- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- eAN2-375-397/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00941-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Pažeidėjas
- D. S.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. spalio 7 d. nutarties, kuria netenkintas D. S. skundas dėl 2025 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) D. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. liepos 11 d., 18.49 val., kelyje Panevėžys-Aristava-Sitkūnai, Kauno rajono sav., 83,000 km., vairuodamas automobilį ir lenkdamas kitą transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdamas kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimą ir kirto siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją. Už padarytą pažeidimą D. S. paskirta nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos Nutarimą D. S. apskundė Kauno apylinkės teismui prašydamas neskirti jam specialiosios teisės atėmimo, tačiau skundas buvo atmestas, o nutarimas paliktas galioti. Apylinkės teismo nutartyje pažymėta, kad išimtinės aplinkybės, kurioms esant galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, šioje byloje neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinio poveikio priemonės tikslai, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. S. prašo pakeisti Institucijos ir Kauno apylinkės teismo sprendimus ir sutrumpinti jam skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminą iki vieno mėnesio.
3.1. Apelianto teigimu, pažeidimas įvyko dėl ženklinimo pasikeitimo, nes lenkimą pradėjo ties punktyrine linija ir jam pasirodė, kad jau baigėsi ištisinis ženklinimas, neįvertino, kad už kelių metrų vėl prasidės ištisinė linija, kuri dar keletą metrų tęsis, kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Vaizdo įrašas patvirtina, kad chuliganiškai nevairavo, taip atsitiko netyčia, nespėjo keletą metrų persirikiuoti į savąją juostą, negalėjo vidury kelio sustoti, dėl ko būtų sukėlęs avarinę situaciją, o kad įvažiuotų neužkliudęs ištisinės linijos – būtų turėjęs viršyti greitį. Nurodo, kad policijos ekipažas galbūt taip pat galėjo žmogiškai padėti išvengti šios situacijos sulėtinęs greitį.
3.2. Skunde pažymima, kad kitų galiojančių nuobaudų neturi. Teigia, kad pažeidimo dieną buvo susijaudinęs dėl pamestų pinigų ir gavęs blogų žinių apie sūnaus (iš pirmos santuokos) sveikatą. Pripažįsta, kad tai buvo klaida ir labai dėl to gailisi. Tvirtina nesąs piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas, todėl šis įvykis jam yra skaudi pamoka.
3.3. Teisės vairuoti atėmimo terminą apeliaciniame skunde apeliantas prašo sutrumpinti remdamasis ir savo šeimine padėtimi. Nurodo, kad yra keturių asmenų šeima: kartu gyvena ketverių metų nepilnametis vaikas, kurį darbo dienomis veža į darželį. Su sugyventine kartu augina ir jos 18 metų neįgalų sūnų, jis rūpinasi jo visapusiška priežiūra, kadangi vaikui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir kt. Vaikas pats nevyksta viešuoju transportu dėl tam tikrų sutrikimo požymių, todėl reguliariai turi būti vežamas į neįgaliųjų profesinę mokyklą kitame mieste bei reguliariai vežamas į gydymo įstaigas ir nors gyvena darbo dienomis bendrabutyje, dažnai tenka dėl jo ligos niuansų neplanuotai parsivežti namo, dažnai vykti į neįgaliųjų profesinę mokyklą tam, kad sutvarkyti jo pridirbtus padarinius. Taip pat reguliariai lankosi Kauno Klinikose, dėl ligos niuansų lankosi ir ligoninių priimamajame. Be automobilio užtikrinti vaiko įtrauktį ir sveikatos priežiūrą yra neįmanoma. Sutinka, kad pagrinde visu tuo rūpinosi apelianto antroji pusė, bet ir jis pats dažnai veža į ugdymo ir gydymo įstaigas. Pažymi, kad jie turi ir 4 metų amžiaus mergytę, kuri irgi nežinia kada sirgs, kurią irgi kažkas turi pasiimti iš darželio, taip pat vežti į būrelius kituose miestuose (duomenys neskelbtini). Bet kuo toliau, tuo labiau jo antroji pusė pavargsta, jai reikia atsiprašinėti iš darbo, o tai neigiamai atsiliepia jos darbo kokybei ir reputacijai.
3.4. Skunde apeliantas savo prašymą grindžia ir darbinėmis aplinkybėmis. Nurodo, kad jo darbas yra susijęs su važinėjimu po visą Lietuvos teritoriją. Netekus teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, neteksi pajamų šaltinio, todėl tai skaudžiai atsilieps šeimos finansinei padėčiai. Jo antroji pusė dirba ugdymo įstaigoje ne tik gyvenamojoje vietovėje, bet ir kitame kaimelyje, jos darbo grafikas 4 dienas yra nuo ankstyvo ryto, tad fiziškai neįmanoma vežioti vaikų. Kasdieninė šeimos logistika be jo vairavimo galimybių tampa neįmanoma. Taip pat negalės būti patenkinti neįgalaus asmens poreikiai ir užtikrintos jo teisės, tai apsunkins jo mobilumą, taip pat nukentės ir jų mažosios dukros ugdymas. Skunde nurodo, kad jei jis liks be galimybės vairuoti – tai ir jo antroji pusė negalės pilnavertiškai dirbti, nes neįgalus asmuo šeimoje didelis rūpestis visiems ir vienintelės pajamos tada būtų sūnaus neįgalumo pašalpa.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo D. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nutartį be pakeitimų. Atsiliepime pažymi, kad Kauno apylinkės teismas išsamiai nutartyje pasisakė dėl skunde nurodytų visų prašymų ir motyvuotai šiuos prašymus atmetė.
4.1. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų aplinkybių, įrodymų ar argumentų, o visi apeliaciniame skunde pateikti argumentai jau buvo išnagrinėti ir aptarti Kauno apylinkės teismo, todėl Institucija pasilieka prie savo ankstesniame atsiliepime pateiktų argumentų.
4.2. Institucija pažymi, kad draudimas lenkti vietoje, kurioje Apeliantas atliko lenkimo manevrą yra aiškiai išreikštas, tai yra kelio atkarpoje buvo tiek kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, tiek ir priešingų eismo krypčių juostas skyrė siaura ištisinė ženklinimo linija, kuri atitinkamai kaip ir minėtas kelio ženklas lenkti draudžia.
4.3. Institucija atsiliepime atkreipia dėmesį į apelianto skunde nurodomas tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl lenkimo manevro pradžios. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose labai aiškiai matoma tiek apelianto lenkimo pradžia, tiek ir lenkimo pabaiga. Apeliantas skundo 1 punkte nurodo, kad lenkimo manevrą pradėjo ties punktyrine linija ir neįvertino, kad už kelių metrų vėl prasidės vientisa linija. Šiuos apelianto argumentus visiškai paneigia minėti vaizdo įrašai, kuriuose aiškiai matyt, kad D. S. lenkia ne vieną, o dvi transporto priemones, kad tiek pradeda lenkimo manevrą, tiek ir jį užbaigia kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, kai priešpriešinio eismo juostas skiria tiek siaura ištisinė linija, tiek ir dviguba ištisinė linija ir esant skiriamajai juostai. Vertinant vaizdo įrašuose užfiksuotus apelianto veiksmus, spręstina, kad lenkimo manevras atliktas itin pavojingai ir tyčia. Šiuo konkrečiu atveju apelianto vairavimas, koks užfiksuotas byloje esančiuose vaizdo įrašuose, vertinamas kaip keliantis pavojų žmonių, eismo saugumui ir aiškiai padarytas tyčia, nes apeliantas visiškai ignoravo tiek kelio ženklo, tiek kelio ženklinimo reikalavimus.
4.4. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjamu atveju apeliantas turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Įvertinus bylos medžiagą ir apelianto skundo motyvus, Institucija mano, kad jokių išimtinių aplinkybių, dėl ko būtų taikytina ANK 34 straipsnio 6 dalis, šioje byloje nėra.
4.5. Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantui skirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus, yra per griežtos. Nuobauda ir poveikio priemonė paskirtos įvertinus tiek lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
D. S. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliantas skunde apygardos teismui neginčija padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutikdamas su paskirtos administracinio poveikio priemonės terminu, prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki vieno mėnesio. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas nagrinėtinas skundo ribose – paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo kontekste.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos Nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
8. ANK 420 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Vairuotojas, padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 170 Eur iki 230 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
9. Nagrinėjamu atveju D. S. Institucijos nutarimu nubaustas už ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad lenkdamas kitą transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdamas kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimą ir kirto siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją, t. y. lenkė vietoje, kurioje pagal KET taisykles lenkti draudžiama. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už padarytą administracinį nusižengimą paskirta minimalaus dydžio – 170 Eur bauda bei nustatytas minimalus trijų mėnesių administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminas.
10. Nors apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad jo padarytas administracinis nusižengimas buvo netyčinis, ir skiriant jam administracinę nuobaudą nebuvo įvertintos nusižengimo padarymo aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su vaizdine medžiaga, kurioje užfiksuotas administracinio nusižengimo padarymo momentas, pritaria Institucijos atsiliepime nurodytiems argumentams, kad šiuo atveju D. S. vairavimas, koks užfiksuotas byloje esančiuose vaizdo įrašuose, vertinamas kaip keliantis pavojų žmonių, eismo saugumui ir aiškiai padarytas tyčia. Apeliantas visiškai ignoravo tiek kelio ženklo, tiek kelio ženklinimo reikalavimus, lenkė dvi transporto priemones viršydamas leistiną greitį. Be to, apeliaciniame skunde atsakomybę bandė perkelti ir pareigūnams, kurie, pasak apelianto, galėjo sumažinti važiavimo greitį, kad jis saugiai spėtų grįžti į savo juostą, nors vaizdo medžiaga patvirtina, kad tarnybinis automobilis lenkimo metu važiavo leistinu 90-93 km/h greičiu, o siekiant sustabdyti apeliantą, važiuojant paskui, pareigūnų automobilio greitis siekė ir 120 km/h.
11. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be kita ko, tiek baudos dydis, tiek specialiosios teisės atėmimo trukmė bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatomi atitinkamai pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį ir administracinio poveikio priemonės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2, 3, 4 dalys).
12. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Be to, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. S. padarytas nusižengimas rodo didelį šios veikos pavojingumą, ir šis jo padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos.
14. Apeliantas, nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu procesiniu sprendimu, nurodo, kad skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertintas jo nusižengimo pavojingumas, svarba pasirūpinti šeimos nariais, darbiniai santykiai. Nors žemesnės instancijos teismas pakankamai glaustai atsakė į šiuos apelianto skundo argumentus, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde išdėstytos aplinkybės iš tiesų nėra itin išskirtinės, priešingai – visuomenėje dažnos ir įprastos. Apygardos teismas pažymi, kad D. S. puikiai žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykti vykdyti darbinę veiklą, be kita ko, suprato, kad norint tinkamai pasirūpinti savo mažamete dukra ar sugyventinės neįgaliu sūnumi, teisė vairuoti transporto priemones taip pat būtina, tačiau net ir žinodamas visas šias apeliantui reikšmingas aplinkybes, jis pasirinko teisei priešingo elgesio modelį – lenkė draudžiamoje vietoje, kai tą daryti draudė kelio ženklas ir kelio žymėjimas. Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunduose įvardintos aplinkybės, įvertinant faktą, kad jis ne vienintelis šeimoje yra vairuojantis, nelaikytinos itin išskirtinėmis ir leidžiančiomis daryti išvadą, kad paskirtos administracinio poveikio priemonės minimalus terminas šiam asmeniui prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir sumažinant administracinio poveikio priemonės terminą.
15. Paminėtina ir tai, kad nors buvo nustatyta viena administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), jis kritiškai vertina savo veiksmus, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau vien šios aplinkybės savaime negali nulemti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimumo. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad per penkerius metus tai yra ketvirtoji administracinė nuobauda, D. S. paskirta už administracinius nusižengimus, kas vis tik rodo, jog jis nėra nepriekaištingai KET besilaikantis asmuo.
16. Apygardos teismo įsitikinimu, D. S., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiek darbinėje, teik asmeninėje ir kasdienėje veikloje, privalėjo būti ypatingai atidus ir suinteresuotas nedaryti administracinių teisės pažeidimų. Kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemone siekiama nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam tam tikras neigiamas pasekmes, kad jis daugiau nenusižengtų, o tokio pobūdžio pasekmių atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami tai įtvirtinant įstatymuose. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Institucija paskyrė straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimalų dydį, t. y. 170 Eur, be to taip pat buvo nustatytas ir minimalus administracinio poveikio priemonės terminas, todėl dar labiau sutrumpinti šį terminą ar apskritai netaikyti administracinio poveikio priemonės šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.
17. Įvertinęs visa tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad D. S. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32 ir 34 straipsnių nuostatų ir yra ne per griežta, priešingai – proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, todėl spręstina, kad apylinkės teismas, padarė teisingą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Paminėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus.
18. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas D. S. skundas ir paliktas nepakeistas 2025 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl D. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.