Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui A. K. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovui laikomi įteiktais tinkamai 2020 m. sausio 30 d. įteikus voką su procesiniais dokumentais atsakovo darbdavio direktoriui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis, 179 straipsnio 3 dalis).

Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių esant įstatyme numatytiems pagrindams.

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „mogo LT“ su UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 10 d. sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę už užmokestį transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai valdyti ir naudotis pagal sutarties sąlygas, o UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo reguliariai mokėti mėnesio įmokas. Taip pat nustatyta, jog 2017 m. gegužės 10 d. A. K. (atsakovas) pasirašė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas neatšaukiamai ir besąlygiškai laidavo už UAB (duomenys neskelbtini) visų prievolių pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2017 m. gegužės 10 d., tinkamą vykdymą.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.567 straipsnio 1 dalimi, pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šio skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas.

Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 6.81 straipsnio 1 dalimi, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini). Minėta nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 3 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 straipsnio 1 dalis) lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Tačiau jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro, tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų, taip pat iš Juridinių asmenų informacijos matyti, kad šio sprendimo priėmimo metu UAB (duomenys neskelbtini) teisinis statusas – „bankrutuojantis“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog, UAB (duomenys neskelbtini) neįvykdžius įsipareigojimų pagal aukščiau minėtą lizingo sutartį, UAB „mogo LT“ 2019 m. kovo 21 d. sutartį nutraukė. Nutraukus sutartį, automobilis buvo grąžintas pradiniam kreditoriui UAB „mogo LT“. Skola už automobilio lizingą sudaro 1 942,41 EUR.

Nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. Periodine reikalavimo teisių pardavimo-pirkimo ir perleidimo sutartimi Nr. 2017/02/28 perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU. 2017 m. kovo 1 d. Periodine reikalavimų perleidimo sutarties Nr. 2017/03/01 pagrindu kreditorius Risk Management Services OU 2019 m. liepos 17 d. perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS. Ieškovas pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą perleidimą bei paragino sumokėti įsiskolinimą ieškovui (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1 942,41 EUR skola, 711,02 EUR mokėjimo palūkanos bei 45,60 procento dydžio mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo 1 942,41 EUR nuo 2020 m. sausio 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. UAB (duomenys neskelbtini) su pradiniu kreditoriumi sudarytos sutarties 13.2 punktu įsipareigojo už skolos grąžinimo termino praleidimo dieną mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo priskaičiuotus 169,96 EUR delspinigius už skolos grąžinimo termino praleidimą (už 175 dienas) yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 823,39 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimus tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas 64 EUR sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui A. K. tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, 1 942,41 EUR (vieno tūkstančio devynių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 41 ct) skolą, 711,02 EUR (septynių šimtų vienuolikos eurų 2 ct) mokėjimo palūkanas, 169,96 EUR (vieno šimto šešiasdešimt devynių eurų 96 ct) delspinigius, 45,60 procento dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 942,41 EUR nuo 2020 m. sausio 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 823,39 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 64 EUR (šešiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.