Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. skundą dėl antstolės A. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Panaikinti antstolės A. K. 2013 m. lapkričio 4 d. patvarkymą Nr. S-13033392 dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame antstolė reikalauja iš skolininko R. D. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.Sustabdyti vykdymo veiksmus pagal antstolės A. K. 2013 m. lapkričio 4 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo iki įsiteisės teismo nutartis šioje civilinėje byloje.Išreikalauti iš antstolės A. K. ir prijungti prie šios civilinės bylos vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad R. D. ir V. D. 2005 m. balandžio 21 d. pasirašė kredito sutartį Nr. 05-023930-F su Swedbank AB, kuria jiems suteiktas 365 289,46 Lt sumos kreditas. R. D. ir V. D., užtikrindami prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, hipotekos lakštais įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytus (ident. kodas (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Alytaus r. sav. (ident. kodas (duomenys neskelbtini)). Kredito gavėjams nevykdant įsipareigojimų pagal kredito sutartį ir, pagal banko pareikalavimą negrąžinus visos skolos per banko nurodytą terminą iki 2011 m. rugpjūčio 1 d., bankas kredito sutartį nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutraukė ir kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Marijampolės rajono apylinkės teismo, kuris 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo minėtus įkeistus daiktus, įspėjant įkeistų daiktų savininkus (skolininkus), kad negrąžinus skolos per 1 mėnesį, įkeistas nekilnojamasis daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti. Nutartis V. D. įteikta 2011 m. gruodžio 31 d., o R. D. 2012 m. sausio 11 d., tačiau per įspėjimo terminą skolininkai su Swedbank AB neatsiskaitė. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi nutarė: 1) priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus m. bei 8,6600 ha žemės sklypą, 71,43 kv. m. gyvenamąjį namą su priklausiniais ir kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais, esančiais Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiais R. D. ir V. D.; 2) išieškoti ne ginčo tvarka iš skolininkų R. D. ir V. D. kreditoriui Swedbank AB 99 730,79 EUR negrąžintos paskolos, 3 530,53 EUR nesumokėtų palūkanų. 5 264.31 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą paskolą, 164,92 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, 359,99 Lt turto administravimo mokesčio, 38,28 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą turto administravimo mokestį bei 139 Lt žyminio mokesčio, sutartines metines palūkanas, kurias sudaro 6 mėn. EURIBOR plius 3 proc. marža nuo negrąžintos kredito sumos nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos, t. y. nuo 2012 m. kovo 12 d. iki visiško skolos išieškojimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą skolą (be bylinėjimosi išlaidų) nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos.

Iš pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolės 2013 m. lapkričio 4 d. patvarkymu Nr. S-13033392 išieškoti likusią skolos dalį iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Nurodo, kad antstolė galėjo parduoti tik įkeistą turtą ir neturėjo teisės pagal tą pačią Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį nukreipti išieškojimą į kitą skolininkui priklausantį turtą (šiuo atveju į darbo užmokestį). Pardavus iš varžytinių įkeistą turtą ir nepakakus gautų lėšų skolai padengti, pareiškėjo nuomone, turėjo būti kreipiamasi į teismą dėl likusios skolos priteisimo ir, tik išdavus vykdomąjį raštą, būtų galimas likusios skolos ieškojimas Swedbank AB naudai. Taigi, byloje kilo ginčas dėl skolos išieškojimo iš kito neįkeisto turto, kai, pardavus įkeistą turtą, nepakanka lėšų kreditoriaus reikalavimams patenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti motyvai nepagrįsti. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad hipotekos kreditoriaus teisės skiriasi nuo kitų išieškotojų teisių, nustatytų vykdymo procese, nes jo teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto skolininko turto, yra ribojama. Tokia teisė atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo vertės nepakanka reikalavimui patenkinti. Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, jog gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, tik tokiu atveju antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-364/2010). Priverstinis įkeisto daikto realizavimas išlaisvina daiktą iš visų hipotekų (CK 4.197 str. 1 d.), tačiau tai nereiškia, kad nepakakus lėšų skolininkės įsipareigojimams padengti, nebus išieškoma iš kito skolininko turto. Daikto išlaisvinimas iš hipotekos nereiškia, kad skolininkės prievolė vykdyti įsipareigojimus kreditoriui pasibaigė, nes kreditoriaus skolai padengti sumos, gautos pardavus įkeistą turtą, nepakako. Taigi, priverstinio vykdymo veiksmai gali būti tęsiami skolininko atžvilgiu esant šioms sąlygoms ir nauja nutartis dėl skolos priteisimo ar vykdomojo rašto išdavimo, kaip nurodo pareiškėjas, nereikalinga, jeigu: 1) įkeistas daiktas (daiktai) parduodamas varžytinėse; 2) gaunama iš turto pardavimo suma yra mažesnė, nei priklauso kreditoriui; 3) kreditorius pasinaudoja CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka.

Iš bylos duomenų matyti, kad įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Alytus, 2012 m. lapkričio 6 d. parduotas iš varžytinių už 63 000 Lt. 2013 m. rugsėjo 30 d. elektroninių varžytynių metu buvo pardavinėjamas skolininkui priklausantis likęs įkeistas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas su ūkiniais ir kitais statiniais, esantys Alytaus r. sav. (duomenys neskelbtini), turtas parduotas už 94 850 Lt sumą, išieškotos lėšos antstolės patvarkymu buvo pervestos išieškotojui. 2013 m. spalio 25 d. antstolės A. K. kontoroje buvo gautas išieškotojo Swedbank AB raštas Nr. SR/13-35462, kuriame išieškotojas nurodo, kad pardavus įkeistus turtus iš varžytynių liko neišieškota dalis skolos (2013 m. spalio 21 d. likusi skola sudarė 79 652 EUR), todėl, vadovaujantis CK 4.193 straipsniu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi, prašė tęsti likusios skolos pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą išieškojimą iš kito skolininkams R. D. ir V. D. priklausančio turto, gaunamų lėšų ir pan. Antstolė priėmė ginčijamą 2013 m. lapkričio 4 d. patvarkymą dėl likusios skolos dalies išieškojimo iš skolininko R. D. išieškotojo Swedbank AB naudai, reikalaudamas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA, pervedant išskaičiuotas sumas į antstolio depozitinę sąskaitą. Minėtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstas į skolininko R. D. darbovietę UADBB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, remiantis išdėstytų faktinių aplinkybių ir teisės nuostatų visetu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išieškojimo iš įkeisto turto procedūra baigta (iš varžytinių parduoti visi skolininkų hipotekos lakštais Swedbank AB įkeisti objektai), įkeisto turto vertės nepakako kreditoriaus reikalavimams patenkinti, dėl to, kad išieškojimo procedūra iš skolininko (ų) kito neįkeisto turto būtų tęsiama išieškotojas yra išreiškęs valią, kas leidžia daryti išvadą, kad buvo (yra) visos sąlygos priverstinio vykdymo veiksmams tęsti skolininko atžvilgiu pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį ir nauja nutartis dėl skolos priteisimo ar vykdomojo rašto išdavimo (kaip nurodo pareiškėjas) nereikalinga.

Pažymėtina, kad CPK 664 straipsnyje reglamentuota išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto <...> ir t. t. Pažymėtina, kad nurodyta teisės norma turi būti įgyvendinama sistemingai, t. y. neišieškotos skolos likutis išieškomas iš piniginių lėšų, turtinių teisių, gaunamų pajamų (nagrinėjamos bylos atveju skolininkų turimų ar gaunamų piniginių lėšų paieška vykdomojoje byloje net nebuvo atliekama), ir tik po to iš nekilnojamojo turto ir t. t. (kai nepakanka išieškoti iš pirmosios eilės turto – išieškoma iš antrosios eilės turto, nepakankant iš antrosios eilės turto – išieškojimas nukreipiamas į trečiosios eilės turtą ir t. t.). Kaip minėta, nagrinėjamoje situacijoje nepakakus kreditoriniam įsipareigojimui padengti iš parduoto įkeisto turto, antstolis išieškojimą nukreipė į pareiškėjo darbo užmokestį (gaunamas pajamas), kas leidžia daryti išvadą, kad antstolė išieškojimą nukreipė į skolininko (fizinio asmens) antrąja eile išieškomą turtą, nepažeisdama išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės reikalavimų.

Antstoliui vykdomajame procese atlikus teisėtus veiksmus dėl likusios skolos dalies išieškojimo (nustačius, kad nėra pagrindo naikinti antstolės 2013 m. lapkričio 4 d. patvarkymo) ir pareiškėjui skunde nenurodžius jokių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų (CPK 626 str. ir 627 str.), pareiškėjo prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus pagal antstolės A. K. 2013 m. lapkričio 4 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį nepakeistą.