- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-17
- Bylos Nr.
- II-320-729/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Kategorijos
- 19.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2024 m. gegužės 30 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24243371739).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) 2024 m. gegužės 30 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24243371739), nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną R. V. atžvilgiu motyvuojant tuo, kad jos veikoje nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnyje, sudėties.
Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rajono rūmuose gautas V. B. skundas dėl Institucijos 2024 m. gegužės 30 d. nutarimo, kuriuo prašoma priimtą nutarimą panaikinti, kadangi jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir patraukti R. V. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Skundas motyvuojamas tuo, jog Institucija neteikė reikšmės aplinkybei, jog jos sklypas ir sklypas, kuriame grojama garsiniais aparatais, yra nedideli (6 arų dydžio) ir tiesiogiai ribojasi (juos skiria tik tujų gyvatvorė), todėl garsas sklinda iš vieno sklypo į kitą sklypą netrukdomai ir nepriklausomai nuo šių sklypų nuosavybės formos. Taip pat Institucija nevertino, kad aukštesniųjų teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį, pakanka įrodyti, kad buvo trikdyta viešoji rimtis bent vienam asmeniui. Neįvertinta ir tai, jog triukšmas – tai akustinė tarša, todėl teisės aktuose triukšmas turi neigiamą konotaciją ir yra siekiama apsaugoti visuomenę nuo triukšmo. Net ir neišvengiamas – ūkinės veiklos metu keliamas triukšmas – yra reguliuojamas (ribojamas) teisės aktais. Neįvertinta ir tai, kad ANK 488 straipsnis, saugantis objektyviai reikšmingas ir visai visuomenei svarbias vertybes – viešąją tvarką ir rimtį – dienos metu nedraudžia triukšmauti tik patalpose, t. y. tik nuo triukšmo skleidimo į kitas erdves konstrukcijomis apsaugotose erdvėse. Be to, Institucija nuspręsdama, kad garsiniais aparatais buvo grojama privačių namų teritorijoje, todėl asmeniu nėra keliami jokie specialūs elgesio reikalavimai, kurie yra privalomi esant viešoje vietoje, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo išaiškinimą nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas dėl ANK 488 straipsnio taikymo. Nurodydama, kad atvirose garsui erdvėse gyvenamosiose vietose iki 19.00 val. galima klausytis muzikos, Institucija klaidinamai interpretavo jos pranešime nurodytą pažeidimą – ji skundė ne muzikos klausimą, bet betikslę garsinę intervenciją į jos sklypą ir sudaro prielaidas nuo 7.00 val. iki 19.00 val. ne tik (duomenys neskelbtini) sklype, bet ir visuose kituose aplinkiniuose sklypuose triukšmingai pramogauti – groti garsiniais aparatais ir taip trikdyti kitų asmenų rimtį; sudaro prielaidas manyti, kad po 19.00 val. atvirose garsui erdvėse gyvenamosiose vietovėse yra draudžiama groti garsiniais aparatais, tačiau nenurodo, todėl lieka neatsakyta, kokios teisės normos po 19.00 val. atvirose garsui erdvėse gyvenamosiose vietovėse draudžia groti garsiniais aparatais.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, prašo palikti 2024 m. gegužės 30 d. priimtą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjos pranešimas apie pažeistą jos ramybę ir poilsį yra pagrįstas tik subjektyviu jos vertinimu; daugiau niekas iš kaimynų nesiskundė dėl dienos metu leidžiamos muzikos ar kad ji leidžiama per garsiai. ANK 488 straipsnio 1 dalį sudėtis yra materiali, t. y. atsakomybė už šį nusižengimą kyla tik tada, kai atsiranda įstatyme numatyti padariniai. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti 1) kad buvo keliamas triukšmas toliu laiku ir tokiose vietose, kaip nurodyta šioje normoje ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą (būtina abiejų sąlygų visuma). Aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo bendrauta su R. V., kuri nurodė, kad dienos metu būdama kieme ji ar jos vaikai paleidžia muziką, tačiau jos klausosi normaliu garsu, kad netrikdytų kaimynų ramybės. Muzika leidžiama dienos metu, o vakarais ir nakties metu – neleidžiama. Tiriant pareiškimą buvo bendrauta su šalia gyvenančiais kaimynais A. M. ir G. O., kurie nurodė, kad kaimynai V., gyvenantys (duomenys neskelbtini), jokio triukšmo nekelia, juos apibūdino kaip draugiškus, ramius kaimynus, jiems jokių pretenzijų neturi. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas ir vadovaujamasi vidiniu sprendimą priimančio pareigūno įsitikinimu kuris yra ne išankstinis įsitikinimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų ir ištirtų įrodymų. ANK 488 straipsnio nusižengimo objektas yra viešoji tvarka (išskyrus ANK 488 straipsnyje numatytą nakties metą). Asmeniui, esančiam savo privačių namų teritorijoje, nėra keliami jokie specialus elgesio reikalavimai, kurie yra privalomi esant viešoje vietoje. Šiuo atveju viskas vyko privačioje valdoje. Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, kadangi iš atliktų tyrimo duomenų nebuvo galima padaryti neabejotinos išvados, kad R. V. veiksmai (galimai garsus muzikos klausymasis savo sodo sklype dienos metu) viršijo leistiną triukšmo lygį ir todėl negalėjo būti pripažinti viešosios rimties trikdymu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas (nusižengimas) galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda ir visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Teismo posėdžio metu pareiškėja V. B. prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais, panaikinti priimtą nutarimą ir R. V. patraukti administracinėn atsakomybėn. Pareiškėja posėdžio metu papildomai parodė, kad policijos atsiliepime į skundą yra sąmoningai ir nesąmoningai klaidinamai perfrazuojami ir interpretuojami jos pranešimo policijai ir skundo teismui tekstai. Pranešime policijai ji skundė ne jai ilsėtis trukdantį kaimynų muzikos klausymąsi, kaip perfrazuota atsiliepime, bet betikslį triukšmavimą, trikdantį jos ir jos sutuoktinio poilsį ir darbą, nes garsinių aparatų skleidžiamas triukšmas sudaro itin nepalankias sąlygas protinio susikaupimo reikalaujančiam darbui. Atsiliepime į skundą policija iš viso nepasisakė nė dėl vieno jos skunde nurodyto argumento, bet pateikia naują, skundžiamame nutarime nenurodytą teisenos nutraukimo argumentą, kad R. V. veiksmai negalėjo būti pripažinti viešosios rimties trikdymu, nes policija negalėjo padaryti neabejotinos išvados, kad R. V. veiksmai (...) viršijo leistiną triukšmo lygį. Pažymėtina, kad nei Triukšmo valdymo įstatymas, nei jo pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai, nustatantys triukšmo lygius, netaikomi viešosios rimties pažeidimo atveju, apie tai ne kartą yra pasisakę ir teismai. Garsinių aparatų skleidžiamą garsą būtų sudėtinga išmatuoti decibelais, nes šis garsas, skirtingai nei, pvz. sodo technikos skleidžiamas garsas, nėra pastovaus garso stiprumo, triukšmautojas jį pats reguliuoja pagal savo poreikius. Dar svarbiau yra tai, kad garsinių aparatų skleidžiamas triukšmas daro emocinį ir informacinį poveikį klausytojams; tokia yra šių aparatų paskirtis. Asmenys pagal savo pomėgius, nuotaiką, kultūrinius prioritetus nusprendžia, kokio emocinio ar informacinio garsinių aparatų poveikio siekia, jų poreikiai ir skoniai yra labai skirtingi, o nuo triukšmo, atsklindančio į gyvenamąją vietą, ramybės siekiantys asmenys, pvz. ligoniai, dieną migdomi vaikai, dirbantys ar besimokantys asmenys pasitraukti neturi galimybių ir tampa tokio betikslio kaimynų triukšmavimo įkaitais. Pareiškėjos vertinimu, grojimas garsiniais aparatais garso sklidimui atviroje erdvėje, kur visiškai šalia, tik už tvoros, gyvena, dirba ir ilsisi kiti asmenys, laikytinas asocialaus elgesio apraiška ir viešo elgesio taisyklių nepaisymu, nuo kurio turi būti saugomos ir ginamos visų mūsų, kaip civilizuotos visuomenės, svarbios vertybės – viešoji tvarka ir rimtis, o šių vertybių negerbiantiems ir kaimynų teisės į ramybę nepripažįstantiems asmenims turi būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės, kaip numatyta ANK. Šiais metais nuo gegužės mėnesio ji penkis kartus skambino Bendruoju pagalbos telefonu ir prašė policijos pagalbos dėl iš kaimyninio sklypo skleidžiamo garsinių aparatų triukšmo; net Bendrojo pagalbos centro operatorė pokalbio metu patvirtino, kad girdi garsinių aparatų triukšmą. Po šių jos kreipimųsi du kartus (2024 m. birželio 2 d. ir 2024 m. birželio 12 d.) policijos pareigūnai paskambino triukšmautojams ir tą dieną triukšmas liovėsi. Dar du kartus (2024 m. gegužės 19 d. ir 2024 m. birželio 13 d.) policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą ir, nepaisant to, kad pareigūnai pareiškėjai paaiškino, jog nuo ryto 7 val. iki vakaro 19 val. visi gyventojai gali savo kiemuose groti garsiniais aparatais, po jų apsilankymo tą dieną kaimynų keliamas triukšmas taip pat liovėsi. Beje, vieną iš dienų (2024 m. birželio 13 d.), kai buvo atvykę policijos pareigūnai, jie bendravo ne tik su triukšmautojais, bet ir kitų sklypų gyventojais, girdėjusiais šį grojimą garsiniais aparatais. Tą dieną (duomenys neskelbtini) gyventojai garsiniais aparatais grojo iš (duomenys neskelbtini) gatvės šalikelėje pastatyto automobilio atvertomis durimis ir atvykę policijos pareigūnai girdėjo ne tik garsinių aparatų skleidžiamą triukšmą, bet ir agresyvius triukšmautojų šūkavimus – rusiškus keiksmažodžius, todėl pareigūnai turėjo progą patys įsitikinti, kad šie asmenys nėra nei „draugiški“, nei „ramūs“ (kaip juos apibūdino du policijos apklausti kaimynai, nurodyti skundžiamame nutarime). Vieninteliu šioje byloje nagrinėjamu atveju (2024 m. gegužės 24 d.) policijos pareigūnai į įvykio vietą neatvyko, triukšmautojams nepaskambino; tą dieną policijos pareigūnas paskambino jai ir papasakojo apie kaimynų teisę groti garsiniais aparatais nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro, o jai nurodė „pakentėti“ iki 19 val. vakaro. Taip policija gina ne gyventojų ramybę, bet betikslį triukšmavimą. Iki 2022 m. gegužės 9 d. kreipdavosi į pačius kaimynus dėl muzikos, tačiau po tos dienos, kai jie buvo apšaukti, iškeikti, kreipiasi tiesiai į policiją, su kaimynais nebendrauja.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, Institucijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
2024 m. gegužės 24 d. V. B. pareiškime nurodyta, jog tiesiogiai su jų sklypu besiribojančiame sklype be jokio pateisinamos priežasties triukšmaujama – grojama garsiniais aparatais. Šis muzikinis triukšmas trikdo jos ir jos sutuoktinio darbą bei poilsį. Apie 18 val. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, prašė, kad policija paskambintų triukšmautojams ir juos nuramintų. Policijos pareigūnas paskambino jai ir nurodė „pakentėti“. Garsinių aparatų keliamas triukšmas tęsiasi ir kelia didelį diskomfortą. Policijos pareigūnas atsisakė apginti jos ir jos sutuoktinio teisę į ramią aplinką ir apgynė asocialų kaimynų elgesį – grojimą garsiniais aparatais atviroje garsui erdvėje vien tik dėl savo pramogos ir žinant, kad tokios pramogos trikdo kitų asmenų rimtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš skundo turinio ir teismo posėdžio metu pareiškėjos duotų paaiškinimų matyti, kad pareiškėja nesutinka su priimtu nutarimu, kadangi byloje tyrimas buvo atliktas neišsamiai, be teisinio pagrindo pareigūnai konstatavo, kad nėra administracinio nusižengimo padarymo požymių, kadangi garsiniais aparatais buvo grojama 2024 m. gegužės 24 d. 18.00 val. privačioje nuosavybės valdoje ir garsas sklido į jos (pareiškėjos) sklypą, dėl ko buvo neteisėtai nutraukta administracinio nusižengimo byla. Pareiškėja prašė panaikinti priimt nutarimą ir R. V. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnį.
Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu iš esmės motyvuojant tuo, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnyje, požymių, kadangi R. V. veiksmai (garsus muzikos įrašų ar radijo leidimas savo sodo sklype dienos metu (18 val.)) buvo atliekami privačių namų teritorijoje, todėl asmeniui nėra keliami jokie specialūs elgesio reikalavimai, kurie yra privalomi esant viešoje vietoje. Teismo vertinimu, tokia pat išvada – kad nėra pagrindo pradėti administracinių nusižengimų teiseną – šiuo atveju darytina vien iš pareiškime nustatytų aplinkybių apie šio įvykio vietą ir laiką bei ANK 488 straipsnio 1 dalies sisteminės – loginės analizės; taigi, Institucija priėmė teisingą ir teisėtą procesinį sprendimą.
ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti 1) kad buvo keliamas triukšmas tokiu laiku ir tokiose vietose, kaip nurodyta šioje normoje ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą.
ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai negali būti vertinami pavieniui, t. y. asmens veiksmuose nepakanka nustatyti esant tik vieną iš sudėtyje nurodytų požymių, privalo būti nustatyta požymių visuma, neabejotinai sudaranti administracinio nusižengimo sudėtį. Nors R. V. pripažino, kad savo privačiose valdose klausosi muzikos, tai savaime nereiškia pripažinimo, kad ji padarė administracinį nusižengimą, nes tokie jos veiksmai savaime nėra pripažįstami viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymu; tam, kad asmens veiksmus būtų galima vertinti kaip viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymą, nepakanka vien išimtinai pareiškėjos pateikiamo subjektyvaus aplinkybių vertinimo; viešosios tvarkos ir rimties pažeidimas turi būti nustatomas, remiantis objektyviais duomenimis, ir konstatuojamas tada, kai įsitikinama tiek asmens siekimu savo veiksmais tokias pasekmes sukelti (kalte), tiek objektyviu nustatytų asmens veiksmų aiškiu neatitikimu visuotinai pripažįstamam suvokimui, kas yra viešoji tvarka ir rimtis.
Kaip nurodyta V. B. pareiškime, triukšmą 2024 m. gegužės 24 d. 18 val. R. V. kėlė (garsiai klausėsi muzikos, leidžiamos iš garsinio aparato) savo sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų analize ir suformuota teismų praktika, privačios nuosavybės teise konkrečiam asmeniui (-ims) priklausantis žemės sklypas sodininkų mėgėjų bendrijoje, nepriskirtinas prie viešųjų vietų, t. y. vietų, kuriose laisvai gali lankytis visi norintys, tokių kaip gatvės, aikštės, parkai, paplūdimiai ir viešasis transportas ir pan. Teismas pripažįsta, kad aplinkinių asmenų ramybę, poilsį ir darbą trikdantis triukšmas gali sklisti ir iš tokių privačių teritorijų, tačiau šiuo atveju, priešingai nuo triukšmavimo išties viešose vietose, įstatymas jau saugo ne tik grojimu, dainavimu ar kitokiu triukšmu nepatenkintų asmenų interesus, bet ir taip pat konstitucines asmens teises savo privačioje nuosavybėje elgtis pagal savo poreikius, todėl ANK 488 straipsnyje nėra numatyta atsakomybė už triukšmo skleidimą šioje teritorijoje nuo 7 iki 19 valandos (dienos metu). Kitos teisės normos, kurioje būtų ribojama fizinių asmenų teisė dienos metu norimu garsu klausytis muzikos ar panašiai triukšmauti savo privačiose valdose, irgi nėra.
Nors pareiškėja V. B. ir savo pranešime, ir skunde nurodė, kad R. V. su savo šeima, klausydamiesi muzikos iš garsinio aparato savo sklype, trukdė pareiškėjos ir jos vyro darbui bei poilsiui ir taip pažeidė viešąją rimtį ir tvarką, vien šio pareiškėjos pateikiamo subjektyvaus vertinimo nepakanka tokiam pažeidimui konstatuoti. Iš bylos duomenų matyti, jog policijos pareigūnai, tirdami šį 2024 m. gegužės 24 d. gautą V. B. pareiškimą, apklausė gretimų sodo sklypų savininkus A. M. ir G. O., tačiau jie buvo priešingos nuomonės, tvirtino, kad R. V. jiems trukdančio triukšmo nekelia ir jie jokių pretenzijų jai neturi. Daugiau jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių ar paneigiančių pareiškėjos skundo pagrįstumą, byloje nėra, todėl Institucija ir konstatavo, kad jų trūksta ir tai neleidžia konstatuoti pažeidimo padarymo. Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad ir teismo vertinimu, prisimenant jau anksčiau išdėstytus argumentus, radijo ar muzikos įrašų klausymasis neviršijančiu proto ribų garsu dienos metu sodų bendrijoje, privačiame sklype, asmenims ir šeimoms poilsiaujant ir dirbant ūkio darbus, atsipalaiduojant ir leistinai linksminantis, vien dėl visiškos tylos pageidaujančių kaimynų pretenzijų negali būti pripažįstamos viešosios tvarkos ir rimties trikdymu; joks Lietuvos Respublikos teisės aktas neapibrėžia, kad viešoji rimtis ir tvarka yra tik visiška tyla ir kad radijo ar muzikos įrašų leidimas per tam skirtus aparatus automatiškai pripažįstami jos pažeidimu; toks vertinimas neišplaukia ir iš visuotinai pripažįstamų visuomenės elgesio normų, pagal kurias muzika laikoma pozityviu, o ne smerktinu dalyku. Kaip nurodyta naujausioje šiuo klausimu formuojančioje teismų praktiką 2022 m. spalio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje 2AT-81-594/2022, jei, pavyzdžiui, nakties metu triukšmą skleidžiantis aparatas būtų įjungiamas tikslingai, siekiant trikdyti kaimynų ramybę (poilsį, miegą), šis veiksmas galėtų būti priskiriamas prie kitų triukšmą keliančių veiksmų. Taip ir šiuo atveju – jei būtų nustatyta, kad R. V. leidžia muzikos įrašus, siekdama būtent pakenkti kaimynų (pareiškėjų) darbui ir poilsiui, tokie jos veiksmai galėtų (ir turėtų) būti pripažinti piktybiškais ir kaltais ANK 488 straipsnio prasme. Šiuo atveju byloje nėra nei objektyvių įrodymų ( garso ar vaizdo įrašo), nei pačios R. V. prisipažinimo, kad ji muziką leidžia būtent tokiu tikslu, nei apklaustų kaimynų patvirtinimo, kad jie irgi suvokia jos veiksmus kaip pažeidžiančius visuotinai priimtas elgesio normas ir jų laikymusi grindžiamą viešąją tvarką; galiausiai net pati pareiškėja nenurodė, kad šį kartą R. V. būtų leidusi muzikos įrašus vien tam, kad pakenktų pareiškėjai, todėl skundžiamame nutarime teisingai ir konstatuota, kad visų būtinųjų nusižengimo požymių nėra nustatyta. Už tai, kad santykiai tarp šių sodų sklypų kaimynų yra tokie konfliktiški, kad tokių kasdienių situacijų jos nebesugeba išspręsti be policijos įtraukimo, yra atsakingos abi ilgametes nuoskaudas kaupiančios pusės ir valstybė ne visus jų nesutarimus galės išspręsti teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjos skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 30 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24243371739) yra teisingas ir priimtas teisėtai, todėl naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o V. B. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
V. B. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 30 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24243371739) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.