą, todėl vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika atsakovas privalo prisidėti prie savo sūnaus išlaikymo mažiausiai 500 Lt periodinių išmokų suma, kadangi mažesnė suma neužtikrina sūnui būtinų vystysis sąlygų. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1 d., 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku (LAT 2010-01-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-71/2010).Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (LAT 2004-04-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (LAT 2010-06-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-394/2010). Todėl teismas, nepriteisdamas bent teismų praktikoje reikalaujamo minimalaus išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, ne tik, kad atleido atsakovą nuo pareigos išlaikyti sūnų, atsižvelgiant į sūnaus poreikius ir atsakovo turtinę būklę, tačiau šią naštą perkėlė apeliantei, kuriai sūnaus išlaikymo ir rūpinimosi juo našta ir taip yra ženkliai didesnė negu atsakovui, bei tuo pačiu nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos. Tiek teismas, tiek ieškovas negalėjimą teikti didesnį išlaikymą sūnui motyvavo savo turtine būkle, gaunamu 1 000 Lt darbo užmokesčiu bei neturėjimu santaupų banko sąskaitose. Tačiau tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2009-04-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-596/2009). Be to, apeliantė atsakovui sumokėjo 47 000 Lt kompensaciją, todėl atsakovas disponuoja didele santaupų suma ir turi visas galimybes teikti sūnui didesnį išlaikymą, kadangi sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, ko teismas nevertino. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šios bylos duomenys neginčytinai patvirtina, jog subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, neturintis kitų išlaikytinių, byloje neesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti didesnį išlaikymą savo sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Apeliantė, priešingai nei atsakovas, viena rūpinasi vaiko būtinų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir pan.). Atsakovas negali teisintis aplinkybe, kad jo pajamas sudaro tik gaunamas 1 000 Lt darbo užmokestis. Jis yra jauno amžiaus ir darbingas, todėl turi galimybių dirbti, darbo biržos įskaitoje neįrašytas, yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui, dėl ko toks išlaikymas iš atsakovo ir privalo būti priteistas. Kaip vieną iš aplinkybių, neleidžiančią teismui iš atsakovo priteisti didesnės išlaikymo sumos, teismas paminėjo tai, kad atsakovas nuomojasi gyvenamąjį plotą 2013-03-01 nuomos sutarties pagrindu. Tačiau į bylą atsakovas nepateikė duomenų, kad minėta nuomos sutartis būtų įregistruota VĮ Registrų centre. CK 6.579 str. 4 d. numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Kadangi atsakovo nuomos sutartis nėra įregistruota viešame registre, šios sutarties atsakovas negali naudoti prieš trečiuosius asmenis, dėl ko teismo argumentai šioje dalyje nepagrįsti ir visiškai teisiškai nereikšmingi. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismas atmesdamas ieškinį ir nepadidindamas priteistino išlaikymo dydžio iki 500 Lt per mėnesį sūnaus R. S. išlaikymui pažeidė išlaikymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaikų lygybės principus bei nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Teismas gynė tik atsakovo teises, nepaisydamas šalių interesų pusiausvyros, todėl, prioritetiškai apsaugant tik vienos iš teisinio santykio šalių interesus, tuo pačiu buvo pažeistas CPK 6 str. įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas bei LR Konstitucijos 29 straipsnis, numatantis, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygus. Taip pat teismas pažeidė CPK 6 ir 263 str., nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, CPK 6 straipsnyje įtvirtintą teisingumo vykdymą, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Pagal CPK 3 str. 1 d. teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, turi vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, tačiau šiuo atveju teismas pažeidė LR CPK 3 str. nuostatas.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 138–142) prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimą.
LAT praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) (LAT 2005-05-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (LAT 2008-05-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Apeliantė nepateikė pakankamai duomenų nustatyti, kad jos materialinė padėtis dėl objektyvių priežasčių per penkis mėnesius, laikotarpiu nuo 2013-02-07 iki 2013-07-12, iš esmės pablogėjo, o atsakovo ženkliai padidėjo. Apeliantė neįrodė padidėjusių vaiko poreikių. Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t.y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t.y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (LAT 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-37/2010; 2010-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-101/2010). Atsakovo turtinė padėtis laikotarpiu nuo 2013-02-07 iki 2013-07-12 nepasikeitė. Jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1 000 Lt. Atsakovas registruotino nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi, savo vardu yra įregistravęs transporto priemonę Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų bankų sąskaitose neturi. Iš ieškovės gauta 47 000 Lt kompensacija panaudota grąžinti kreditą. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai, kurie byloje nebuvo nuginčyti. Kadangi nutraukus santuoką gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, atiteko ieškovei, ir ji, pažeisdama patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatytais terminais neišmokėjo sutartos kompensacijos, atsakovui teko patirti papildomas išlaidas – nuomotis gyvenamąjį būstą. Ieškovei atiteko šunų veislynas ,,Naujas Gagatas”, įregistruotas Lietuvos kinologų draugijoje, tame tarpe dvi šunų kirpyklos (Kaune ir Jonavoje), t. y. atsakovas neteko dalies pajamų.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (LAT 2008-11-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (LAT 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-37/2010).
Atsakovas šiuo metu dėl savo turtinės padėties išgali sumokėti vaikui 300 Lt išlaikymą, jo turtinė padėtis nėra pasikeitusi nuo išlaikymo priteisimo momento. Atsakovas ir ieškovė, sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarė dėl 300 Lt išlaikymo, t. y. ieškovė pripažino, kad tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas. Ieškovės teiginys, kad ji sutiko su tokio dydžio išlaikymu, kadangi buvo žadėta papildomai prisidėti prie vaiko išlaikymo, yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Atmestinas apeliantės argumentas, jog vaiko išlaikymas turi būti ne mažesnis nei minimalios mėnesinės algos dydžio. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą (LAT 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
300 Lt išlaikymas, priteistas 2013-02-07 teismo sprendimu, ir tuo metu, ir dabar yra visiškai pakankamas nepilnamečiam vaikui. LAT 2013-03-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 yra nurodyta, jog nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 str. 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas ginčijamas vaiko išlaikymo dydis, praėjo tik penki mėnesiai, o apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2013-02-07 sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai. Apeliantė nepagrindė išlaidų vaiko išlaikymui, pavyzdžiui, nurodoma, kad atostogoms skiriama 100 Lt per mėnesį, t. y. 1 200 Lt per metus (akivaizdžiai nepagrįsta suma), maistui per mėnesį išlaidžia apie 300 Lt, tačiau vaikas lanko savaitinį darželį ir namuose iš esmės nevalgo. Kita vertus, ieškovė nepateikė įrodymų, kaip pasikeitė vaiko poreikiai nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo sudarymo momento. Tiek nustatant 300 Lt išlaikymą 2013-02-07, tiek ir dabar vaikas yra mažametis, išauga drabužius, batus, todėl visiškai nepagrįstas yra apeliantės argumentas, jog vaiko poreikiai padidėjo būtent dėl to, kad jis yra mažametis. Atsakovas kartais papildomai nuperka ir padovanoja vaikui drabužių, batų ir žaislų.
LAT praktikoje įtvirtina, jog vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (LAT 2011-12-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-528/2011; 2010-10-26 nutartis, 2008-05-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-303/2008), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, didesniam geros sveikatos vaikui nėra reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau jam gali būti reikalinga didesnė asmeninė gyvenamoji erdvė) (LAT 2013-11-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-534/2013).
Ieškovė sudarydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių su atsakovu susitarė dėl išlaikymo dydžio, kuris tenkino ieškovę, atsakovą ir atitiko jų nepilnamečio vaiko R. S. interesus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, vertino svarbia aplinkybe ir tai, kad nuo priimto 2013-02-07 teismo sprendimo iki kreipimosi į teismą dienos (2013-07-12) praėjo tik 5 mėnesiai, todėl per tokį trumpą laiką vaiko poreikiai negali būti pasikeitę (priešingų byloje duomenų pateikta nėra, pavyzdžiui, apie pablogėjusią vaiko sveikatos būklę, atsiradusius specialiuosius poreikius, atsiradusius per 5 mėnesių laikotarpį ir kt.). Nors ieškovė, siekdama įrodyti, kad vaiko poreikiams reikalinga didesnė suma, pateikė kvitus, tačiau jie pagrindžia tik dalį išlaidų vaiko išlaikymui pagal ieškovės nurodytą poreikių lentelę, todėl ieškovė padidėjusių vaiko poreikių neįrodė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl išlaikymo, kuris nustatytas įsiteisėjusiu teismo 2013-02-07 sprendimu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepilnamečiam sūnui padidinimo. Ieškovė prašė šalių sutarto išlaikymo dydį po 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis padidinti iki 500 Lt per mėnesį, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė, kad jos materialinė padėtis dėl objektyvių priežasčių iš esmės pablogėjo laikotarpiu nuo 2013-02-07 iki 2013-07-12, o atsakovo ženkliai padidėjo, bei padidėjusių vaiko poreikių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) (LAT 2005-05-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (LAT 2008-05-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
Apeliantė teigia, jog vykstant santuokos nutraukimo procesui atsakovas sutiko mokėti 300 Lt išlaikymą, žadėdamas, kad papildomai prisidės prie vaiko išlaikymo, o ieškovė, norėdama kuo greičiau užbaigti santuokos nutraukimo bylą ir patikėdama atsakovu, pasirašė tokį susitarimą, nors 300 Lt išlaikymas, atsakovui papildomai prie vaiko išlaikymo neprisidedant, akivaizdžiai per mažas tiek 2013 metų vasario mėnesį, tiek ir dabar.
Šiuos apeliantės argumentus, su kuriais atsakovas kategoriškai nesutiko, teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytus jokiais bylos duomenimis. Kolegijos nuomone, šalims susitarus, jog atsakovas vaiką išlaikys ne tik mokėdamas 300 Lt per mėnesį periodines išmokas, bet ir kitokia forma (pavyzdžiui, duodamas pinigų sūnui tiesiogiai, aprūpindamas maisto produktais, pirkdamas drabužius, apmokėdamas tam tikras paslaugas ar pan.), neegzistavo jokios kliūtys tai užfiksuoti ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Kadangi santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje išlaikymas jokia kita forma nebuvo numatytas, ieškovė, teigdama tokį susitarimą buvus, privalėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Ieškovė teigia, kad jos turtinė padėtis ženkliai pablogėjo dėl to, kad ji sumokėjo atsakovui 47 000 Lt kompensaciją, kurią turėjo pasiskolinti, o atsakovo padėtis dėl to pagerėjo. Kolegija šio fakto nelaiko nei ieškovės turtinės padėties pablogėjimą, nei atsakovo turtinės padėties pagerėjimą po teismo 2013-02-07 sprendimo priėmimo patvirtinančia aplinkybe. Pažymėtina, jog tai, kad ieškovei teks mokėti tokio dydžio kompensaciją, ieškovei buvo žinoma šalims sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, todėl ieškovė šią aplinkybę privalėjo įvertinti susitardama ir dėl visų kitų sąlygų, tame tarpe ir dėl išlaikymo dydžio, ir dėl šios kompensacijos išmokėjimo termino. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog turto dalybų pasekoje atsakovas liko be gyvenamojo būsto, kurį jam reikalinga užsitikrinti, o ieškovei atiteko visas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kurį ieškovė gali ir išnuomoti, ir įkeisti, ir jame vykdyti verslą. Nors, apeliantės teigimu, atsakovas turi nemažas papildomas pajamas, iš kurių gyvena, nes 2013-02-07 teismo sprendimu patvirtintos sutarties 4 punktu jam atiteko interneto adresai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kas yra susiję su jo papildomu verslu, pažymėtina, jog tuo pačius teismo sprendimu ieškovei atiteko šunų veislynas ,,Naujas Gagatas“, kuris taip pat neabejotinai susijęs su papildomomis pajamomis. Be to, ieškovė teigia, kad jos pajamos sumažėjo ir dėl to, kad ji nuo 2013 m. pabaigos ėmė lauktis kūdikio (3 t., b. l. 75), todėl negali dirbti pilnu krūviu, o atsakovo turtinė padėtis tik pagerėjo, nes jis vedė kitą moterį, pas kurią gyvena, dirba tik kas trečia–ketvirta para, todėl turi visas galimybes ieškotis papildomo darbo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir šios ieškovės nurodytos aplinkybės nepripažintinos kaip iš esmės pakeitusios šalių turtinę padėtį po teismo 2013-02-07 sprendimo priėmimo ir sudariusiomis prielaidas po penkių mėnesių kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Pažymėtina, jog ieškovė nėščia tapo jau po to, kai 2013-07-12 kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, savo ieškinį grįsdama visai kitomis aplinkybėmis (buvusiu susitarimu, kad atsakovas prie išlaikymo prisidės didesne suma), kurių, kaip jau minėta, neįrodė. Tai, kad ieškovės pajamos, dirbant pagal verslo liudijimą, 2012–2013 m. sudarę apie 1 640 Lt (t. 1, b. l. 17–25), dėl ieškovės negalėjimo nėštumo metu dirbti pilnu krūviu (kaip ji pati nurodė) 2014 m. sumažėjo vidutiniškai iki 1 000 Lt per mėnesį, kolegijos nuomone, yra laikinai egzistuojanti aplinkybė, kurios nėra pagrindo vertinti kaip nulemiančia išlaikymo dydžio padidinimą ilgiems metams į priekį. Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1 000 Lt (t. 1, b. l. 61, t. 2 b. l. 89); registruotino nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi (t. 2, b. l. 77), gyvenamąjį plotą nuomojasi (t. 2, b. l. 90–92); jo vardu įregistruota transporto priemonė Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 78); piniginių lėšų bankų sąskaitose atsakovas neturi (t. 2, b. l. 80–84). Akivaizdu, jog atsakovo pajamos laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2013-11-30 nekito.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šių nustatytų aplinkybių visumą, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog po teismo 2013-02-07 sprendimo priėmimo ieškovės turtinė padėtis nėra iš esmės pablogėjusi, o atsakovo nėra iš esmės pagerėjusi.
Bylos duomenimis nenustatyta, kad pasikeitė ir nepilnamečio sūnaus poreikiai. Nepilnametis neturi specialių poreikių, ieškinio pateikimo metu nepilnametis buvo 3 metų amžiaus, šiuo metu jam yra suėję 4 metai, t. y. vaikas yra ikimokyklinio amžiaus. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, jog vaikui reikia didesnių išlaidų mokymuisi, gebėjimų ugdymui ar pomėgiams. Be to, nuo išlaikymo priteisimo iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo praėjo vos 5 mėnesiai, todėl ieškovei neįrodžius vaiko poreikių padidėjimo, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo padidinti priteistą išlaikymą nuo 300 Lt iki 500 Lt.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų kvitų, kurie patvirtino vaikui pirktų daiktų išlaidas, nevertino vaiko poreikių lentelės. Dėl minėtų argumentų pažymėtina, jog ieškovės pateikti kvitai ir lentelėje nurodyti duomenis nepatvirtina fakto, jog vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė nuo 2013-02-07. Neabejotinai nurodyti būtinieji maisto produktai, rūbai, vaikui buvo perkami ir iki santuokos nutraukimo. Nutraukdamos santuoką, šalys pripažino, jog nepilnamečiui išlaikymas iš atsakovo bus teikiamas po 300 Lt, o tai reiškia, jog šalys susitarimo metu įvertino nepilnamečio poreikius. Teismų praktikoje iš esmės pasikeitusiais vaiko poreikiais pripažįstamos tokios išlaidos, kaip papildomos išlaidos sveikatos priežiūrai dėl vaiko ligos, išlaidos mokymuisi ir gebėjimų ugdymui. Tokių išlaidų ar panašių, kurios teismo vertinimu taip pat galėtų būti pripažįstamos padidinančios vaiko poreikius, ieškovė nenurodė ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų.
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais. Pažymėtina, kad minimalios algos dydžio išlaikymas yra tik orientacinis kriterijus, kuris gali būti priteisiamas tiek mažamečiui vaikui, tiek ir paaugliui, t. y. iki vaiko pilnametystės. Konkretų išlaikymo dydį galima nustatyti tik išanalizavus šalių turtinę padėtį. Tačiau šiuo atveju svarbiausia yra tai, jog šioje byloje sprendžiamas ne iš laikymo priteisimo klausimas, o šalių geranoriškai sutarto ir teismo sprendimu jau nustatyto išlaikymo pakeitimo klausimas, todėl, nenustačius sąlygų tokiam išlaikymui padidinti, nurodyti argumentai vertintini kaip nereikšmingi.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimą bei įrodymų vertinimą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.