Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-03-15 · Civilinė byla Nr. 2YT-3416-151/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-15
Bylos Nr.
2YT-3416-151/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-26417-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Ulejevienė
Pareiškėjas
I. M.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno
Advokatai
Darius Mockūnas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3416-151/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26417-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1; 3.4.5.2; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė,sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei,dalyvaujant pareiškėjos I. M. atstovui advokatui Dariui Mockūnui,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno m. skyriaus atstovei Aušrai Juškevičienei,

nedalyvaujant pareiškėjai I. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno m. skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja pareiškimu (b. l. 3-7) prašo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)), Z. Š. ir M. Š. faktiškai priėmė palikimą, Z. Š. ir M. Š. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,70 ha žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini); atnaujinti pareiškėjai I. M. praleistą dėl svarbių priežasčių LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų Z. Š. ir M. Š. turtą; atnaujinti pareiškėjai I. M. praleistą dėl svarbių priežasčių LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėja pareiškime nurodė, pareiškėjos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjos tėvas R. Š. 1996 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą Kauno m. žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelių J. Š. ir Z. Š. 1,40 ha iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), bei pateikė šiuos dokumentus: 1) Kauno apskrities archyvo 2000 m. liepos 14 d. išduotą pažymėjimą Nr. Š-125, 2) giminystės ryšį įrodančius dokumentus: J. Š. mirties liudijimą, Z. Š. mirties liudijimą, S. U. ir M. Š. gimimo pažymas, S. Š. mirties liudijimą, M. Š. mirties akto įrašą, R. Š. gimimo liudijimą; 3) pilietybę įrodantį dokumentą – R. Š. pasą. Atstatyti nuosavybės teisę į J. Š. ir Z. Š. valdytą 1,40 ha žemės sklypą prašymą taip pat pateikė jų duktė F. V.. Kauno apskrities viršininkas 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 02-01-530, nusprendė: 1) atkurti nuosavybės teisę F. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į jos tėvų J. ir Z. Š. nuosavybės teise, adresu: (duomenys neskelbtini), turėto 1,40 ha žemės sklypo jai tenkančios dalies - 0,70 ha dalį (Civilinė byla Nr. 2-250-454/2011 Kauno apylinkės teisme, tomas 1, bylos lapas 51). Šios aplinkybės įrodo, kad F. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,35 ha J. Š. ir 0,35 ha Z. Š. nuosavybės teise, iš viso: 0,70 ha turėtos žemės dalį. Šios aplinkybės įrodo, kad F. V. buvo atstatyta nuosavybės teisė į J. Š. nuosavybės teise priklaususią žemę.

Pareiškėja I. M. yra J. Š. ir Z. Š. proanūkė. J. Š. (prosenelis) mirė (duomenys neskelbtini). Z. Š. (prosenelė) mirė (duomenys neskelbtini). J. Š. ir Z. Š. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. Š. (pareiškėjos I. M. senelis), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos senelė S. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas R. Š. mirė (duomenys neskelbtini).

Kauno m. žemėtvarkos skyrius 2000 m. rugpjūčio 21 d. pasiūlė atkurti nuosavybės teisę į 1/2 nuo 1,4 ha, t. y., į 0,70 ha dydžio žemės sklypą Kauno mieste pil. R. Š. (miręs) suteikiant jo įpėdiniams neatlygintinai naują žemės sklypą Kauno mieste.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno m. skyrius 2015 m. sausio 29 d. Pasiūlymo Nr. 8PRT-(14.8.6.)-4-l, 1 punkte nurodė: esamų dokumentų – Kauno apskrities archyvo 2000 07 14 pažymėjimo Nr. Š-125 ir Kauno apskrities archyvo 2014 12 22 rašto Nr. (10.6)V10-3172 ir kitų nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 8124 (reg. Nr. 6836) dėl buvusio savininko Z. Š. (pareiškėjos prosenelė) turėtos 1/2 1,40 ha žemės ploto, t. y. 0,70 ha (duomenys neskelbtini), pakanka nuosavybės teisėms atkurti. Tai įrodo, kad pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į prosenelės Z. Š. 0,35 ha turėtą žemę. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno m. skyrius 2015 m. sausio 29 d. Pasiūlymo Nr. 8PRT-(14.8.6.)-4-l, 2 punkte nurodė: esamų dokumentų, pateiktų nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 1609 (reg. Nr. 1188) dėl buvusio savininko J. Š. turėtos žemės bendro ploto 1,40 ha, t. y 0,70 ha, adresu: (duomenys neskelbtini), nepakanka nustatyti, kas ir kokiomis dalimis po J. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos (1940 07 22) nuosavybės teise valdė jo iki mirties nuosavybės teise valdytą 1/2 1,40 ha (0,70 ha) žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Pretendento R. Š. (mirusio) įpėdinei dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo gali kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų.

Pareiškėjos prosenelis J. Š. mirė (duomenys neskelbtini), todėl jis negali būti vienu iš žemės savininkų iki žemės nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.). J. Š. testamento nepaliko. Po pareiškėjos prosenelio J. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)), jo turtą faktiškai paveldėjo ir valdė sutuoktinė Z. Š. ir sūnus M. Š.. Todėl pareiškėja kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog nustatyti, kad po J. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)) palikimas buvo faktiškai priimtas ir valdytas jo sutuoktinės Z. Š. ir sūnaus M. Š.. Minėtas žemės sklypas nebuvo perleistas kitiems asmenims, jį toliau valdė ir dirbo J. Š. šeima – sutuoktinė Z. Š. ir sūnus M. Š.. Pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių kas ir kokiomis dalimis po J. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) nuosavybės teise valdė jo iki mirties nuosavybės teise valdytą 1/2 1,40 ha (0,70 ha) žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėja priversta kreiptis į teismą, kad nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu – nuosavybės teisėms į nekilnojamąjį turtą atkurti.

2015 m. sausio 29 d. Pasiūlymu Nr. 8PRT-(14.8.6.)-4-l Nacionalinės žemės tarnyba daugiau nei po 19 metų nuo prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą pateikimo, informavo pareiškėją, kad turimų dokumentų nuosavybės teisėms į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę atkurti nepakanka ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų. Tai reiškia, kad dėl objektyvių priežasčių tik 2015 m. sausio 29 d. nustačius, kad byloje nėra pakankamai įrodymų nuosavybės teisių atkūrimui, negalėjo jų pateikti iki LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyto termino – 2003 m. gruodžio 31 d. Todėl teismo prašo atnaujinti pareiškėjai terminą pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus atkurti nuosavybės teises į J. Š. įpėdinių nacionalizacijos metu valdytą žemę dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios. Taip pat pareiškėja teismo prašo atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į J. Š. paveldėtojų žemę, nes pareiškėjos tėvas R. Š. įstatymo nustatytu terminu (1996 m. gruodžio 19 d.) pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į J. Š. ir Z. Š. žemę, valstybės institucijos visą tą laiką pripažino, kad žemės savininkai buvo J. Š. ir Z. Š., tačiau vėliau pateikė išvadą, kad J. Š. mirė (duomenys neskelbtini) ir jis negalėjo būti žemės savininku iki 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizacijos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno m. skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 76-78), kuriame nurodė, jog neturi duomenų, paneigiančių arba patvirtinančių pareiškime išdėstytas aplinkybes, todėl nustačius, kad nėra pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, neprieštarauja dėl pareiškimo patenkinimo.

Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad išnagrinėjus J. ir Z. Š. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus, nustatyta, kad žemės savininkas J. Š. mirė (duomenys neskelbtini) t.y. iki 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizacijos, todėl atkurti nuosavybės teisių į J. Š. turėtą turtą Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo, kadangi nacionalizacijos metu turtas negalėjo būti nusavintas, nes J. Š. buvo miręs ir faktiškai turto nebevaldė. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra dokumentų, kuriais remiantis būtų galimybė nustatyti, kas po (duomenys neskelbtini) J. Š. mirties paveldėjo jo turėtą turtą, žemės sklypo dalį 0,70 ha (duomenys neskelbtini). J. Š. mirė (duomenys neskelbtini) nesudaręs testamento, todėl atsirado palikimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Iki nacionalizacijos toje teritorijos dalyje, kurioje J. Š. iki mirties nuosavybės teise valdė žemę, galiojo Prancūzijos Civilinis kodeksas (Napoleono Kodeksas). (duomenys neskelbtini), kur ir buvo J. Š. valdyta žemė, civilinę teisę reglamentavo Napoleono Kodeksas, todėl nustatant, kas po J. Š. mirties paveldėjo jo turtą, turi būti vadovaujamasi Napoleono kodekso Trečiąja knyga. Darytina prielaida, kad po J. Š. mirties, jo turtą galimai pradėjo valdyti du vaikai ir žmona. Tokiu atveju, vadovaujantis Napoleono kodeksu, po J. Š. žmonos Z. Š. (duomenys neskelbtini) mirties, turtą galimai paveldėjo vaikai Š. R. ir F. V. po 1/2 jų motinai priklausiusios turto dalies.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismui yra pateiktas 1996 m. gruodžio 19 d. R. Š. prašymas žemės sklypui įsigyti neatlygintinai į senelio J. Š. 1,40 ha valdytą žemės sklypą.

Pateikta pažyma „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo“ Nr. 13189, kurioje nurodoma, kad 1996 m. gruodžio 19 d. R. Š. (pareiškėjos tėvas) pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelių J. ir Z. Š. valdytą 1,4 ha žemės sklypą suteikiant naują žemės sklypą (b. l. 13, 14).

Suinteresuotam asmeniui yra pateiktas 1929 m. birželio 21 d. pirmasis akto išrašas, kuriuo J. Š. ir Z. Š. iš E. M. įsigijo 1,40 ha žemės sklypą (b. l. 34, 35). Dėl nuosavybės teisių įgijimo ginčo nėra.

2004 m. balandžio 9 d. suinteresuotas asmuo išdavė pažymą I. M. dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurioje nurodo, kad pretendentui priklauso atkurti nuosavybės teisę į Z. ir J. Š. turėto 1,4 ha žemės dalį – 0,70 ha (b. l. 33).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno m. skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-28 sudarytos komisijos 2015 m. sausio 29 d. posėdžio protokolo Nr. 8PRT-(14.8.6.)-4-l, 1 punkte nurodė: esamų dokumentų – Kauno apskrities archyvo 2000 07 14 pažymėjimo Nr. Š-125 ir Kauno apskrities archyvo 2014 12 22 rašto Nr. (10.6)V10-3172 ir kitų nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 8124 (reg. Nr. 6836) dėl buvusio savininko Z. Š. (pareiškėjos prosenelė) turėtos 1/2 1,40 ha žemės ploto, t. y. 0,70 ha (duomenys neskelbtini), pakanka nuosavybės teisėms atkurti, o po J. Š. mirties nepakanka (b. l. 27).

2015 m. sausio 29 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste pateikė pasiūlymą pateikti papildomus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. Š. 0,70 ha (b. l. 11).

2015 m. vasario 3 d. suinteresuotas asmuo raštu Nr. 850-(14.8.94)-820, pareiškėjai nurodė, kad nepakanka duomenų, kas ir kokiomis dalimis valdė turtą po J. Š. mirties iki 1940 m. birželio 22 d. (b. l. 25, 26).

2015 m. kovo 6 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius išsiuntė pareiškėjai raštą Nr. 8SD-1304(14.8.94) „Dėl komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti pasiūlymo“ nurodė, kad turimų dokumentų nuosavybės teisėms į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę nepakanka (b. l. 10).

Suinteresuotas asmuo neginčija giminystės ryšio. Prie pareiškimo pridėti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad I. M. yra J. Š. proanūkė. Pateikta pažyma, kad J. ir Z. N.-Š. susilaukė sūnaus Š. M., J. (b. l. 16). J. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Z. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15, 17). M. Š. susilaukė dviejų vaikų: (duomenys neskelbtini) R. Š. ir F. V. (b. l. 21). M. Š. (R. Š. tėvas) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). M. Š. žmona mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). R. Š. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 21, 22). R. Š. yra pareiškėjos tėvas (b. l. 23, 24). Šie pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą.

Pareiškėja pateikė giminystės ryšį įrodančius dokumentus, kad tėvas ir ji yra (buvo) Lietuvos piliečiai.

Taip pat nustatyta, kad atstatyti nuosavybės teisę į J. Š. ir Z. Š. valdytą 1,40 ha žemės sklypą prašymą pateikė J. Š. duktė, R. Š. teta F. V..

F. V. Kauno apskrities viršininko 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 02-01-530 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“ ir 2001 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 3437 buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį tenkančios 0,70 ha dalies, perduodant neatlygintinai 0,2281 ha naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (pateiktas teismui sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. 2-250-454/2011, b. l. 57). Tai patvirtina, kad F. V. buvo atstatyta į ½ nuosavybės teisė, Z. Š. ir M. Š. nuosavybės teise priklaususią žemę.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Tam tikrais atvejais asmuo, siekdamas įgyti atitinkamą subjektinę teisę ar įgyvendinti turimą, turi patvirtinti, kad egzistuoja tokios teisės įgijimo ar įgyvendinimo pagrindas, t. y. juridinis faktas. Ne visada juridinis faktas yra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, todėl įstatyme nustatyta galimybė kreiptis į teismą jam nustatyti. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pagal Aukščiausio Teismo praktiką yra išskiriami kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, ar juridinis faktas konkrečiu atveju nustatinėtinas: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Pažymėtina, kad turi egzistuoti visos nurodytos aplinkybės, priešingu atveju pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nuosavybės teisių atkūrimo tikslu.

Kaip minėta, 2000 m. rugpjūčio 21 d. Kauno m. žemėtvarkos skyrius parengė pažymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo“, siūlė pareiškėjai atkurti nuosavybės teisę į ½ dalį nuo 1,4 ha, t. y., į 0,70 ha dydžio žemės sklypą Kauno mieste pil. R. Š. (miręs) suteikiant jam, kaip įpėdiniui, neatlygintinai naują žemės sklypą, Kauno mieste.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno m. skyrius 2015 m. sausio 29 d. Pasiūlymo Nr. 8PRT-(14.8.6.)-4-l, 1 punkte nurodė: esamų dokumentų – Kauno apskrities archyvo 2000 07 14 pažymėjimo Nr. Š-125 ir Kauno apskrities archyvo 2014 12 22 rašto Nr. (10.6)V10-3172 ir kitų dokumentų nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 8124 (reg. Nr. 6836) dėl buvusio savininkės Z. Š. turėtos 1/2 1,40 ha žemės ploto, t. y. 0,70 ha (duomenys neskelbtini), pakanka nuosavybės teisėms atkurti. Tai įrodo, kad pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į prosenelės Z. Š. 0,35 ha turėtą žemę. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno m. skyrius 2015 m. sausio 29 d. Pasiūlymo Nr. 8PRT-(14.8.6.)-4-l, 2 punkte nurodė: esamų dokumentų, pateiktų nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 1609 (reg. Nr. 1188) dėl buvusio savininko J. Š. turėtos žemės bendro ploto 1,40 ha, t. y. 0,70 ha, adresu: (duomenys neskelbtini), nepakanka nustatyti, kas ir kokiomis dalimis po J. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė jo iki mirties nuosavybės teise valdytą ½ 1,40 ha (0,70 ha) žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Taigi esminis ginčas, kas ir kokiomis dalimis valdė turtą nuo (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. liepos 22 d.

Pareiškėjos prosenelis J. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta duomenų, o ir pareiškėja teigia, kad J. Š. testamento nepaliko. Po pareiškėjos prosenelio J. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)), jo turtą, manytina, faktiškai paveldėjo ir valdė sutuoktinė Z. Š. ir sūnus M. Š..

Šias aplinkybes netiesiogiai patvirtina pareiškėjos pateikta 2015 m. gegužės 21 d. Nr. (10.6)V10-1193, Kauno apskrities archyvo pažyma „Dėl žemės mokesčių“ kurioje nurodoma, kad 1937-1940 m. Garliavos valsčiaus žemės mokesčių mokėtojų knygos skiltyje „mokėtojo pavardė ir vardas“ įrašyta „Š. J. ir Z.“. Skiltyje „valdomas žemės plotas ha“ įrašyta (duomenys neskelbtini), viso 1,40“ (1937 ir 1938 metais įrašyta I rūšies 1,33 ha, nuo mokesčio atleidžiamos 0,07 ha, 1939 ir 1940 metais – II rūšies, 1,40 ha). Mokesčiai už šį žemės sklypą buvo mokėti 1937-1940 metais. Prie šios pažymos yra pridėti mokėjimo įrodymai (b. l. 28-30).

Pareiškėja taip pat pateikė 2016 m. kovo 10 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą, Nr. R4-376, kurioje nurodoma, kad Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos 1938 m. gegužės 30 d. Vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai pateiktame (duomenys neskelbtini) mokesčiais apdėjimo reikalu, rūšimis paskirstytų žemių sąraše, įrašytas žemės savininkas Š. J., (duomenys neskelbtini) turėjęs 1,40 ha II rūšies ariamos žemės. Prie pažymos pridėtas priedas – Žemės ištyrimo žiniaraštis Nr. 892, kuriame už savininką dviejose vietose pasirašė M. Š. (b. l. 36-38).

Šie teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, po tėvo J. Š. mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizacijos, žemė nuosavybės teise buvo valdoma Z. Š. ir jos sūnaus M. Š..

Kaip minėta, J. Š. mirė (duomenys neskelbtini) nesudaręs testamento, todėl atsirado palikimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), kuriame J. Š. iki mirties nuosavybės teise valdė žemę, galiojo Prancūzijos Civilinis kodeksas (Napoleono Kodeksas). (duomenys neskelbtini), kur ir buvo J. Š. valdyta žemė, civilinę teisę reglamentavo Napoleono kodekso, trečioji knyga. Pagal Napoleono kodekso 778 straipsnį palikimo priėmimas galėjo būti atliktas oficialiu arba faktiniu palikimo priėmimu. Napoleono kodekso 776 straipsnis numatė, kad ištekėjusios moterys palikimui priimti turi turėti vyro ar teismo leidimą. Napoleono kodekso 767-773 straipsniai nustatė, kad, kai lieka teisėti vaikai, tai kitas sutuoktinis paveldi ne nuosavybėn, bet iki gyvos galvos valdyti tiek, kiek gauna kiekvienas vaikas. Nustatant dalis, motina priskaitoma prie vaikų skaičiaus. Sutuoktinis palikimo dalį galėdavo gauti nuosavybėn tik tokiu atveju, kai nelikdavo vaikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-839/2001).

Visų šių įrodymų ir šalių paaiškinimų visuma leidžia nustatyti, kad po J. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)) palikimas buvo faktiškai priimtas ir valdytas jo sutuoktinės Z. Š. ir sūnaus M. Š.. Byloje nėra duomenų, kad minėtas žemės sklypas buvo perleistas kitiems giminaičiams asmenims ar fiziniams asmenims ar, kad jis dar iki nacionalizavimo būtų atitekęs valstybei, jį toliau valdė ir dirbo J. Š. šeima – sutuoktinė Z. Š. ir sūnus M. Š.. Vadovaujantis Napoleono kodeksu nustatytina, kad po J. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) nuosavybės teise valdė sutuoktinė Z. Š. ir sūnus M. Š. po ½ 1,40 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Mirus visiems turto valdytojams M. Š. vaikai R. Š. ir F. V. turi teisę atkurti nuosavybės teises lygiomis dalimis po 0,70 ha.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas analogiškas bylas ne kartą yra išaiškinęs ir laikosi nuostatos, kad nustatant žemės valdymo nuosavybės teise faktą, būtina nustatyti, kas buvo žemės savininkas žemės nacionalizavimo metu. O esant skirtingų laikotarpių įrodymams, jei juose duomenys apie nuosavybės teise turėtą žemės kiekį skiriasi, paprastai atsižvelgiama į vėlesnius (artimesnius nacionalizavimo laikui) įrodymus, jei įrodymų visuma nesuponuoja kitokios išvados.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)), Z. Š. ir M. Š. faktiškai priėmė palikimą, Z. Š. ir M. Š. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1,40 ha žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini) (CPK 445 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl terminų atnaujinimo

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių, praleisto termino trukmės, pareiškėjo nurodomų aplinkybių svarbos dėl kurių praleistas terminas ir šių aplinkybių įrodymo bei pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006).

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad R. Š. 1996 m. gruodžio 19 d pateikė prašymą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į J. Š. iki nacionalizacijos turėtą 1,40 ha žemės, (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo per 19 metų praktiškai neatliko jokių veiksmų atkurti nuosavybės teises pretendentui R. Š. bei jo dukrai pareiškėjai I. M.. Byloje nėra pateikta duomenų, kad suinteresuotas asmuo būtų siūlęs pateikti papildomus dokumentus, galiojant LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui.

Tik 2015 m. sausio 29 d. pasiūlymu Nr. 8PRT-(14.8.6.)-4-l Nacionalinės žemės tarnyba informavo pareiškėją, kad turimų dokumentų nuosavybės teisėms į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę atkurti nepakanka ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų. Tai reiškia, kad dėl objektyvių priežasčių pareiškėja negalėjo pateikti papildomų įrodymų, nes tik 2015 m. sausio 29 d. suinteresuotam asmeniui nustačius ir informavus pareiškėją, kad byloje nėra pakankamai įrodymų nuosavybės teisių atkūrimui, negalėjo jų pateikti iki LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyto termino – 2003 m. gruodžio 31 d.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp pareiškėjos (jos atstovo) ir valstybinės institucijos Nacionalinės žemės tarnybos vyko susirašinėjimas dėl byloje nagrinėjamų žemių nuosavybės teisių atkūrimo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėja turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį manyti, kad jai bus atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, juo labiau, kad Z. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,70 ha buvusio savininko J. Š. iki nacionalizacijos 1,40 ha valdytas žemes, esančias, (duomenys neskelbtini).

Iš to darytina išvada, kad kompetentinga valdžios institucija – Nacionalinė žemės tarnyba, įgaliota spręsti nuosavybės teisių atkūrimą, nuo 1996 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. sausio 29 d. nepriimdama jokių sprendimų pagal savo kompetenciją, nagrinėjamos bylos pareiškėjos atžvilgiu pažeidė gero administravimo principą bei teisėtų lūkesčių principą. Nacionalinė žemės tarnyba, neužbaigė nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pagal R. Š. bei jo teisių perėmėjos I. M. prašymus. Teismas sutinka, kad pareiškėja po metų ir devynių mėnesių kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo, tačiau pateikti į bylą dokumentai įrodo, kad pareiškėja dar papildomai rinko duomenis juridinį faktą pagrįsti – 2015 m. gegužės 21 d. Kauno apskrities archyvo pažyma dėl žemės mokesčių, 2016 m. kovo 22 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma. Be to, pareiškėja jau nuo 2015 m. vasario mėnesio ne kartą kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau pareiškimai nebuvo priimti (b. l. 62- 72).

Valstybinė institucija – Nacionalinė žemės tarnyba, 2015 m. kovo 6 d. raštu pasiūliusi kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir ilgą laiką (19 metų) nepriėmusi nuosavybės teisių atkūrimo procese jokio sprendimo, nuosavybės teisių procedūros neužbaigė, tokiais veiksmais patvirtino, kad nuosavybės teisės atkūrimo procesas nesibaigęs. Tokie veiksmai pretendentei ilgą laiką teikė pagrįstų lūkesčių, kad vyksta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra.

Teismo nurodyti motyvai leidžia konstatuoti, kad pareiškėja dėl objektyvių priežasčių, negalėjo pateikti dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyto termino, t. y. 2003 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad pareiškėja terminą pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus atkurti nuosavybės teises po J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) įsigytos ir nuosavybės teise turėtos 1,40 ha žemės (duomenys neskelbtini), praleido dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, todėl terminas atnaujintinas (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad asmenys, kurie siekia termino atnaujinimo, turi teisę į nuosavybės atkūrimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad įstatymais nustatyti apribojimai neturi pažeisti pačios teisės esmės. Tokie apribojimai teismo yra pateisinami tik būtinais atvejais ir jie negali būti formalūs. Nagrinėjamu atveju, atsisakius atstatyti praleistą terminą, pareiškėjai būtų apribota viena iš esminių teisių – teisė į nuosavybę.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad įstatymo nustatytas terminas, pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų turtą, atnaujintinas (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 442-448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), Z. Š., mirusi (duomenys neskelbtini) ir M. Š., miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė palikimą ir iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė po 0,70 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti pareiškėjai I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rita Ulejevienė