Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja A. Jurgelienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02817-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija

99.9.;118.4.;118.9.;121.21.

N UTARTIS

2013 m. gegužės 16 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal atsakovo M. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12-650-2013, iškeltoje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių miesto apylinkės teisme 2012 m. rugpjūčio 21 d. buvo gautas atsakovo M. K. pareiškimas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas priimtas Šiaulių m. apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartimi panaikintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Bylą nagrinėjant teismo posėdyje 2013 m. sausio 8 d. ieškovas E. K. pateikė prašymą pakeisti jį tinkamu ieškovu (CPK 45 str.), nurodydamas, jog jis nebeturi reikalavimo teisės šioje byloje, nes 2012 m. gruodžio 20 d. notarine pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo objektą pardavė kitam asmeniui - pirkėjai V. Ž.. Byloje dalyvavusi V. Ž. prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą, nes nėra apsisprendusi, ar įstos į bylą ieškovo teisėmis. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2013 m. kovo 1 d. dienai (b. l. 162-163).

2013 m. kovo 1 dieną V. Ž. pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad šiuo metu nepageidauja įstoti į civilinę bylą ieškovės teisėmis.

Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų šalims priteisimo, teismas nurodė, kad šioje byloje nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl ginčo esmės nei ieškovo, nei atsakovo naudai, be to, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimo išlaidų paskirstymo šalims ir atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėjo, kad teismas nenustatė šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl palikus ieškinį nenagrinėtą dėl aplinkybių, susijusių su CPK 45 straipsnio taikymo galimybe, ieškovo E. K. ir atsakovo M. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios iš esmės su advokatų atstovavimu procese, nepaskirstomos ir nepriteisiamos. Nurodė, kad teismas neturi tenkinti atsakovo atstovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo ir tuo pagrindu, kad nustatyta tvarka nebuvo pateiktas toks šalies prašymas ir jį pagrindžiantys rašytiniai įrodymai (CPK 98 str. 1 d.).

1. Nurodo, kad tik atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ieškovas jau žinojo, kad žemės sklypą anksčiau ar vėliau parduos ir prašomos teisės nustatymas jam nebeturės jokios reikšmės, tačiau tęsė bylinėjimąsi ne viename teismo posėdyje, tokiu būdu versdamas atsakovą patirti dar daugiau bylinėjimosi išlaidų.

2. Mano, kad teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas. Nurodo, kad ieškovui inicijavus bylos procesą ir iš jo pasitraukus savo laisva valia, o tinkamam ieškovui atsisakius įstoti į procesą, teismas turėjo ieškinį atmesti, o ne palikti nenagrinėtą.

3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas M. K. patyrė bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo aiškiai suformuluotas prašymas priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, taip pat į bylą buvo pateiktos detalizuotos sąskaitos už teisines paslaugas apmokėti, buvo pateikti pinigų priėmimo kvitai. Inicijuodamas procesą ieškovas turi prisiimti bylinėjimosi išlaidų riziką , todėl iš jo turi būti priteistos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas 2012 m. liepos 27 d., o ginčo žemės sklypą ieškovas pardavė tik 2012 m. gruodžio 20 d. Nurodo, kad 2012 m. gegužės mėnesio pradžioje kreipdamasis į teismą neplanavo parduoti ginčo žemės sklypo dalį ir jokių derybų su pirkėjais nevedė.

3. Teismas gali ieškinį atmesti tik bylą nagrinėdamas iš esmės, ištyręs visus įrodymus ir pripažinęs, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Šiuo atveju teismas nepriėmė galutinio sprendimo ir pagrįstai, vadovaudamasis CPK 41 str., 296 str. 1 d. 12 p. nuostatomis, ieškinį paliko nenagrinėtą.

4. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad atsakovui M. K. turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes šioje byloje ieškinys nebuvo atmestas, t. y. nebuvo priimtas joks galutinis sprendimas, kuris sudarytų pagrindą iš pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas laimėjusiai šaliai. Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims ir atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 94 str., 1 d. 96 str., 4 d.). Šioje byloje teismas ieškinį paliko nenagrinėtą tikrai ne dėl ieškovo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių, t. y. ieškovui netekus reikalavimo teisės.

5. CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi atsakovo atstovė tokio prašymo nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos negalėjo būtų priteistos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių netinkamos šalies pakeitimą kita, taikymo.

Byloje nustatyta, kad ieškovui E. K. 2012 m. gruodžio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavus pirkėjai V. Ž. žemės sklypą, dėl kurio naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovas E. K. buvo pareiškęs ieškinį atsakovui M. K. (1-3, 157-161 b. l.), ieškovas neteko reikalavimo teisės, todėl atsisakė nuo ieškinio. Nors bylą nagrinėjant 2013 m. sausio 8 d. teismo posėdyje ieškovo atstovė nurodė, kad tikslinga ieškovą E. K. pakeisti tinkamu ieškovu V. Ž., kaip tai numatyta CPK 45 str. (162-163 b. l.), tačiau byloje buvo gautas naujos turto savininkės V. Ž. pareiškimas, kurio ji atsisako įstoti į civilinį procesą vietoje buvusio ieškovo (166 b. l.). Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebeliko ieškovo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 41 str., 296 str. 1 d. 12 p., ieškinį paliko nenagrinėtą.

Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Teismas ieškinį gali palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, o ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas reiškia, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suteikia ieškovui (pareiškėjui) galimybę vėl kreiptis į teismą su pareiškimų bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.).

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis ne CPK 296 straipsnio nuostatomis („Pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai“), o CPK 293 straipsnio („Bylos nutraukimo pagrindai“) 4 punkto nuostatomis, t.y. bylą nutraukti ieškovui atsisakius ieškinio ir teismui priėmus šį atsisakymą, nes pats objektas, dėl kurio ieškovas kreipėsi į teismą, buvo parduotas, todėl pašalinti kokius nors ieškinio trūkumus ir tęsti ginčą teisme pačiam ieškovui nebebuvo galimybės. Ieškovas E. K. pats pardavė ginčo objektą, todėl objektyviai buvo priverstas atsisakyti savo reikalavimo atsakovui M. K., o taip pat byloje neįvyko ieškovo procesinių teisių perėmimas CPK 45 straipsnio tvarka, nes naujoji ginčo objekto savininkė V. Ž. nesutiko įstoti į procesą ieškovės teisėmis vietoje buvusio ieškovo E. K..

Aiškinant CPK 45 str. nuostatas, reglamentuojančias netinkamos šalies pakeitimą tinkama, tiek teismų praktikoje, tiek teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad jeigu buvęs ieškovas sutinka būti pakeistas, o tinkamas ieškovas nesutinka būti įtrauktas į procesą ieškovu, teismas nutraukia bylą, motyvuodamas tuo, kad ieškovas atsisakė pareikšto ieškinio.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, išdėstytus motyvus ir sistemiškai aiškindamas minėtas teisės normas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias netinkamos šalies pakeitimą ieškinio palikimą nenagrinėtą, ir dėl to pažeidimo byla buvo neteisingai išspręsta, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – civilinę bylą nutraukti vadovaujantis LR CPK 293 str. 4 punktu (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atskirai nenustato, kaip tarp šalių turėtų būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas, ar šiuo konkrečiu atveju kai byla nutraukta. Pažymėtina, kad teismo nutartis yra viena iš teismo procesinių sprendimų rūšių. Taigi nutartis bylą nutraukti ar ieškinį palikti nenagrinėtą yra teismo procesinis sprendimas plačiąja prasme. Teismas, priimdamas bet kokį procesinį sprendimą, kuriuo yra užbaigiama byla – ar nutartį nutraukti bylą, ar sprendimą, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės, ar nutartį, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, privalo išspręsti bylinėjimo išlaidų, tarp jų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, paskirstymo klausimą. Šiuo nagrinėjamu atveju nutartis bylą nutraukti dėl to, kad ieškovas neteko reikalavimo teisės, iš esmės priimama atsakovo naudai, nes ieškinys, nors ir neišsprendžiamas iš esmės, nėra tenkinamas. Išlaidas šiuo atveju atsakovas patiria dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas pareiškia ieškinį, į kurį atsakovas turi atsikirsti, naudojasi procesinėmis gynybos priemonėmis, tarp jų ir advokato pagalba, ir dėl to patiria išlaidų, o ieškinys neišnagrinėjamas tik dėl to, kad po ieškinio pateikimo ieškovas neteko reikalavimo teisės, išimtinai dėl subjektyvių priežasčių – pardavė nekilnojamąjį turtą, dėl kuriuo naudojimosi tvarkos nustatymo buvo pareiškęs ieškinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-85/2012).

CPK 94 str. 1 d. nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal tai sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dalyje, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad kuri nors proceso šalis būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas E. K. ieškinį teisme pareiškė 2012 m. gegužės 5 d. (1 b. l.), Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimu už akių ieškinys buvo visiškai patenkintas (37-38 b. l.), o 2012 m. rugpjūčio 21 d. teisme buvo gautas atsakovo M. K. pareiškimas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo (40-43 b. l.), Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartimi panaikintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės (122-123 b. l.). Ieškovas ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį sudarė tik 202 m. gruodžio 20 d. (157-161 b. l.). Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinio pateikimo teismui metu ir atsakovo prašymu atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovas jau žinojo ar galėjo žinoti, kad turtą parduos.

Atkreiptinas dėmesys, kad atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės, teismas nurodė, kad atsakovas M. K. nuo 2009 metų su šeima gyvena ir dirba užsienyje, todėl pripažino, kad atsakovas dėl svarbių priežasčių neteikė atsiliepimo į ieškinį ir dėl to sprendimas už akių buvo panaikintas, kuris, beje, buvo priimtas ieškovo naudai (123 b. l.). Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys iš Gyventojų registro tarnybos patvirtina, kad ieškinio pateikimo metu, t. y. 2012 m. gegužės 9 d., atsakovas savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) (24 b. l.), kaip ieškinyje ir buvo nurodęs ieškovas (1 b. l.). Šios nustatytos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas išimtinai atsakovo iniciatyva ir rizika, o nenurodydamas kitos savo gyvenamosios vietos, kaip tai nustatyta CK 2.16 str., 2.17 str., atsakovas iš dalies turi prisiimti riziką, kad jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu jam galėjo būti siunčiami ne tik kreditorių pranešimai, tačiau ir teisme pareikšti ieškiniai, dėl to pats atsakovas gali turėti bylinėjimosi išlaidų.

Kaip jau minėta, pripažinus, kad šiuo nagrinėjamu atveju byla nutraukta dėl to, kad ieškovas neteko reikalavimo teisės ir dėl to procesinis sprendimas iš esmės priimtas atsakovo naudai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš ieškovo.

Be to, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas byloje nėra pateikęs rašytinių įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, kaip tai numatyta 98 str. 1 dalyje. Jau paduodamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas M. K. raštu prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (40-43 b. l.), teismui taip pat buvo pateiktas mokėjimo kvitas dėl 142 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo (44 b. l.), pateikta 2012-08-01 detalizuota sąskaita už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys, jog atsakovas advokatui yra sumokėjęs 2000 Lt (73, 74, 75 b. l.); pateikta 2012-11-22 detalizuota sąskaita už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad atsakovas advokatui už atstovavimą teisme yra sumokėjęs 500 Lt (160, 161 b. l.); iš viso pirmosios instancijos teisme atsakovas yra patyręs 2642 Lt bylinėjimosi išlaidas. Tačiau šios išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.4 punkte, 8.16 punkte, 8.18 punkte nustatytus maksimalius dydžius, todėl mažintinos (CPK 98 str. 2 d.). Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat mažintinos ir dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, pripažinus, kad atsakovas iš dalies turi prisiimti ir riziką, kad jis įstatymų nustatyta tvarka nedeklaravo savo faktinės gyvenamosios vietos (CPK 94 str. 1 d.) ir dėl to akivaizdžiai užsitęsė bylos nagrinėjimas.

Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo patirtos advokato pagalbos 2500 Lt išlaidos mažintinos per pusę, t. y. iki 1250 Lt. Atsakovas už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą yra sumokėjęs 142 Lt žyminio mokesčio, todėl iš ieškovo E. K. priteistina atsakovui M. K. 1392 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 94 str. 1 d., 98 str.). Todėl ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovas yra pateikęs įrodymus, jog už atskirojo skundo paruošimą jo patirtos advokato pagalbos išlaidos yra 300 Lt (179, 180 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas yra patenkintas iš dalies, iš ieškovo E. K. priteistina atsakovui M. K. 150 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad ieškovui turėjo būti pateikti įrodymai apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes kiekviena šalis turi sąžiningai vadovautis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl ieškovas, norėdamas detaliau susipažinti su bylos medžiaga, bet kada, iki atskirojo skundo nagrinėjimo pradžios, galėjo susipažinti su esama bylos medžiaga (CPK 42 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimą iš spręsti iš esmės – civilinę bylą Nr. 2-12-650/2013 nutraukti ieškovui atsisakius nuo ieškinio.

Priteisti iš ieškovo E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui M. K. ((duomenys neskelbtini)) 1392 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui M. K. ((duomenys neskelbtini)) 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.