Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) Lietuva“ atstovei A. P., atsakovei R. A. ir jos atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Vilimavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės atsakovei R. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė prašo 1) darbo ginčų komisijos sprendimą pripažinti negaliojančiu ir priimti naują sprendimą; 2) ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės 1070,08 Eur sumą, kuri skubiai įvykdyta darbo ginčų komisijos sprendimu; 3) priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

5. Byloje nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 14 d. ieškovė (buvęs pavadinimas UAB „F. S.“) su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apsaugos darbuotojos – stažuotojos, o pasibaigus bandomajam laikotarpiui ir gavus apsaugos darbuotojo pažymėjimą – apsaugos darbuotojos pareigų. Šalys susitarė, kad atsakovei bus mokamas minimalus valandinis atlygis du kartus per mėnesį 10-15 ir 25-30 dienomis, dėl darbo iki 24 valandų per parą ir neilgiau kaip 48 valandos per savaitę (darbo sutarties 3 ir 5 punktai). Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. šalys susitarė, kad darbdavys, atsižvelgdamas į klimato sąlygas, turės teisę darbuotojai kompensuoti iki 50 procentų darbo užmokesčio ar valandinio tarifo atlygio už faktiškai dirbtą laiką lauko sąlygomis (1 tomas, e. b. l. 26-27). 2017 m. liepos 3 d. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. liepos 1 d. atsakovei mokamas valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis plius 1 procentas Lietuvos Respublikos patvirtintos minimalios mėnesinės algos (darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 181). 2017 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įvedė suminę darbo laiko apskaitą, kurios apskaitinis laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas trys mėnesiai (darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė atleista iš darbo 2023 m. rugpjūčio 16 d. (LITEKO duomenys). Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės prašymas patenkintas iš dalies, iš ieškovės priteisė 3103,34 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų atsakovės naudai. Sprendimo dalį dėl 1070,08 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) vykdyti skubiai (1 tomas, e. b. l. 10-23). Dėl skubiai vykdytinos sprendimo dalies 2023 m. birželio 13 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 1070,08 Eur sumą (nuo šios sumos neatskaičiusi mokesčių) (1 tomas, e. b. l. 25).

6. Liudytojas Ž. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 22 metus dirba pas ieškovę, yra Panevėžio fizinės ir techninės apsaugos skyriaus vadovas. Grafikus sudaro prieš dvi savaites iki einamojo mėnesio, grafikai paliekami postuose. Jei darbuotojai nori pasikeisti budėjimą, tai rašo prašymą. Kartais patys darbuotojai susiranda, kas dirbs už juos, o kartais jis suranda. Dažniausia planuojamo grafiko nekeičia, nes per didelė būtų kaita. Mėnesio eigoje veda sau grafiką su visais to mėnesio darbuotojų budėjimų pakeitimais. Šis grafikas skirtas tik jam, darbuotojai su juo nesupažindinami. Fizinės apsaugos darbuotojus, kai jie nebūna darbe, keičia kiti fizinės apsaugos darbuotojai arba greitojo reagavimo ekipažas. Ekipažas pavaduodavo ir po 1 val., būdavo ir per visa naktį. Darbo laiko apskaitą veda teisingai ir sąžiningai.

7. Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniuje greitojo reagavimo ekipažo darbuotoju 23 metus. Pagrindinė darbo funkcija yra reagavimas į signalizacijų suveikimą. Kai į darbą neateina ar suserga, tenka pakeisti fizinės apsaugos darbuotojus postuose. Juos pavaduoja, kol randa ar į darbą ateina kitas fizinės apsaugos darbuotojas.

8. Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Panevėžyje greitojo reagavimo ekipažo darbuotoju 5 metus. Darbo vieta - automobilyje. Pagrindinė darbo funkcija yra reagavimas į signalizacijų suveikimą. V. Ž. V. duoda nurodymą pakeisti fizinės apsaugos darbuotoją, dažniausia pavaduodavo nuo 1 val. iki 4 val. Niekada 16 val. nedirbo už fizinės apsaugos darbuotoją poste. Tokie pavadavimai būdavo momentiniai ir nenumatytais atvejais. Pagal grafiką nėra budėjęs S. C.

9. Liudytojas H. L. teismo posėdžio metu parodė, kad pas ieškovę dirba apie 13 metų greitojo reagavimo ekipaže. Šiuo metu yra parašęs pareiškimą atleisti iš darbo. Dirba 24 val. per pamainą, sėdi automobilyje ir laukia suveikimų, sutrumpintų valandų nedirbo. Mieste dirba trys ekipažai, vienas ekipažas dieninis, o du ekipažai dirba visą parą. Niekada neteko dirbti ar pavaduoti fizinės apsaugos darbuotoją, net ir trumpam laikui. Darbo grafike niekada nebuvo įtrauktas dirbti kaip fizinės apsaugos darbuotojas. Konkrečių datų nežino, kada atsakovė dirbo, nedirbo pagal sudarytus grafikus.

10. Liudytojas Ž. K. teismo posėdžio metu parodė, kad pas ieškovę dirbo apie 19 metų greitojo reagavimo ekipaže, nebedirba nuo 2022 m. kovo mėn. Dirbo 24 val. per pamainą, darbo vieta - automobilyje. Sutrumpintu darbo laiku po 16 val. per pamainą teko dirbti prieš išeinant iš darbo. Per visą darbo laiką, gal kokius tik du kartus (vienas kartas buvo Kalnapilyje) teko keisti fizinės apsaugos darbuotoją ir tai užtruko neilgiau kaip 1 val., po 16 val. niekada nekeitė fizinės apsaugos darbuotojo. Dirbo S. C. papildomai, kad užsidirbti, kaip fizinės apsaugos darbuotojas. Ekipažo grafikas buvo atskiras, o kur papildomai dirbo – kitas grafikas. Už papildomą darbą apmokėdavo kuru arba lauko priedu (pinigais). Konkrečių datų nežino, kada atsakovė dirbo, nedirbo pagal sudarytus grafikus.

11. Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad pas ieškovę dirbo apie 17,5 metų fizinės apsaugos darbuotoja, šiuo metu jau nebedirba. Dirbdavo pagal darbo grafiką, kurį pateikdavo viršininkas Ž. V., po 24 val. per pamainą kas ketvirtą ar trečią parą. Sutrumpintų valandų nedirbo. Jei norėdavo susikeisti pamainomis, rašydavo viršininkui prašymą. Vienas už kitą atidirbdavo, susikeitimai neatsispindėdavo grafikuose. Už viršvalandžius apmokėdavo lauko priedais. Greitojo reagavimo ekipažas niekada nėra jos keitęs keliolikai valandų, tik gal kokį vieną kartą 1 val. išleido pas gydytoją. Konkrečių datų nežino, kada atsakovė dirbo, nedirbo pagal sudarytus grafikus.

12. Byloje sprendžiamas individualus darbo ginčas dėl teisės. Šalių ginčas buvo sprendžiamas darbo ginčų komisijoje, kuri 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu darbuotojos prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš darbdavio 3103,34 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų, sprendimo dalį dėl 1070,08 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) vykdyti skubiai. Ieškovė (darbdavys) su šiuo sprendimu nesutiko ir 2023 m. birželio 29 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo sprendimą pripažinti negaliojančiu ir priteisti iš atsakovės 1070,08 Eur sumą, kuri skubiai įvykdyta darbo ginčų komisijos sprendimu. Darbo ginčų komisijos sprendimo atsakovė neskundė.

13. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (DK 231 straipsnio 1 dalis). Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 213 straipsnio 7 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovei per įstatyme numatytą terminą pareiškus ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės teisme, darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso bei pagal įstatymą neteks galios, kai įsiteisės šioje byloje priimtas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019).

15. Teismas pažymi, kad nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi.

16. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl atsakovės faktiškai dirbto laiko.

18. Darbo kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų; 2 dalyje nurodyta, kad darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėse nurodyta, kad darbo pamainų grafikai pranešami bendrovės darbuotojams, išskyrus administracijos darbuotojus nurodytus priede Nr. 1, ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbo dienas (taisyklių 16 punktas).

19. Darbo kodekso 120 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojų, dirbančių naktį, ir darbuotojų, dirbančių nenustatytos apimties darbą, darbo laiko apskaitą; 3 dalyje nurodyta, kad darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu.

20. Darbo ginčų komisija laikėsi pozicijos, kad atsakovės realiai dirbtas laikas buvo fiksuojamas ieškovės sudarytuose, pasirašytuose ir atsakovei įteiktuose susipažinti, darbo grafikuose (darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 29-63) ir pagal minėtuose grafikuose nurodytas darbo valandas priteisė atsakovei 3103,34 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų. Teismas nesutinka su tokia darbo ginčų komisijos ir atsakovės pozicija. Darbo laikas, nurodytas darbdavio sudarytuose grafikuose, nuo realiai išdirbto faktinio darbo laiko gali skirtis ir nagrinėjamu atveju skiriasi. Tai gali įtakoti įvairios nenumatytos priežastys, kaip darbuotojo liga, atostogos, artimųjų žmonių laidotuvės, darbe pasijutus blogai ir kitos asmeninės priežastys. Faktiškai darbuotojo dirbtas laikas apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (DK 120 straipsnio 3 dalis).

21. Darbo ginčų komisija atsakovei priteisė su darbo santykiais susijusias išmokas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. Kadangi atsakovė neskundė darbo ginčų komisijos sprendimo, prašė jį palikti galioti, teismas neperžengia ginčo ribų. Darbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)11-12 lape nurodytas atsakovės dirbtas darbo laikas, tačiau nepažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, už kurį darbo ginčų komisija priteisė 3103,34 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusias išmokas (1 tomas, e. b. l. 10-23).

22. Byloje patekti esantys įrodymai patvirtina, kad 2020 metais ieškovė nežymėjo atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbo valandų, kadangi atsakovė žemiau šiame sprendime nurodytu laiku nedirbo ar dirbo mažiau valandų, nes 2020 m. birželio 18 d. 12,5 valandų dirbo apsaugos darbuotojas M. Š. (3 tomas, e. b. l. 31-32); 2020 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė pagal darbo grafiką turėjo dirbti ir faktiškai dirbo 7 valandas, o darbo ginčų komisija nurodė, kad nepažymėta darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 12 val. (1 tomas, e. b. l. 37-39); 2020 m. rugpjūčio 3 d. 16 valandų dirbo apsaugos darbuotojas A. P., kuris pakeitė tą dieną pagal darbo grafiką turėjusią dirbti atsakovę, grafike atsakovė ranka užrašė „3 d. nėjau į papildomą“ (1 tomas, e. b. l. 40-45); 2020 m. rugpjūčio 7 d. atsakovė nedirbo, nes jai pagal darbo grafiką nepriklausė tą dieną dirbti, o darbo ginčų komisija nurodė, kad dirbo 13 valandų (1 tomas, e. b. l. 37, 40); 2020 m. rugpjūčio 11 d. 12 valandų dirbo apsaugos darbuotojas V. B. (3 tomas, e. b. l. 33-34); 2020 m. spalio 10 d. 12 valandų dirbo apsaugos darbuotojas N. K. (3 tomas, e. b. l. 35-36); 2020 m. spalio 19 d. 12 valandų dirbo apsaugos darbuotojas V. B. (3 tomas, e. b. l. 37-38); 2020 m. gruodžio 13 d. 10 valandų, iš jų 2 val. naktį ir 7 val., iš kurių 6 val. naktį gruodžio 14 d., dirbo apsaugos darbuotojas V. B. Atsakovė susirgo ir jai nuo 2020 m. gruodžio 14 d. imtinai buvo išduotas laikinas nedarbingumas. Atsakovė dirbo 7 valandas 13 d. nuo 7 val. iki 14 val. Gruodžio 13 d. nuo 14 val. iki gruodžio 14 d. 7 val. atsakovę pavadavo apsaugos darbuotojas V. B. (1 tomas, e. b. l. 46-50).

23. Byloje patekti esantys įrodymai patvirtina, kad 2021 metais ieškovė nežymėjo atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbo valandų, kadangi atsakovė žemiau šiame sprendime nurodytu laiku nedirbo ar dirbo mažiau valandų, nes 2021 m. balandžio 13 d. 12 valandų dirbo apsaugos darbuotojas V. B. (3 tomas, e. b. l. 39-40); 2021 m. rugsėjo 6 d. atsakovę pakeitė ir už ją 16 valandų dirbo apsaugos darbuotojas M. Š. (1 tomas, e. b. l. 51-53); 2021 m. lapkričio 3 d. 8 valandas dirbo apsaugos darbuotojas V. B. (3 tomas, e. b. l. 41-42); 2021 m. gruodžio 9 d. 12 valandų dirbo apsaugos darbuotojas K. G. (3 tomas, e. b. l. 43-44); 2021 m. gruodžio 12 d. 12 valandų dirbo apsaugos darbuotojas K. G. (3 tomas, e. b. l. 43-44); 2021 m. gruodžio 15 d. 12 valandų dirbo apsaugos darbuotojas K. G. (3 tomas, e. b. l. 43-44); 2021 m. gruodžio 18 d. 6 valandas dirbo apsaugos darbuotojas K. G. (3 tomas, e. b. l. 43-44).

24. Byloje patekti esantys įrodymai patvirtina, kad 2022 metais ieškovė nežymėjo atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbo valandų, kadangi atsakovė žemiau šiame sprendime nurodytu laiku nedirbo ar dirbo mažiau valandų, nes 2022 m. sausio 21 d. 12 valandų dirbo apsaugos darbuotojas G. L. (3 tomas, e. b. l. 45-46); 2022 m. vasario 2 d. 10 valandų dirbo apsaugos darbuotojas G. L. (3 tomas, e. b. l. 47-48); 2022 m. kovo 9 d. atsakovę pakeitė ir už ją 16 valandų dirbo apsaugos darbuotojas Ž. S. (1 tomas, e. b. l. 54-56); 2022 m. gegužės 17 d. 5 valandas dirbo apsaugos darbuotojas V. B. (3 tomas, e. b. l. 49-50).

25. Byloje patekti esantys įrodymai patvirtina, kad 2023 m. ieškovė nežymėjo atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbo valandų, nes už atsakovę 2023 m. sausio 10 d. 2,5 valandas dirbo apsaugos darbuotojas V. D. (3 tomas, e. b. l. 148-149).

26. Apsaugos darbuotojai V. B. ir N. K. rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad atsakovė nuolatos prašydavo jų ir kitų kolegų (labai dažnai apsaugos darbuotojo M. Š.) pakeisti jos pamainų metu. Atsakovė sakydavo, kad jai reikia kažkur išvažiuoti, ką nors suskausta, pas gydytojus reikia ar dėl kitų asmeninių priežasčių. Keisdavosi su vadovo žinia. Per 2020 m. – 2022 m. daug kartų yra dirbę už atsakovę, tikslių datų ir valandų neatsimena. Darbdavys visada sumoka tiek, kiek valandų yra išdirbę. Apsaugos darbuotojai skųsdavosi, kad tik gauna naują mėnesio grafiką ir jau žino, kad skambins atsakovė ir prašys padirbti už ją (3 tomas, e. b. l. 51, 52). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. J., H. L., Ž. K. nepatvirtino jokių aplinkybių dėl atsakovės faktiškai dirbto laiko per laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. Konkrečių datų nežino, kada atsakovė dirbo, nedirbo pagal sudarytus grafikus.

29. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs sprendimo 22, 23, 24 ir 25 punktuose nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė sprendimo 22, 23, 24 ir 25 punktuose nurodytu laiku nedirbo, todėl ieškovė neturi pareigos mokėti atsakovei su darbo santykiais susijusių išmokų už šias sprendime nurodytas valandas (CPK 178 straipsnis).

30. Iš ieškovės 2023 m. rugpjūčio 28 d. rašytinių paaiškinimų matyti (3 tomas, e. b. l. 26-30), kad 2020 metais už atsakovę 82 val. (75 val. dieną, 7 val. naktį) dirbo greitojo reagavimo ekipažas, t. y. birželio 4 d. – 16 val., liepos 4 d. – 7 val., rugpjūčio 14 d. – 12 val., rugsėjo 15 d. – 1 val., rugsėjo 16 d. – 7 val. (naktį), spalio 13 d. – 12 val., spalio 16 d. – 12 val., lapkričio 3 d. – 8 val., gruodžio 9 d. – 7 val. 2021 metais už atsakovę 55 val. dirbo greitojo reagavimo ekipažas, t. y. kovo 1 d. – 9 val., balandžio 16 d. – 13 val., liepos 3 d. – 9 val., spalio 2 d. – 12 val., spalio 6 d. – 12 val. 2022 metais už atsakovę 112 val. dirbo greitojo reagavimo ekipažas, t. y. sausio 24 d. – 12 val., sausio 27 d. – 12 val., sausio 30 d. – 12 val., balandžio 2 d. – 12 val., balandžio 6 d. – 13 val., birželio 1 d. – 12 val., birželio 9 d. – 13 val., lapkričio 11 d. – 8 val., gruodžio 8 d. – 15 val., gruodžio 15 d. – 3 val. 2023 m. sausio 10 d. už atsakovę 13,5 val. dirbo greitojo reagavimo ekipažas.

31. Liudytoja A. J. parodė, kad greitojo reagavimo ekipažo darbuotojas niekada nėra jos pakeitęs poste keliolikai valandų, gal kokį vieną kartą yra 1 val. išleidęs pas gydytoją. Liudytojas H. L. parodė, kad jam, kaip greitojo reagavimo ekipažo darbuotojui, niekada neteko dirbti poste už fizinės apsaugos darbuotoją, taip pat darbo grafike niekada nebuvo įtraukta dirbti poste už fizinės apsaugos darbuotoją. Liudytojas Ž. K. parodė, kad per visą darbo laiką ekipaže, gal kokius tik du kartus (vienas kartas buvo Kalnapilyje) teko keisti fizinės apsaugos darbuotoją ir tai užtruko neilgiau kaip 1 val., po 16 val. niekada nekeitė fizinės apsaugos darbuotojo. Liudytojas V. M. parodė, kad vadovas Ž. V. duoda nurodymą pakeisti fizinės apsaugos darbuotoją, dažniausia pavaduodavo nuo 1 val. iki 4 val. Niekada 16 val. nedirbo už fizinės apsaugos darbuotoją poste. Tokie pavadavimai būdavo momentiniai ir nenumatytais atvejais. Pagal grafiką nėra budėjęs S. C.. Liudytojas V. G. parodė, kad tenka pakeisti fizinės apsaugos darbuotojus postuose, kai jie į darbą neateina ar suserga. Juos pavaduoja, kol randa ir į darbą ateina kitas fizinės apsaugos darbuotojas. Liudytojas Ž. V. parodė, kad greitojo reagavimo ekipažas pakeičia fizinės apsaugos darbuotoją ir 1 val., gali ir per visą naktį.

32. Valdymo centro vadovė R. O. 2023 m. spalio 9 d. rašte nurodė, kad neišvengiami atvejai, kai fizinės apsaugos darbuotojas nustatytu laiku nepradeda darbo arba dėl tam tikrų priežasčių (pvz. sveikatos sutrikimų) negali toliau vykdyti savo tiesioginių pareigų. Tokiais atvejais, informavus apsaugos grupių vadovą, greitojo reagavimo ekipažo darbuotojas budi objekte iki kol atvyks kitas apsaugos darbuotojas. Apibrėžti ekipažo darbuotojo budėjimo objekte trukmę yra neįmanoma. Kiekvienas atvejis skirtingas, negali žinoti, kiek laiko užtruks vadovas, surasdamas kitą pakaitinį darbuotoją (3 tomas, e. b. l. 115).

33. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, valdymo centro vadovės R. O. paaiškinimus, daro išvadą, kad greitojo reagavimo ekipažo darbuotojas nenumatytais atvejais, trumpam laikui, t. y. iki kol vadovas suras kitą pakaitinį fizinės apsaugos darbuotoją, poste gali pakeisti fizinės apsaugos darbuotoją. Iš 2023 m. balandžio mėnesio darbo grafiko (postas Lidl), liudytojo V. M. parodymų nustatyta, kad suplanuoti (po 2 val.) greitojo reagavimo ekipažo budėjimai fizinės apsaugos poste yra prekybos centre „Lidl“, nes ten reikia pakeisti apsaugos darbuotojus, kad neperdirbtų valandų (3 tomas, e. b. l. 105-106, 113). Todėl visiškai yra nelogiška ir byloje nepagrįsta įrodymais, kad greitojo reagavimo ekipažo darbuotojas už atsakovę galėjo dirbti tiek daug valandų (262,50 val.) ir beveik po visą pamainą (po 12 val., 16 val. ir pan.).

34. Aukščiau sprendime ištirti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės paneigia ieškovės į bylą pateiktus apskaitos programos išrašų duomenis (3 tomas, e. b. l. 107-112).

35. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2015 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015; kt.).

36. Teismas, vadovaudamasis šiomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų nekeisdamas, sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad greitojo reagavimo ekipažo darbuotojas sprendimo 30 punkte nurodytu laiku nedirbo už atsakovę. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esantys neatitikimai, vertintini darbuotojos (atsakovės) naudai. Iš ieškovės 2023 m. spalio 10 d. pateiktų buhalterinių paskaičiavimų matyti, kad per ginčo laikotarpį atsakovei už 262,50 val. (255,50 val. dieną, 7 val. naktį) būtų išmokėta 1759,37 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų, todėl minėta suma priteistina iš ieškovės atsakovės naudai, nes ieškovė neįrodė, kad greitojo reagavimo ekipažo darbuotojas dirbo už atsakovę (CPK 178 straipsnis) (3 tomas, e. b. l. 102-104).

37. Pagal 2023 m. gegužės 29 d. darbo ginčų komisijos sprendimą ieškovė turėjo sumokėti atsakovei skubiai vykdytiną dalį 1070,08 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių). Dėl skubiai vykdytinos sprendimo dalies 2023 m. birželio 13 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 1070,08 Eur sumą (nuo šios sumos neatskaičiusi mokesčių), o turėjo sumokėti 526,66 Eur (atskaičiusi mokesčius) (1 tomas, e. b. l. 25). 2023 m. rugpjūčio 10 d. pranešime ieškovė nurodo, kad atsakovei turėjo sumokėti skubiai vykdytiną sumą atskaičius mokesčius, t. y. 526,66 Eur, tačiau per klaidą sumokėjo 1070,08 Eur (3 tomas, e. b. l. 53).

38. Civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta: sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Atsakovei pinigai pervesti pagal darbo ginčų komisijos sprendimą, atsakovė elgėsi sąžiningai, ieškovė nepadarė sąskaitybos klaidos, todėl atsakovė (darbuotoja) neturi pareigos grąžinti ieškovei (darbdaviui) jos per klaidą sumokėtos didesnės sumos.

39. Iš ieškovės priteista atsakovei 1759,37 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų. Darbdavys (ieškovė) mokesčius privalo sumokėti valstybei nuo 1759,37 Eur sumos. Į atsakovei mokėtiną sumą (jau atskaičius mokesčius) yra įskaitoma ieškovės sumokėta 1070,08 Eur suma. Jei nuo teismo priteistos sumos (1759,37 Eur), atskaičius mokesčius, lieka mažesnė suma nei jau ieškovė yra sumokėjusi (1070,08 Eur), tai skirtumas negali būti išreikalaujamas iš atsakovės pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ši piniginė suma priklauso atsakovei.

40. Atsakovės atstovas prašo priimti atskirąją nutartį dėl dokumentų klastojimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Išnagrinėjus civilinę bylą, teismo vertinimu, nėra pagrindo kreiptis į prokuratūrą su atskirąja nutartimi.

41. Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nesusiję su jo esme ir turiniu, ir nekeičia teismo padarytų išvadų.

42. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje susidarė bylinėjimosi išlaidos: ieškovės sumokėtas žyminis mokestis – 70 Eur (1 tomas, e. b. l. 57), atsakovės išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti – 800 Eur (3 tomas, e. b. l. 152-154), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei – 6,64 Eur. Nors teismas ir atmetė ieškovės ieškinį, tačiau bylinėjimosi išlaidos paskirstomas pagal proporcingumo taisyklę, t. y. 1759,37 Eur × 100 proc. ÷ 3103,34 Eur ? 57 procentai patenkinta atsakovės reikalavimų, 43 procentai – ieškovės. Ieškovei priteistina iš atsakovės 30,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 456 Eur. Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 425,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43. Proporcingai turi būti paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei, tačiau iš šalių pašto išlaidos nepriteistinos, nes priteisinta suma mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265, 268-269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1759,37 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 37 ct) su darbo santykiais susijusių išmokų (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), 425,90 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ieškovė mokesčius privalo sumokėti valstybei nuo 1759,37 Eur sumos. Į atsakovei mokėtiną sumą (jau atskaičius mokesčius) yra įskaitoma ieškovės sumokėta 1070,08 Eur suma. Jei nuo teismo priteistos sumos (1759,37 Eur), atskaičius mokesčius, lieka mažesnė suma nei jau ieškovė yra sumokėjusi (1070,08 Eur), tai skirtumas negali būti išreikalaujamas iš atsakovės.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.