Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-10-28 · Civilinė byla Nr. e2-25967-454/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-28
Bylos Nr.
e2-25967-454/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16318-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
S. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-25967-454/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16318-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.7.1; 3.2.8.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui S. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme nagrinėjamas ieškovės A. J. (toliau – ieškovė) ieškinys atsakovui S. B. (toliau – atsakovas) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Šalys susitarė bylą baigti taikiai ir pateikė šalių sudarytą taikos sutartį. Prašė rašytinio proceso tvarka patvirtinti pateiktą taikos sutartį, bylą nutraukti. Šalys nurodė, kad joms yra žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Taikos sutartis – tai dispozityvumo principo išraiška, šalims turint teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Teismas tvirtina taikos sutartį, jei ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti ginčo šalių pasirašytą taikos sutartį. Šalys nurodė, kad joms yra žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės.

Teismas pagal pateiktos taikos sutarties sąlygas nustatė, jog taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, todėl yra pagrindas šią sutartį patvirtinti pagal joje išdėstytas sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Tvirtinamas visas šalių pateiktas taikos sutarties tekstas, išskyrus taikos sutarties nuostatas, kuriomis išreiškiami šalių patvirtinimai ir išsprendžiami techniniai / organizaciniai klausimai (taikos sutarties 8–10 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-8-464/2017).

Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Šalims išaiškintina, kad kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu galima tik iš esmės pasikeitus aplinkybėms (pasikeitus vaiko poreikiams arba tėvų turtinei padėčiai).

Teismui patvirtinus ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Šalims sudarius taikos sutartį, yra grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Paduodant ieškinį, ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Todėl patvirtinus taikos sutartį dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo valstybei priteistina 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio, tai yra 16,75 Eur ((150 Eur išlaikymas x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 25 proc. = 10 Eur) + (1 200 Eur išlaikymo įsiskolinimas x 3 proc. x 75 proc. x 25 proc. = 6,75 Eur)) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovei pagal 2019 m. liepos 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-3092-11411 teikiama 100 proc. antrinė teisinė pagalba. 2019 m. spalio 23 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.15) NTP-7-6024, patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 218,40 Eur.

Šalys taikos sutartyje susitarė, kad kiekviena šalis pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, jeigu tokių būtų.

Šalys neaptarė bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovei antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo. Vien ta aplinkybė, jog šalys taikos sutartyje susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų viena kitai atlyginimo (neatlyginimo), neteikia pagrindo išvadai, kad teismas neturi spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo CPK numatyta tvarka.

Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Iš byloje pareikšto ieškinio, taikos sutartimi išspręstų reikalavimų, spręstina, kad šalys viena kitai padarė nuolaidų.

Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos atstovaujant ieškovei, priteistinos iš atsakovo, tačiau, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporcijas, iš atsakovo valstybei priteistina valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sumažintina nuo 218,40 Eur iki 109,20 Eur (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2311-221/2017).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, straipsniais,

nutaria:

patvirtinti ieškovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 22 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Šalys susitarė, kad nepilnametės K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, A. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

2. Šalys susitarė, kad S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokės 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio periodines išmokas nepilnametės dukros K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Šalys susitarė, kad S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) per 12 mėnesių, nuo šios sutartis patvirtinimo teisme dienos, padengs 1 200 Eur dydžio (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų), išlaikymo nepilnametei K. B., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą, mokėdamas po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį.

4. Šalys susitarė, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) būtų paskirta nepilnametei K. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

5. Šalys susitarė, kad S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) su savo nepilnamete dukra K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendraus tokia tvarka:

1) 6 (šešis mėnesius) nuo bendravimo tvarkos patvirtinimo teisme, mama A. J., įsipareigoja leisti tėvui S. B. susitikti ir laisvai bendrauti su vaiku, dalyvaujant mamai, apie tai iš anksto (t. y. ne vėliau kaip prieš dvi dienas) įspėjus A. J.;

2) nuo bendravimo tvarkos 1 punkte nurodyto laikotarpio pabaigos, tėvui atstačius emocinį ryšį su vaiku, mama A. J. įsipareigoja leisti tėvui S. B. susitikti ir laisvai bendrauti su vaiku, nedalyvaujant mamai, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai ne darbo diena, arba 17 val., jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20 val., apie tai iš anksto (t. y. ne vėliau kaip prieš dvi dienas) įspėjus A. J.;

3) S. B. su savo nepilnamečiu vaiku gali netrukdomai bendrauti telekomunikacinėmis priemonėmis, t. y. telefoniniais ir / ar vaizdo skambučiais, SMS žinutėmis, programomis „Spype“, „Wiber“ ir kt.;

4) po 12 mėnesių, nuo bendravimo tvarkos patvirtinimo teisme, tėvui atstačius emocinį ryšį su nepilnamečiu vaiku, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, kiekvieną lyginių metų savaičių penktadienį 19 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir betarpiškai, nepertraukiamai bendrauti iki tos pačios savaitės sekmadienio 15 val., pristatydamas vaiką į jos gyvenamąją vietą;

5) tėvas S. B. turi teisę bendrauti su vaiku jos ligos atvejais gydymo įstaigose ne mažiau kaip 2 valandas per dieną;

6) mama perduoda tėvui reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu bei gydytojo vaikui priskirtus vaistus, jeigu pastarasis serga ir suteikia visą būtiną informaciją apie vaikui paskirtą gydymą ir gydytojų rekomendacijas;

7) abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus derina telefonu arba elektroniniu paštu. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaiku telefonu ir / ar elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma;

8) kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną apie elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui, susijusiam su vaiko klausimais ir / ar su vaiku palaikyti, pasikeitimą;

9) mama A. J. įsipareigoja visais atvejais ne vėliau kaip per l (vieną) kalendorinę dieną informuoti vaiko tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, gydymo ir vaiko švietimo įstaigos pasikeitimą; o taip pat įsipareigoja netrukdyti tėvui S. B. susitikti su vaiku švietimo įstaigose;

10) tėvas S. B., negalėdamas pasiimti vaiko ir / ar būti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai vaiko mamai pranešti ne vėliau kaip prieš 24 (dvidešimt keturias) valandas;

11) šalys susitaria, kad sprendžiant dėl faktinio S. B. ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos įgyvendinimo prioritetas bus teikiamas nepilnamečio vaiko interesams:

a. A. J. įsipareigoja, nepilnamečiui vaikui išreiškus norą dažniau bendrauti su savo tėvu S. B., sudaryti sąlygas ir suteikti galimybes vaikui bendrauti su savo tėvu dažniau ir nesilaikant sutartyje nustatytų apribojimų;

b. S. B. įsipareigoja, nepilnamečiui vaikui atsisakant, betarpiškai ar telekomunikacijų pagalba, bendrauti sutartyje nustatytomis sąlygomis, neversti nepilnamečio vaiko bendrauti prieš jo valią;

c. Nepilnamečio vaiko norai turi būti išreikšti abiejų tėvų akivaizdoje.

6. Šalys susitarė, kad kiekviena šalis pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, jeigu tokių būtų.

7. Šalys susitarė, kad išlaidas susijusias su procesinių dokumentų siuntimu ir / ar įteikimu, Valstybei atlygins lygiomis dalimis, jeigu tokių būtų.

Civilinę bylą Nr. e2-25967-454/2019 nutraukti.

Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 16,75 Eur (šešiolikos eurų 75 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 109,20 Eur (vieno šimto devynių eurų 20 ct) išlaidas už antrinės teisinės pagalbos suteikimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Artūras Šafronas