Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Naujos iniciatyvos“ ieškinį atsakovui T. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė 2019 m. balandžio 15 d. iš atsakovo pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo automobilį Mercedes Benz Sprinter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 30 d. VĮ Regitra ieškovės atstovas sužinojo, kad automobilis yra areštuotas. Ieškovei susisiekus su atsakovu jis nurodė, kad viską sutvarkys, tačiau to nepadarė. Atsakovas pirkimo-pardavimo sutartimi patvirtino, kad parduota transporto priemonė priklauso jam nuosavybės teise, į transporto priemonę tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, transporto priemonė neareštuota, teisė disponuoti ja neapribota. Ieškovė sumokėjo atsakovui pagal sutartį 1 100,00 Eur sumą už transporto priemonę. Tuo tarpu atsakovas pardavė ieškovei automobilį, žinodamas, kad automobilis yra areštuotas. Su atsakovu buvo bendrauta, atsakovas žadėjo sumokėti skolas antstoliui, kad būtų nuimtas areštas, tačiau to nepadarė, todėl ieškovė negali šios transporto priemonės registruoti ir ja visiškai disponuoti, iki šiol patiria dėl to nuostolius. Minėtas automobilis įsigytas siekiant jį nuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal sutartį už nuomą būtų gautas 300,00 Eur pajamos per mėnesį. Ieškovė tikėjosi, kad atsakovas įvykdys savo prievolę, todėl tikėdama atsakovo pažadais investavo pinigines lėšas į automobilį: jį virino, dažė, pakeitė tepalus, sutvarkė transmisiją ir kt., kas pakėlė automobilio rinkos vertę. Ieškovė vykdydama sutartinius įsipareigojimus investavo lėšas į atsakovo parduotą transporto priemonę ir ją nuomodama tikėjosi gauti pajamas, tačiau dėl atsakovo vengimo įvykdyti prievolę to padaryti negalėjo, dėl ko laikoma, jog pirkimo-pardavimo sutartis neįvykdyta dėl atsakovo kaltės, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos patirtos išlaidos.

3. A. T. B. pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, ieškinys ir jo priedų nuorašai įteikti asmeniškai per darbovietės administraciją Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 26 – 27, 28, 29). Atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

4. CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie nurodyto procesinio dokumento nepateikimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

5. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

6. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų – 2019 m. balandžio 15 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties, atliktų darbų akto, techninės apžiūros rezultatų kortelės, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, arešto registro, nuostolių pažymos (dokumento Nr. CBP-2165 priedas) nustatyta, kad atsakovas ieškovei 2019 m. balandžio 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė automobilį Mercedes Benz Sprinter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 100,00 Eur. Pasirašydamas sutartį pardavėjas (atsakovas) patvirtino, kad transporto priemonė priklauso jam nuosavybės teise, į parduodamą transporto priemonę tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų neturi, transporto priemonė neareštuota, ji nėra teisinio ginčo objektas, teisė disponuoti ja nėra atimta ar apribota. Ieškovė, tikėdamasi iš automobilio nuomos gauti pajamas, transporto priemonę pagerino, transporto priemonės remontas kainavo 2 199,54 Eur, taip pat atliko techninę apžiūrą už 100,00 Eur, pasirašė 2019 m. balandžio 1 d. preliminarią automobilio nuomos sutartį Nr. 19/01, kuria ieškovė susitarė išnuomoti transporto priemonę už 300,00 Eur mokestį per mėnesį. Tačiau ieškovė savo teisių į įgytą transporto priemonę negalėjo realizuoti, kadangi minėta transporto priemonė 2019 m. vasario 22 d. buvo areštuota, apribojant disponavimą ja.

7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva), t. y. nesant pareikšto reikalavimo dėl tam tikro sandorio pripažinimo negaliojančiu, tik tada, kai aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, yra akivaizdi (pavyzdžiui, akivaizdu, kad sandoris prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai arba viešajai tvarkai ar gerai moralei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001, 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004).

8. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms. Nagrinėjamu atveju prašoma iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandoris yra negaliojantis CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes atsakovas pardavė automobilį, kuriam iki sandorio sudarymo buvo taikytas areštas, apribojant disponavimą juo, todėl nuosavybės teisės negalėjo būti niekam perduotos.

9. Turto areštas tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (Turto arešto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam reglamentavimui teismas konstatuoja, kad areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, o jei tokie sudaromi, – yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. B. priklausanti transporto priemonė – automobilis Mercedes Benz Sprinter, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), antstolės A. A. 2019 m. vasario 22 d. turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)buvo areštuotas, apribojant teisę disponuoti jį. 2019 m. vasario 22 d. turto arešto aktas įregistruotas. A. T. . po automobilio arešto įregistravimo 2019 m. balandžio 15 d. pardavė automobilį ieškovei VšĮ „N. I.“. Kaip matyti iš Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, atsakovas T. B. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad turi įsiskolinimų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai, kurie jo turtą areštavo 2019 m. vasario mėn. Automobilio neregistravo savo vardu, nemanė, kad automobilis areštuotas, apie turto areštą nėra gavęs pranešimo iš antstolių. Be to, atsakovas sandoryje patvirtino, kad transporto priemonė neareštuota, teisė disponuoti ja neatimta ir neapribota. Tačiau iš 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti kad liudytojais apklausti A. B. ir P. B. patvirtino, jog T. B. antstolės A. A. siųstus dokumentus dėl turto konfiskacijos jam perdavė. A. B. patvirtino, jog tai buvo dokumentas dėl Mercedes Benz tralo už kurį T. B. neatsiskaitęs. Liudytoju apklaustas P. B. patvirtino, jog T. B. minėtus dokumentus perdavė, kad antstoliai yra areštavę T. B. turtą sužinojo iš jo (dokumento Nr. CBP-2165 priedas). Nurodytų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovas T. B. žinojo apie jo atžvilgiu taikomą priverstinį išieškojimą antstolių kontorose, pats pripažino, jog antstoliai jo turtą 2019 m. vasario mėn. areštavo, taigi parduodamas transporto priemonę 2019 m. balandžio 15 d., negalėjo nežinoti apie jo atžvilgiu taikomą areštą, tačiau vis tiek pardavė transporto priemonę. Pažymėtina, kad įregistravus turto areštą yra laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui (Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas veikė pažeisdamos imperatyviąsias teisės normas, ginčo automobilis buvo neteisėtai parduotas ieškovei, nes disponavimo teisė parduodamam automobiliui buvo apribota. Vadovaujantis bendruoju principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda), nesant teisėto daikto perdavimo, šalių sudaryta 2019 m. balandžio 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis pripažįstama niekine ir negaliojančia (ab initio), nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl sandoris neįsigaliojo ir nuosavybės teisės pirkėjui neperėjo (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

11. Negaliojančio sandorio teisinis padarinys yra restitucija (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys, 6.145 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pripažinus transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, yra pagrindas taikyti restituciją – grąžinti perleistą (parduotą) transporto priemonę – Mercedes Benz Sprinter, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo T. B. nuosavybėn, o ieškovei grąžinti už transporto priemonę sumokėta 1 100,00 Eur sumą.

13. Panaikinus sandorį ir pritaikius restituciją, neatimama teisė reikalauti žalos, jeigu tokios atsirado dėl panaikinto sandorio, iš atsakingų už šią žalą asmenų. Kiekvienu atveju žala turi būti tiksliai įvertinta ir nukentėjusiajam atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Jeigu būtų atlyginta daugiau, negu iš tikrųjų padaryta žalos, tai pažeistų nurodytą principą, nes tokiu atveju nukentėjusysis nepagrįstai praturtėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010). Pagal Lietuvos CK 6.251 straipsnį žalą padaręs asmuo nuostolius turi atlyginti visiškai, t. y. ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir negautas pajamas. Kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus, kai atsakomybė atsiranda be kaltės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).

14. Rašytiniai įrodymai ir nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas, žinodamas, jog jo turtas – automobilis yra areštuotas, jį parduodamas ieškovei pažeidė imperatyviąsias teisės normas, todėl atliko neteisėtus veiksmus. Byloje nenustatyta, jog ieškovė, įsigydama iš atsakovo automobilį M. B. Sprinter, žinojo, jog jis yra areštuotas.

15. Ieškovė ieškinio prašo priteisti 5 799,54 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro 1 100,00 Eur už sumokėtą transporto priemonę, 1 299,54 Eur automobilio remonto darbai, 100,00 Eur techninės apžiūros atlikimas, 3 300,00 Eur negautos pajamos. Įvertinus tai, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandoris pripažintas negaliojančiu ir taikoma restitucija, 1 100,00 Eur suma, sumokėta už transporto priemonę, grąžintina iš atsakovo ieškovei, todėl sprendžiama tik dėl žalos atlyginimo, kurios neapima restitucija.

16. Ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas rašytiniais įrodymais – UAB „Diltrus“ atliktų darbų aktu, iš kurio nustatyta, jog už transporto priemonės remontą ieškovė sumokėjo 1 299,54 Eur ir 100,00 Eur už techninės apžiūros atlikimą, 2019 m. balandžio 1 d. preliminaria automobilio nuomos sutartimi Nr. 19/01, kuria ieškovė įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomoti automobilį už 300,00 Eur nuomos mokestį per mėnesį, VšĮ „N(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 1 d. pažyma apie patirtus nuostolius (dokumento Nr. CBP-2165 priedas). Ieškovė, suremontavusi nupirktą automobilį ir tikėdamasi jį išnuomoti tikėjosi iš to gauti pelną. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 4 699,54 Eur dydžio žalą. Tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovo aukščiau konstatuotų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Jeigu atsakovas nebūtų neteisėtai perleidęs ieškovei ginčo automobilio, ieškovė nebūtų patyrusi žalos.

17. Atlikus formalų ieškovės byloje pateiktų įrodymų vertinimą, daroma išvada, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui bei atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, taip pat nepateikus jokių įrodymų, paneigiančių ieškinyje ir jo prieduose nurodytas aplinkybes, išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad nustatytos visos civilinei atsakomybei būtinos sąlygos. Esant šioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 4 699,54 Eur žalos atlyginimas, kurį sudaro 1 299,54 Eur automobilio remontas, 100,00 Eur techninės automobilio apžiūros atlikimas ir 3 300,00 Eur negautos pajamos už automobilio nuomą.

18. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

19. Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteisiamas ieškovės sumokėtas 130,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei 5,58 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti tarp ieškovės viešosios įstaigos „N. I.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 15 d. sudarytą transporto priemonės Mercedes Benz Sprinter, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia.

Taikyti restituciją – grąžinti perleistą (parduotą) transporto priemonę – Mercedes Benz Sprinter, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, priteisti ieškovei viešajai įstaigai „N. I.“, juridinio asmens kodas 300502917, iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už transporto priemonę sumokėtą 1 100,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) sumą.

Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei viešajai įstaigai „N. I.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 699,54 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir penkiasdešimt keturių centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 799,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 130,00 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,58 Eur (penkių eurų penkiasdešimt aštuonių centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.