Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisijos) 2015-04-16 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., gim. (duomenys neskelbtini), teistas 2013-07-29 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 str. 3 d., 284 str. Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d. bausmes subendrinus su 2013-03-19 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-24 nutartimi) - galutinė laisvės atėmimo bausmė A. B. paskirta - 5 metai 6 mėnesiai. 2014-01-22 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pagal BK 63 str. 1, 4, 9 d. 2013-07-29 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, kuris pakeistas 2013-12-19 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu subendrintas su 2013-12-03 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė laisvės atėmimo bausmė A. B. paskirta - 5 metai 4 mėnesiai. Bausmės pradžia: 2012-11-30; bausmės pabaiga: 2017-09-20. Nuteistasis yra atlikęs 1/2 paskirto bausmės laiko 2015-01-21. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 2 metai 5 mėnesiai 5 dienos.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2015-04-16 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų nuteistajam A. B. Teismas sprendė, kad nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.

A. B. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį ir prašo minėtą nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo.

Skunde teigiama, jog nagrinėti BVK 157 str. 1 d. numatytą nuteistojo prašymą įstatymų leidėjas yra suteikęs Komisijai. Skunde pažymėta, kad prašymą nuteistasis pateikia ne teismui, o Komisijai. Nuteistojo teigimu, jokie įrodymai, kad jis galimai neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų (kaip ir patys kriterijai) skundžiamoje nutartyje nenurodyti. A. B. teigimu, teismas, ėmęsis kvestionuoti Komisijos nutarimą ne teisėtumo, o pagrįstumo aspektu, veikė ultra vires.

Nuteistojo teigimu, skundžiama nutartis nėra racionaliai argumentuota, joje nenurodyti nei lygtinio paleidimo kriterijai, nei įrodymai, kad nuteistasis tų kriterijų galimai neatitinka, skundžiama nutartis nėra aiški ir tai, nuteistojo teigimu, yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas.

Skunde taip pat teigiama, kad atsižvelgiant į nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir skaičių, nuteistajam buvo skirta bausmė. Pakartotinai tų pačių kriterijų pagrindu suvaržant nuteistojo galimybę pasinaudoti lygtinio paleidimo galimybe, A. B. teigimu, ne tik prieštaraujama BVK 158 str. išreikštai įstatymų leidėjo valiai bet ir pažeidžiamas konstitucinis principas nebūti baudžiamam antrą kartą. Skunde taip pat pažymima, kad bausmės atlikimo laikas negali būti nei per trumpas nei per ilgas – jis yra lygiai toks, kokį paskyrė nuosprendį priėmęs teismas. Skunde vadovaujamasi Europos Sąjungos rekomendacija dėl lygtinio paleidimo taikymo bei pažymima, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių priemonių, užtikrinančių nuteistojo socialinę integraciją ir užkertančių kelią pakartotiniam nusikalstamumui.

Nuteistasis taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties argumentu, jog bausmės tikslai nebus pasiekti atliekant bausmę lygtinio paleidimo sąlygomis. A. B. teigia, kad bausmės tikslai pasiekiami ir teisingumo principas įgyvendinamas, priėmus teisingą nuosprendį ir paskyrus teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t. y. nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Taigi skundo argumentai, jog nagrinėti BVK 157 str. 1 d. numatytą nuteistojo prašymą įstatymų leidėjas yra suteikęs Komisijai bei argumentas, jog prašymą nuteistasis pateikia ne teismui, o Komisijai, atmetami kaip nepagrįsti, nes lygtinį paleidimą taiko būtent teismas, o ne Komisija.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas A. B. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu bei visas kitas reikšmingas aplinkybes.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad nuteistasis, anksčiau teistas jau dešimt kartų, bausmę atlieka už kelių nusikaltimų, padarymą. Anksčiau jam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis ir toliau sistemingai darė nusikaltimus, o tai rodo, kad jis pareikšto teismo pasitikėjimo nepateisino ir šios priemonės jam nebuvo veiksmingos. Šios aplinkybės savo neigiama reikšme sprendžiant dėl lygtinio paleidimo persveria teigiamą nuteistojo charakteristiką, jo paskatinimus. Vertinant visumą A. B. asmenybę apibūdinančių duomenų, dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Svarbiausios aplinkybės, vertinant, ar nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai jau yra pasiekti, ar jie galės būti pasiekti nuteistajam taikant probaciją, kuri yra savo pobūdžiu žymiai švelnesnė alternatyva laisvės atėmimo bausmei, yra susiję būtent su nuteistojo požiūriu į savo ankstesnį nusikalstamą elgesį ir tvirtu pasiryžimu daugiau nenusikalsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundo argumentai, jog skundžiama nutartis nėra racionaliai argumentuota, joje nenurodyti nei lygtinio paleidimo kriterijai, nei įrodymai, kad nuteistasis tų kriterijų galimai neatitinka, skundžiama nutartis nėra aiški ir tai, nuteistojo teigimu, yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas, atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

Bausmės tikslai (paskirtis) bendriausiu požiūriu tai galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Apeliacinis teismas 2007 m. gruodžio 19 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-465/2007 išreiškė savo poziciją ir dar kartą pabrėžė, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Apeliacinis teismas pabrėžė, kad bausmės tikslai yra „galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė“. Taigi, bausmės tikslai pasiekiami, nuteistajam atlikus jam paskirtą bausmę.

Šiuo atveju, iš bylos duomenų matyti, kad A. B. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina. Nuteistojo socialiniai kontaktai paviršutiniški, nesiekia užmegzti tvirtų, palaikančių ryšių su žmonėmis. Savęs vertinimas aukštas, remiasi netinkamais standartais, stipriai išreikštas egocentrizmas. Iš socialinės tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis bendraudamas elgiasi arogantiškai, greitai įsižeidžia, linkęs įžvelgti priešiškus ketinimus savo atžvilgiu ten, kur jų visai nėra. Gyvenimiškuose sprendimuose būdingas impulsyvus, neapgalvotas elgesys, nuteistasis yra panaudojęs fizinį smurtą bei grasinęs susidoroti siekiant kitų paklusimo. A. B. ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas pasekmes tik sau ir tam tikriems asmenims. Šias ir kitas aplinkybes teisingai įvertinęs, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti toliau nuteistąjį taisant neizoliuotą nuo visuomenės.

Nuteistojo skunde nurodyta Europos Sąjungos rekomendacija dėl lygtinio paleidimo taikymo tėra rekomendacinio pobūdžio, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisine sąmone. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Dėl skundo argumentų, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą principą non bis in idem, apygardos teismas pažymi, kad, kaip paminėta aukščiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas vertina aplinkybių visumą, t. y., jis privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.). Nuteistojo argumentai, kad vertinant minėtas aplinkybes apylinkės teismas pažeidė non bis in idem bei kitus Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnius, yra nepagrįsti.

Skunde taip pat pažymima, kad bausmės atlikimo laikas negali būti nei per trumpas nei per ilgas – jis yra lygiai toks, kokį paskyrė nuosprendį priėmęs teismas. Aukštesnysis teismas sutinka su šiuo nuteistojo argumentu, tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne visą paskirtos bausmės laiką, tačiau neatliktą paskirtos bausmės dalį.

Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. B. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog nuteistojo A. B. asmenybė neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai jau šiuo metu, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Dėl to konstatuotina, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.