- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- 1-62-266/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Kaltinamasis
- G. B.
- Advokatai
- Manvydas Šivickas, Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.5Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
dalyvaujant prokurorui Vigandui Jurevičiui , nukentėjusiajai D. J., jos atstovui advokatui Manvydui Šivickui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, dirbanti VĮ (duomenys neskelbtini) skyriuje, netekėjusi, kaltinama pagal LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji G. B. 2017 m. rugsėjo 1 d., apie13.20 val., vairuodama nuosavą automobilį "Hyundai Tucson" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama keliu (duomenys neskelbtini) 7,81 km, (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nesielgė taip, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir nesudaryti kliūčių jų eismui,nepasirinko saugaus greičio, dėl ko kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, ko pasekoje nukentėjo automobilio "Hyundai Tucson", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė D. J., kuriai nustatyta kairės pusės 7-11 šonkaulių lūžiai, dešinės pusės 3-7 šonkaulių lūžiai su oro ir kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, 4 juosmeninio slankstelio kompresinis lūžis, dešinės plaštakos muštinė žaizda, dešinės čiurnos abiejų kulkšnelių lūžiai, kairio šonkaulio lūžis, daugybiniai odos nubrozdinimai visame kūne, kas vertinama, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamoji G. B. kalta prisipažino visiškai ir parodė tą dieną su D. J., važiavo į mišką uogauti. Važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo ji, buvo prisegusi saugos diržą . Ar buvo prisegusi keleivė D. J., ji to nematė ir negali pasakyti. Kelio vingyje nesuvaldė savo vairuojamo automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu buvo sužalota keleivė D. J., susižalojo ir ji. Automobilį vairavo blaivi, teisę vairuoti transporto priemonę turi. Vairuotojo stažas 30 metų. Ji labai pergyvena dėl įvykusio. Nukentėjusiajai siūlė savo pagalbą ir klausė kiek ji turėtų jai sumokėti, tačiau D. J. atsisakė jos pagalbos, sakė, jog konkrečios sumos nežino, jog teisininkai skaičiuoja žalą. Nesutiko su nukentėjusiosios ieškiniu. Mano, jog žalą nukentėjusiajai turi atlyginti draudimas. Prašė tenkinti jos prašymą ir atiduoti ją pagal laidavimą seseriai, nes jis nusikalto pirmą kartą, padaryta veika neatsargi.
Nukentėjusioji D. J. parodė, kad tą dieną ji kartu su G. B. sutarė, jos automobiliu , važiuoti į mišką uogauti. Važiuojant keliu G. B. vairuojamą automobilį vienu metu sumėtė ir ji pasakė, jog ji važiuotų lėčiau. Kitame kelio vingyje automobilį vėl sumėtė ir G. B. nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Važiuojant G. B. automobilio nestabdė. Ji sėdėjo prisisegusi saugos diržą. Įvykus eismo įvykiui, jai pavyko atsegti diržą ir pro langą iškišusi ranką mojo pagalbos. Greitai privažiavo automobilis ir žmonės ją iškėlė iš mašinos. G. B. buvo prispausta prie vairo. Eismo įvykio metu ji buvo sužalota . Jai lūžo šonkauliai, stuburas, buvo sužalotos kojos. Ji buvo ilgai gydoma. Jos sveikata labai pablogėjo, laukia dar dvi operacijos ir reabilitacija. Draudimas jai sumokėjo turtinę žalą ir 3000 eurų neturtinės žalos. Mano, jog tokios sumos nepakanka neturtinei žalai atlyginti, todėl ji pateikė ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamosios 7000 eurų neturtinės žalos. Neprieštaravo, jog G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės būtų atleista pagal laidavimą.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2017-09-01 apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrint eismo įvykio vietą, užfiksuota, kad automobilis "Hyundai Tucson", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės, yra dešinėje kelio pusėje, priekinė ašis nuo kelio už 5,95 m atstumu, galinė ašis 7,65 m atstumu, priekyje esančio medžio žievė pažeista, ant kamieno likę tepalo likučių ( b. l. 13-21).
Iš byloje esančio 2017-09-01 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis "Hyundai Tucson", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad sudaužytas priekinis stiklas, sulankstytas variklio gaubtas, dešinės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis, įskeltas dešinės pusės galinio matymo veidrodėlis, išlaužtos grotelės, apgadinti priekiniai ratai, stogas, priekiniai žibintai, priekiniai posūkio žibintai, radiatoriaus grotelės, ant dešinės pusės išsiskleidusios pagalvės yra kraujo dėmė( b. l. 22-26).
Iš byloje esančios 2017-10-20 specialisto išvados Nr. G 1184/2017 (05), matyti, jog D. J. nustatytas kairės pusės 7-11 šonkaulių lūžiai, dešinės pusės 3-7 šonkaulių lūžiai su oro ir kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, 4 juosmeninio slankstelio kompresinis lūžis, dešinės plaštakos muštinė žaizda, dešinės čiurnos abiejų kulkšnelių lūžiai, kairio šonkaulio lūžis, daugybiniai odos nubrozdinimai visame kūne. Dėl šių sužalojimų jos sveikata sutrikdyta nesunkiai (b. l. 52-53)
Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog kaltinamojo G. B. kaltė , jog ji 2017 m. rugsėjo 1d., vairuodama automobilį „Hyundai Tucson“ pažeidė kelių eismo taisyklių 9,127 punktų reikalavimus , ko pasekmėje įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai buvo sužeista automobilio keleivė D. J., visiškai įrodyta. Jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 1 dalį. Kaltinamoji G. B. kalta prisipažino visiškai.
Prokuroras teismo posėdžio metu prašė G. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir bylą nutraukti . G. B. pagal laidavimą perduoti laiduotojai seseriai R. K. be užstato , dviejų metų laikui. Prokuroras nurodė, jog šiuos metu yra visos sąlygos taikyti kaltinamosios atžvilgiu LR baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatas.
Laiduotoja R. K. paaiškino, jog ji yra G. B. sesuo. Ją gerai pažįsta ir abi sutaria, kartu dirba. Pažįstą ją kaip sąžiningą, dorą ir pareigingą žmogų. Ji labai pergyvena dėl įvykusio, siūlė savo pagalbą nukentėjusiajai, tačiau ji atsisakė.
Nustatyta, jog kaltinamoji G. B. teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargią nusikalstamą veiką, jos atsakomybę lengvina tai, jog ji visiškai prisipažįsta nusikaltusi ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta , galiojančių nuobaudų neturi, dirba, charakterizuojama gerai, stengėsi atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.
LR baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo , prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip nustatyta kaltinamoji G. B. padarė nusikaltimą įstatymo leidėjų priskirtą prie neatsargių. Byloje yra pateiktas laiduotojos R. K. prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teismo posėdžio metu ir pati R. K.. Ji su visa atsakomybe prisiima laiduoti už seserį G. B. . R. K. nėra nei teista, nei bausta administracine tvarka, charakterizuojama labai gerai, todėl laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką , ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismo posėdžio metu , konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąją G. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pirmos sąlygos. Byloje nustatyta, jog kaltinamoji nėra teistas. Dėl antrosios būtinosios sąlygos - kaltinamoji nuo pat pradžių ikiteisminio tyrimo ir teisme savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykusio. Ji visada nuosekliai aiškino eismo įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ji savikritiškai vertina savo poelgį, norėjo padėti nukentėjusiajai . Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimo. Šioje byloje nukentėjusioji teisme pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamosios 7000 eurus neturtinės žalos. Kaip byloje nustatyta nukentėjusiajai iš dalies žala yra atlyginta. Tiek turtinę, tiek neturtinę žalą atlygino draudimo bendrovė. Kaltinamoji nuo pat pradžių siekė atlyginti padarytą žalą , tačiau nukentėjusioji neteikė ieškinio ir nesakė konkrečios pinigų sumos žalai atlyginti, todėl laikytina jog nukentėjusiajai iš dalis žala atlyginta. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kas kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamosios elgesio proceso metu, jos paaiškinimų, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant tokioms aplinkybėms , kaltinamoji G. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą sesers R. K. atsakomybėn be užstato vienerių metų laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą, vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, kaltinamajam G. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376.6 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Dėl neturtinės žalos priteisimo.
Nukentėjusioji D. J. teisme pateikė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamosios 7000 eurų neturtinės žalos. Posėdyje nurodė, jog dėl jai padarytų sužalojimų ji kentė skausmus, patyrė daug nepatogumų, ilgai gydėsi ligoninėje, tapo nedarbinga, jog ateityje laukia dar dvi operacijos su narkozėmis, todėl mano jog visa tai prilygsta pinigine išraiška 7000 eurų neturtinės žalos. Nukentėjusioji patvirtino, jog draudimo bendrovė jai išmokėjo 648,29 eurus turtinės žalos ir 3000 eurų neturtinės žalos ir dėl to pretenzijų draudimo bendrovei neturi, tačiau mano, jog jos išgyvenimai ir prarastas nedarbingumas yra didesni nei išmokėta neturtinė 3000 eurų žala, todėl teikė ieškinį . Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita , teismo įvertinta pinigais. (LR CK 250 str. 1d.) Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms , nematerialioms vertybėms , tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi civilinis įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta , eismo įvykio metu nukentėjusioji D. J. buvo sužalota nesunkiai. Dėl to ji patyrė skausmus, nepatogumus, iškentė kelias operacijas, pašlijo sveikatos, bei patyrė kitus nepatogumus , todėl ji turėjo teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir jai dėl to draudimo bendrovė išmokėjo 3000 eurų neturtinės žalos. Teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiosios paaiškinimus, jos sveikatos būklę po sužalojimų, medicininius dokumentus (b. l. 126-136) , padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamosios turtinę padėtį, tai, jog pati kaltinamoji G. B. taip pat buvo sužalota, (b. l. 166-171 ) sugadintas jo automobilis ir , atsižvelgiant į suformuota Aukščiausiojo teismo praktiką tokios kategorijos bylose dėl neturtinės žalos priteisimo bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog nukentėjusiajai D. J. padarytą neturtinę žalą visiškai atlygino draudimo bendrovė. Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmeniui eismo įvykio metu ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2000 iki 10 000 litų (kasacinės nutartys 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013) Šiuo atveju būtų nuo 579,24 eurų iki 2896,20 eurų. Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas teismas privalo atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją. Šioje byloje nustatyta, jog kaltinamoji ir nukentėjusioji senos pažįstamos, sodo kaimynės, jų santykiai iki įvykio buvo draugiški. Tą dieną jos abi kartu sutarė važiuoti uogauti, atsitikus įvykiui kaltinamoji G. B. siūlė nukentėjusiajai pagalbą, teiravosi dėl pinigų sumos, tačiau nukentėjusioji nepriėmė pagalbos, nenurodė konkrečios pinigų sumos ir ieškinį pateikė tik teisme. Nukentėjusioji teisme prašydama jos ieškinį tenkinti nurodė, jog ateityje jos laukia dar dvi operacijos, o po to reabilitacija ir tai bus susijęs su įvairiomis išlaidomis, naujais išgyvenimais. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog ateityje nukentėjusioji dar turės gydytis, todėl jei ateityje ji patirs išlaidų susijusių su jos gydimu, tai nukentėjusioji turės teisę civilinio proceso tvarka kreiptis su ieškiniu į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo. Dėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių, nukentėjusiosios D. J. civilinis ieškinys atmestinas.
Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusiąją D. J. atstovavo advokatas ir dėl to ji turėjo 400 eurų atstovavimo išlaidų. Sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis turėtos atstovavimo išlaidos nukentėjusiajai priteistinos iš kaltinamosios G. B..
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Atleisti G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį perduodant kaltinamąją G. B. pagal laidavimą R. K. atsakomybei be užstato , nustatant vienerių metų laidavimo terminą . Baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL (376,60 eurų ) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka sumokėti per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. (sąskaita LT70 7044 0600 0026 9468, SEB bankas AB)
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui , panaikinti paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
D. J. civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti D. J. ir G. B. 400 eurų atstovavimo išlaidų.
Nuosprendis per 20d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.