Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. lapkričio 27 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. (toliau ir – Pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2024 m. lapkričio 4 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-845-2024 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad teisinės valstybės principas draudžia asmens pareigas ir teisinę atsakomybę numatančias teises normas aiškinti bei taikyti plečiamai. Tai reiškia, kad valstybė ir jos institucijos negali taikyti sankcijų už tokius veiksmus ar neveikimą, kurio nenumato įstatymas bei tiems subjektams, kuriems atitinkamai elgtis arba neveikti įstatymas nedraudžia. Pareiškėjo teigimu Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, pažeidė šį fundamentalų teisės principą, kuris įtvirtintas ir ANK 2 straipsnyje. Institucija nubaudė pareiškėją už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), organizuodama statinio statybos techninės priežiūros veiklą (bet ne ją vykdydama), nebuvo apsidraudusi civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nors pagal Statybos įstatymą bendrovei tokios rūšies draudimu drausti nereikia. Statybos įstatyme yra išskiriami du savarankiški statinio statybos techninės priežiūros subjektai: statinio statybos techninės priežiūros rangovas, kuris gali būti ir fizinis ir juridinis asmuo, ir kuris organizuoja statinio statybos techninę priežiūrą, ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, t. y. tik fizinis asmuo, kuris vadovauja statinio statybos techninei priežiūrai. Pagal Statybos įstatymo 19 straipsnio 8 dalį administracinę atsakomybę numato tik statinio statybos techniniam prižiūrėtojui, o ne techninės priežiūros rangovui. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Statybos įstatymo 42 straipsnio 1, 2, 13 ir 14 d dalis, t. y. veikė neturėdamas civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, kas reiškia, jog veikė neturėdama teisės verstis šia veikla. Tačiau civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reikalavimas yra numatytas išimtinai tik techniniam prižiūrėtojui – fiziniam asmeniui. Jokių reikalavimų techninės priežiūros rangovui ir jo veiklai Statybos įstatymo nuostatos nenumato. Tokias išvadas patvirtina ir Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos banko valdybos 2012 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 03-226. Šių taisyklių 5 punkte nurodyta, kad draudėju yra techninis prižiūrėtojas. Taisyklėse nėra nurodyta, kas yra techninis prižiūrėtojas, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis tai būtų fizinis asmuo – inžinierius arba architektas, prižiūrintis statinio statybą. Pareiškėjo teigimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo pažeisti nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų, kadangi ji nepatenka į subjektų, kuriems taikomi šie reikalavimai, sąrašą. Todėl pareiškėjui nekyla administracinė atsakomybė. Pasak pareiškėjo, tokias išvadas patvirtina ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nustatė, kad statybos darbų techninę priežiūrą objekte (duomenys neskelbtini), pagal statybą leidžiantį dokumentą vykdė statybos inžinierius V. J.. Kadangi būtent šis asmuo vykdė veiklą neturėdamas statinio statybos techninės priežiūros privalomojo civilinės atsakomybės draudimo jam buvo skirta nuobauda – pareikštas įspėjimas. Šis sprendimas nebuvo apskųstas ir yra galiojantis bei privalomas. Taigi pripažinus, kad bendrovės statybos inžinierius V. J. turėjo pareigą apsidrausti civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o ne pati bendrovė, kita valstybės institucija negali padaryti priešingų išvadų. Be to, bendrovė aktualiu bylai laikotarpiu buvo apdrausta bendruoju civilinės atsakomybės draudimu, kuris yra ne tik platesnės apimties, bet ir užtikrina daugiau nei 10 kartų didesnę draudiminę išmoką. Draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) patvirtina šias aplinkybes, t. y. kad draudimo apsauga galioja ir žalos, padarytos trečiajam asmeniui dėl vykdomos veiklos, įskaitant statybos techninę priežiūrą, atlyginimui. Pareiškėjas teigia, kad Institucija nevertino šios draudiko draudimu suteikiamos draudiminės apsaugos apimties, todėl laiko, jog Institucija neišsamiai ištyrė aplinkybes, kas galėjo lemti neteisingo sprendimo priėmimą.