- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-07
- Bylos Nr.
- e2YT-1604-1138/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00017-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- E. S., R. V.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. S., R. V., valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), o po S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, palikimą priėmė vaikaitis A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo močiutė iš tėvo pusės S. V., ji mirė būdama našle. P. V. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokoje S. ir P. V. gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas Č. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Kiek pareiškėjui buvo žinoma, mirus seneliui P. V., visu likusiu turtu rūpinosi būtent močiutė S. V.. Testamento S. V. nepaliko, tačiau žodžiu buvo išreiškusi savo valią, kad po jos mirties turtas liktų pareiškėjui, t. y. jos mirusio sūnaus Č. V. sūnui. Pareiškėjas žinojo, kad močiutė valdė dalį grūdų sandėlio bei prie jo esantį žemės sklypą, dalį pastato – automobilinių svarstyklių. Jai mirus, vykdydamas močiutės valią, šiuo turtu pradėjo rūpintis pats pareiškėjas. Kadangi jo tėvas Č. mirė (duomenys neskelbtini), tuo metu buvo vos (duomenys neskelbtini) metų, patirties tvarkant paveldėjimo dokumentus neturėjo. Kuomet kreipėsi į Raseinių rajono pirmąjį notarų biurą, paaiškėjo, kad ne tik pareiškėjas nesikreipė dėl paveldėjimo bylos užvedimo po S. V. mirties, bet ir ji pati po sutuoktinio P. V. mirties (duomenys neskelbtini) taip pat nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Po S. V. mirties bei po P. V. mirties nėra užvestų paveldėjimo bylų. VĮ „Registrų centro“ duomenimis, P. V. ir S. V. vardu yra registruoto nekilnojamojo turto. Be to, S. V. 2014 m. liepos 2 d. iš valstybės nusipirko 1065/5728 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tačiau tai patvirtina notaro pranešimas apie sudarytą sandorį, pati sutartis neįregistruota viešajame registre. Įstatymas nenumato termino sutarčiai įregistruoti, tačiau mirus S. V. pareiškėjas to padaryti negali, nes nėra oficialus S. V. turto paveldėtojas. Įsigytoje žemės sklypo dalyje (duomenys neskelbtini), yra tiek P. V., tiek S. V. turimos pastato – grūdų sandėlio dalys. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta S. V. jau esant našle, todėl įsigyta žemės sklypo dalis laikytina asmenine S. V. nuosavybe, o grūdų sandėlio ir pastato – automobilinių svarstyklių dalys – bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes įgytos gyvenant santuokoje. Pareiškėjui nežinoma, dėl kokių priežasčių S. V. nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų po vyro mirties, tačiau jau vien tai, kad ji pirko žemę prie turimų pastatų, rodo, kad ji rūpinosi tiek savo, tiek po vyro mirties likusiu turtu. Abiejų senelių nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pastatas – grūdų sandėlis buvo naudojamas pagal sandėliavimo paskirtį, pastatas – automobilinės svarstyklės taip pat. Šį turtą valdė ir šiuo metu valdo asmenų grupė, kurios bendraturčiais buvo ir abu pareiškėjo seneliai. Mirus P. V., šiuo turtu rūpinosi būtent S. V., o jai mirus – pareiškėjas. Valdymas pasireiškia tuo, kad naudoja pastatą pagal paskirtį, sandėliavimui. Pastatą turi keli bendrasavininkiai, todėl jei reikia pastatą paremontuoti, dalyvauja organizuojamose talkose, daro rinkliavas proporcingai turimai turto daliai, skirtas pastato priežiūrai, pagal grafiką nušienauja teritoriją. P. ir S. V. buvo susilaukę penkių vaikų. VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registre vaikų sąraše nėra įtraukta E. S., tačiau pareiškėjui žinoma, kad šiuo metu gyvi yra P. ir S. V. vaikai: E. S. ir R. V., kurie į procesą įtraukti suinteresuotais asmenimis. Kiti vaikai yra mirę. Pareiškėjas, būdamas mirusiųjų vaikaitis, priklauso antrajai eilei įpėdinių, turinčių teisę į palikimą pagal įstatymą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes jis galės įgyvendinti teisę į tą dalį turto, dėl kurio paveldėjimo įforminimo į notarų biurą nesikreipė S. V. po savo vyro P. V. mirties, nors faktiškai likusiu jo turtu rūpinosi kaip savu, neišskirdama sutuoktinės dalies.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo A. V. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, gavo pranešimą apie galimą palikėjų P. V. ir S. V. palikimo perėjimą valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
3. Suinteresuotas asmuo R. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
4. Suinteresuotas asmuo E. S. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. V. pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, jį atstovauja advokatė, todėl byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais pagrindais, atsižvelgiant į liudytojų nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad atstovaujamasis paaiškino, kad po P. V. mirties turtą valdė S. V.. Aplinkybes patvirtino ir suinteresuoti asmenys R. V. ir E. S.. Supranta, kad jiems buvo žinoma, kad valia turtą palikti buvo A. V.. A. V. dalyvauja talkose, prisideda prie elektros mokėjimo, jeigu reikia bendrai perka kažkokį įrenginį. Iš registro duomenų santuokos P. V. ir S. V. nebuvo nutraukę.
Atsiliepimas
7. Suinteresuoti asmenys (jų atstovai) VĮ „Turto bankas“, R. V. ir E. S. į teismo posėdį neatvyko, jiems procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teismui pateiktas VĮ „Turto bankas“ prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, R. V. ir E. S. atsiliepimuose taip pat prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
8. Liudytoja D. V. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjo mama. A. V. po senelių mirties valdo grūdų sandėlį, yra ir kiti savininkai. S. V. ir P. V. kartu gyveno iki P. V. mirties. Ginčų dėl palikimo nebuvo. Seneliai po Č. V. mirties palikimą buvo pažadėję anūkui.
9. Liudytojas R. G. nurodė, kad A. V. gyvena netoli, praktiškai jie yra kaimynai. Dirba pas A. A., turi raktus. Jis surašinėja elektros skaitliuko rodmenis pradėjus ir baigus darbus, pagal ką apmokama už elektrą. Bendrai susirenkama, valomi aruodai, daromos talkos žolės pjovimui. Aruodas buvo D. V. uošvių, kiek jam žinoma, mirus P. V. turėjo paveldėti jo žmona, buvo kalbos, kad po mirties liks anūkui. Ginčų dėl palikimo, kiek žino, tikrai nėra. A. V. prie rinkliavų prisideda, jeigu reikia, kreipiasi į jo mamą. Savininku laiko A. V..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
11. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
12. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teismui pateikti rašytiniai įrodymai bei jo atstovės paaiškinimai, liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad P. V., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). P. V. mirė būdamas santuokoje, jo sutuoktinė – S. V., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). S. V. mirė būdama našle, P. V. ir S. V. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Pagal 2023 m. gruodžio 14 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, S. V. vaikai yra: A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), D. R., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), R. V., gimęs (duomenys neskelbtini) (byloje įtrauktas kaip suinteresuotas asmuo), Č. V., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad S. V. ir P. V. turėjo dar vieną vaiką – E. S. (ji dėl teismui nežinomų priežasčių Gyventojų registre neįrašyta kaip minėtų asmenų dukra), kuri šioje byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu, prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo neišreiškė. Pareiškėjas A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), yra P. V. ir S. V. sūnaus Č. V. (mirusio (duomenys neskelbtini)) sūnus, t. y. P. V. ir S. V. vaikaitis. Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarės 2023 m. lapkričio 6 d. pažymose užfiksuota, kad į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl P. V., mirusio (duomenys neskelbtini), bei S. V., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo įstatymo nustatytu laiku niekas nesikreipė, pavelėjimo bylos nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. spalio 16 d. išrašuose nurodyta, kad pastato – grūdų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 21/100 dalys priklauso P. V. ir 26/1000 dalys priklauso S. V., žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1065/5728 dalys nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, įregistruotas S. V. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties faktas pagal 2014 m. liepos 2 d. notaro pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – automobilių svarstyklių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 21/1000 dalys nuosavybės teise priklauso P. V. ir 26/1000 dalys priklauso S. V..
13. Pareiškėjas nurodo, kad po P. V. mirties, jo sutuoktinė S. V. perėmė ir valdė P. V. priklausantį turtą, tai yra palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti likusį turtą. Po močiutės S. V. mirties, jos turtą perėmė ir valdė pareiškėjas A. V., turtu pareiškėjas rūpinosi kaip savu, prižiūrėjo ir naudojo grūdų sandėlį, dalyvavo bendrasavininkių talkose, mokėjo rinkliavas pastato priežiūrai proporcingai turto daliai, šienavo teritoriją, tai yra S. V. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad tiek P. V., tiek S. V. palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).
14. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, pretenzijų neišreiškė.
15. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog S. V., mirusiojo P. V. sutuoktinė, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, o mirus S. V., jos vaikaitis A. V., močiutės palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo močiutės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.