Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Toyota Yaris, kai jos iškvėptame ore buvo 2,14 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi J. B. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl J. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu J. B. galimas laiduotojas A. B. (A. B.) pateikė prašymą atleisti kaltinamąją J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją A. B. atsakomybei (b. l. 150–151).

Galimas laiduotojas A. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo ir motinos santykiai yra labai glaudūs ir artimi tiek kaip šeimos narių, tiek kaip draugų. Jis užaugo be tėvo, todėl su motina turi gerą ryšį. Jis yra tinkamas laiduotojas, nes, mano, kad motinai jis yra autoritetas, jis visai šeimai tvarko visus reikalus. Su motina bendrauja kiekvieną dieną, gyvai susitinka kelis kartus per savaitę, būna, kad susitinka savaitgaliais. Dėl susidariusių aplinkybių šeimoje jis yra atsparus stresui, kadangi daug daro šeimoje dėl visų, į viską reaguoja konstruktyviai. Kai motina pranešė apie nagrinėjama įvykį, jis labai supyko. Jie kalbėjosi, tačiau jis neklausė, kodėl ji taip pasielgė, nes, mano, kad nėra pagrįsto ir pateisinančio atsakymo, kodėl reikėtų vairuoti automobilį būnant neblaiviam. Po šio įvykio motina buvo šoke, ji daug nervuojasi ir verkia iki šiol. Jis nepateisina jos tokio elgesio. Automobilį jai nupirko iš savo pinigų, tada su motina prieš tai kalbėjosi, kad viską darytų atsakingai, nes jis rūpinosi automobilio priežiūra. Motina šiek tiek vartoja alkoholį savaitgaliais po darbo, bet ne kiekvieną savaitgalį. Jis nepastebėjo, kad ji piktnaudžiautų alkoholio vartojimu. Jai alkoholio mažai reikia, kai ji išgeria, jai dingsta atmintis. Pats alkoholį vartoja su saiku, nes matė blogų pavyzdžių, todėl jį vartoja retai. Jis pastoviai daro teigiamą įtaką, nemažai pasiekė savo gyvenime, motina juo didžiuojasi, jis daug gali padaryti jai gero. Mano, kad pati situacija turėsi didelę neigiamą įtaką jos psichikai. Jo nuomone, motina darys viską, kad toks įvykis daugiau nebepasikartotų. Jis dirba informacinių technologijų srityje, mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ yra apie 2 900 Eur. Jis yra neteistas, kelis kartus baustas administracine tvarka už automobilio stovėjimą neleistinoje vietoje, baudos sumokėjęs. Prašo skirti laidavimą be užstato.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies <...> punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015). Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Nagrinėjamu atveju J. B. padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl J. B. padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, būtina įvertinti J. B. apibūdinančių duomenų visumą. Kaltinamoji šiuo metu neteista, dėl jos nėra pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų (b. l. 116–117), ji per paskutinius penkerius metus vos du kartus traukta administracinėn atsakomybėn už nešiurkščius administracinius nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos, administracinės nuobaudos negalioja (b. l. 118–120). „Sodros“ duomenimis, J. B. nuo (duomenys neskelbtini) beveik visą laiką dirbo, nuo 2021 m. sausio 12 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) siuvėja (b. l. 122–123), yra išsiskyrusi, turi du pilnamečius vaikus (b. l. 124). Duomenų apie J. B. blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Byloje nustatyta viena J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į J. B. duotus paaiškinimus teisme ir jos kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamosios sūnų A. B.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad J. B. su sūnumi A. B. sieja ilgalaikiai artimi ryšiai, A. B. jai yra autoritetas, jie bendrauja kiekvieną dieną, susirašydami arba susiskambindami, A. B. atvažiuoja pas motiną kelis kartus per savaitę. Teisiamojo posėdžio metu A. B. nurodė, kad dirba informacinių technologijų srityje, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad jis anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų (b. l. 152), nors paskutinių penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas keturis kartus, tačiau už nešiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, baudos sumokėtos (b. l. 153–155). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad A. B. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas J. B., jis kritiškas kaltinamosios elgesiui, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką J. B., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, J. B., padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo A. B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 2 mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos išvardytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti J. B. tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis); 3) dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

J. B. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,14 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks neblaivumo laipsnis nemažai viršija ribą, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Be to, kaltinamoji vairavo automobilį penktadienio (Žolinių dieną) vakarą automobilių stovėjimo aikštelėje ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę, taip ją apgadindama. Kaimynas, išgirdęs automobilių susidūrimo garsą, Bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie įvykį ir iškvietė policijos pareigūnus. Tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamoji savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių turtui. Pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad alkoholį vartojo maždaug prieš 1–2 val. iki nagrinėjamo įvykio. Neblaivi ketino važiuoti ilgesnį atstumą, tačiau apsisprendė apsisukti ir grįžo atgal, taigi būdama neblaivi vairavo apie kilometrą. Prieš sėsdama prie automobilio vairo, ji jautėsi gerai, alkoholio poveikis pasireiškė vėliau. Nors kaltinamoji, turėdama ilgą (apie 23 metų) vairavimo stažą, žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus nuo alkoholio, vis tiek nusprendė vairuoti. Šios aplinkybės rodo J. B. neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir KET. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkei kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į J. B. nustatyto neblaivumo laipsnį (nemažai viršija 1,51 promiles, nuo kurių atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį), į tai, kad kaltinamoji pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, per penkerius metus traukta administracinėn atsakomybėn tik du kartus už nešiurkščių KET padarymą, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, J. B. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip labiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas teigiamai vertina išvardytas aplinkybes, tačiau skiriant uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, būtina įvertinti aplinkybių visumą, o ne vien kaltinamąją teigiamai apibūdinančias aplinkybes.

Taigi, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, J. B. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 10 mėnesių (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 20 d. Skirti J. B. didesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip to prašė prokurorė, ar dar mažesnį, kaip prašė gynėja, nėra tikslinga.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

Nagrinėjamu atveju J. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu Toyota Yaris, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajai (b. l. 52). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, J. B. priklausantis automobilis Toyota Yaris konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 1 220 Eur (su PVM) (b. l. 53), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Be to, pati kaltinamoji teismo posėdžio metu neprieštaravo automobilio konfiskavimui valstybės naudai.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – J. B. priklausančio automobilio Toyota Yaris – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).

BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nagrinėjamu atveju J. B. nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Nėra abejonių, kad kaltinamosios apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalsti. Be to, galimas laiduotojas A. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo motina savaitgaliais po darbų retkarčiais pavartoja alkoholį, nors teigė, kad piktnaudžiavimo alkoholiu nepastebėjo, kita vertus, nurodė, kad, kai motina išgeria, jai dingsta atmintis.

Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo programose ir kursuose. Nustatomas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 1 metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

VI. Kiti klausimai

J. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 91–94, 95–98, 99–102). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos pirmo tomo viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. B. priklausančiam automobiliui Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. rugpjūčio 20 d. iki 2025 m. spalio 20 d. (b. l. 75–77). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 25 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-09193 dėl 183,33 Eur už J. B. gynusios advokatės A. Ustinovič darbo užmokestį (b. l. 139–142). Nagrinėjamoje byloje gynėjų dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajai gynėja paskirta nepriklausomai nuo jos valios, todėl išieškoti iš jos antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją, nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu J. B. laikinai sulaikyta nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. B., padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo A. B. (A. B.) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti J. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. rugpjūčio 20 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti J. B. priklausantį automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, paskirti J. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie pirmo tomo bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Iš J. B. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Išaiškinti J. B. ir A. B. (A. B.), kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (J. B. – per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo vertimo jai išsiuntimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.