Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. Ž. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl nuteistojo D. Ž. laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Nuteistasis D. Ž. skundžia Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti, o jei ši nutartis būtų palikta galioti – sutrumpinti jam paskirtos arešto bausmės trukmę.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo D. Ž. skundas tenkinamas iš dalies.

7. Išanalizavęs ir įvertinęs skundžiamos Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutarties turinį ir nuteistojo skundo argumentus bei susipažinęs su D. Ž. skundo nagrinėjimo medžiaga, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė teisingą ir tinkamai pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo D. Ž. paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, tačiau nustatė nepagrįstai didelę arešto trukmę.

8. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis).

9. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Be to, vengimui atlikti laisvės apribojimo bausmę dažniausiai būdingas piktybiškumo elementas, t. y. nuteistojo tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Vengimu atlikti paskirtą bausmę, nelaikytini tie atvejai, kai asmuo negali vykdyti bausmės dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Vis dėlto, ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę jo atžvilgiu taikyti, visais atvejais sprendžia tik teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

10. Kaip jau minėta anksčiau, nuteistajam D. Ž. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu buvo paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nuteistasis su laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka, teismo skirtais įpareigojimais, jų vykdymo bei kontrolės tvarka, atsakomybe už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų įpareigojimų nevykdymą buvo pasirašytinai supažindintas. Be to, 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir 2018 m. spalio 9 d. D. Ž. buvo pakartotinai įspėtas dėl paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmių. Nepaisant to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog D. Ž. piktybiškai vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę ir nevykdo jam paskirtų įpareigojimų.

11. Teismo paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų D. Ž. bausmės atlikimo metu pažeidė du kartus, t. y. 2018 m. spalio 1 d., kuomet Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centre (toliau – PSPC) atlikus nuteistojo šlapimo tyrimą, buvo nustatyta, kad jame rasta narkotinės medžiagos benzadiazepinamo ir 2019 m. kovo 7 d., kuomet minėtoje gydymo įstaigoje D. Ž. atliktas narkotinių medžiagų vartojimo testas buvo teigiamas. Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad minėtu apkaltinamuoju nuosprendžiu D. Ž. buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 straipsnio 2 dalyje). Atsižvelgiant į šią aplinkybę tampa akivaizdu, jog būtent narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų vartojimas nulėmė nusikalstamą D. Ž. elgesį ir norint pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytus bausmės tikslus (o ypač – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo) jam paskirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų yra ypatingai svarbus. Tačiau nepaisant to, nuteistasis šio įpareigojimo svarbos neįvertino, teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir bausmės atlikimo metu toliau vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Ir nors apygardos teismui pateiktame skunde nuteistasis nurodo, turintis priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų ir su ja „kovojantis“, tačiau kartu su skundu aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis gydosi nuo minėtos priklausomybės. Tokių duomenų nėra ir apygardos teismui pateiktoje D. Ž. skundo nagrinėjimo medžiagoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog paties nuteistojo pozicija dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo yra nenuosekli ir nevienareikšmiška – Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimo apylinkės teisme metu D. Ž. atkakliai neigė vartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir teigė, kad šios medžiagos jo organizme galėjo būti rastos dėl to, jog jis valgė tortą su aguonomis arba, todėl, kad minėtos medžiagos dar nebuvo pasišalinusios iš jo organizmo po ankstesnio jų vartojimų. Tuo tarpu apygardos teismui pateiktame skunde nuteistasis pripažįsta bausmės vykdymo metu vartojęs psichotropines medžiagas, t. y. nurodo su draugais rūkęs cigaretę, nežinodamas, kad joje buvo kanapių ir vieną vakarą negalėdamas užmigti išgėręs jo tetai priklausančių vaistų – vieną tabletę bromazepamo. Aukštesniojo teismo vertinimu aptartos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, jog nors D. Ž. ir pripažįsta pažeidęs jam paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau vis tiek bando pateisinti tokį savo elgesį, o tai skundą nagrinėjantį teismą verčia abejoti ne tik nuteistojo nuoširdumu, išreikiant gailėjimąsi dėl minėtų medžiagų vartojimo, bet ir dėl jo pasiryžimo kovoti su priklausomybe nuo psichotropinių medžiagų. Be to, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nuteistojo rašytinius ir žodinius paaiškinimus, darytina išvada, jog abu kartus nuteistasis minėtą teismo paskirtą įpareigojimą pažeidė dėl nepateisinamų priežasčių, o tai sudaro pagrįstą pagrindą vertinti tokį jo elgesį kaip piktybišką vengimą atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

12. Pažymėtina ir tai, jog D. Ž. nesilaikė ir kito jam Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirto įpareigojimo – per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, t. y. praėjus vos dešimčiai dienų nuo minėto nuosprendžio vykdymo Probacijos tarnyboje pradžios – 2018 m. rugpjūčio 20 d. nuteistasis pakeitė gyvenamąją vietą apie tai nepranešęs Probacijos tarnybai ir dėl to 2018 m. rugpjūčio 23 d. buvo įspėtas. Be to, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu D. Ž. buvo nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 12 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad tam, jog būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės tikslai, kiekvienas nuteistasis, nubaustas laisvės apribojimo bausme, privalo ne tik tiksliai ir be pažeidimų vykdyti teismo paskirtas pareigas, baudžiamojo poveikio priemones ar draudimus, bet ir per visą paskirtą laisvės apribojimo laikotarpį elgtis nepriekaištingai bei dėti visas pastangas keisti savo elgesį. Tuo tarpu tai, jog D. Ž. per jam paskirtą aštuonių mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmės laikotarpį, ne tik nesilaikė jam paskirtų įpareigojimų, bet ir padarė vieną administracinius nusižengimą (net ir nevertinant jo pobūdžio ir sunkumo) neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo polinkį nusikalsti ir įrodo, jog jis nededa pakankamai pastangų savo nusikalstamam elgesiui pakeisti. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog nurodytos aplinkybės neleidžia įžvelgti teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, verčia abejoti jo resocializacijos sėkme bei tuo, kad jam paskirta laisvės apribojimo bausme įmanoma užtikrinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

13. Nuteistasis skunde nurodo šiuo metu dirbantis ir gyvenantis kartu su neįgalia teta, kurią laisvu nuo darbo metu slaugo, bei teigia, kad šios aplinkybės patvirtina, jog jis nėra piktybinis nusikaltėlis, kuris turėtų būti izoliuotas nuo visuomenės. Aukštesnysis teismas pažymi, kad minėtos aplinkybės iš tiesų vertinamos kaip teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį, tačiau visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste jos nesudaro atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistais vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę ir BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik jam paskyrus griežtesnę bausmę.

14. Be kita ko, nuteistojo skunde teigiama, kad už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, jam paskyrus 90 parų trukmės areštą, buvo pažeista BK 49 straipsnio 3 dalies nuostata, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Aukštesnės instancijos teismas šiam skundo argumentui pritaria. Kaip jau minėta, laisvės apribojimo bausmė Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. liepos 12 d. D. Ž. paskirta už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą. BK 48 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kuomet asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BPK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. BPK 65 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta, kad viena arešto para yra prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms, todėl šiuo atveju yra akivaizdu, kad D. Ž. paskirta aštuonių mėnesių (arba 240 parų) trukmės laisvės apribojimo bausmė atitinka 120 parų areštą. Vis dėlto BK 49 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, jog už baudžiamojo nusižengimo padarymą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų areštas, todėl ir šiuo atveju D. Ž. negali būti skiriama didesnė nei 45 parų trukmės arešto bausmė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismas, skundžiama nutartimi pakeisdamas D. Ž. paskirtos laisvės apribojimo bausmę į areštą, nustatė nepagrįstai didelį pastarosios bausmės dydį.

15. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad minėtu nuosprendžiu D. Ž. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jam buvo suteikta galimybė pasitaisyti ir aktyviai koreguoti savo elgesį būnant laisvėje, tačiau jis ir toliau elgėsi pagal jam vienam priimtinus veikimo būdus. Būdamas laisvėje jis neįrodė, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti netaikant jam griežtesnio laisvės suvaržymo. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu žemesnės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja pakankamas pagrindas spręsti, kad D. Ž. vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę ir siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė keistina areštu. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju turi būti sumažinta skundžiama apylinkės teismo nutartimi D. Ž. paskirtos arešto bausmės trukmė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo D. Ž. skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutartį – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalimi, D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Varėnos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą aštuonių mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę, pakeisti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.