Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-02-15 · Administracinė byla Nr. eI2-2110-809/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-15
Bylos Nr.
eI2-2110-809/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08210-2022-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
S. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
Administracinė byla Nr. eI2-2110-809/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08210-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai (toliau – ir Ambasada) 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. TR-2022-890 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti jam vizą, nurodęs kelionės tikslą - įsidarbinti UAB „Hegelman Transporte“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (toliau – ir Prašymas). Ambasadai pareiškėjas pateikė visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius vykimo į Lietuvą tikslą, t. y. kad pareiškėjas turi teisę vairuoti C1 ir C (nuo 2012 m. spalio 19 d.) ir C1E ir CE (nuo 2014 m. balandžio 1 d.) kategorijos transporto priemones; pareiškėjo profesinę kvalifikaciją ir įgūdžius patvirtina jam vairuotojo pažymėjimas, UAB „Vairuojame.LT“ išduotas motorinių transporto priemonių kroviniams vežti modulinės profesinės mokymo programos krovinių vežimo komerciniais tikslais pažymėjimas Nr.(duomenys neskelbtini); Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesijai keliamas tik reikalavimas turėti C, CE kategorijas, jokie kiti reikalavimai (stažo, vairuotojo liudijimo turėjimo ar pan.) nenustatyti. Pareiškėjo įsitikinimu, Ambasados abejonės dėl pareiškėjo profesinių įgūdžių stokos yra teisiškai nepagrįstos.

2022 m. spalio 13 d. Užimtumo tarnybos leidime dirbti nurodyta darbo funkcija - Tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad pareiškėjas galėjo realiai atlikti pažymoje nurodytas vairuotojo darbo funkcijas ir, atitinkamai, gali įgyti reikalingų profesinių įgūdžių; pareiškėjo profesiniai įgūdžiai buvo testuojami prieš pasiūlant jam darbą (pareiškėjas turi vairuotojo testavimo pažymėjimą). Be to, prieš gaudamas vairuotojo pažymėjimą, jis bus dar papildomai apmokomas. Atsakovas neišreiškė jokių abejonių dėl UAB „Hegelman Transporte“ patikimumo ar jos vykdomos veiklos; buvo pateikta 2022 m. spalio 13 d. darbo sutartis dėl pareiškėjo įdarbinimo UAB „Hegelmann Transporte“ ir 2022 m. spalio 17 d. sutikimas, kad įmonė suteikia pareiškėjui apgyvendinimą. Ambasadai iškilus klausimų dėl pareiškėjo turimų profesinių įgūdžių ir/ ar jo pateiktų dokumentų (jog jie neva neatitinka tikrovės) ar paaiškėjus, kad Ambasadai trūksta informacijos apie pareiškėjo pragyvenimo lėšas, yra galimybė iškilusius neaiškumus išsiaiškinti ir priimti galutinį individualų administracinį aktą; pagal Visų išdavimo tvarkos aprašo 79 punktą, vizų tarnybos valstybės tarnautojas gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio ir/ arba paprašyti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius prašyme išduoti vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis, tačiau Ambasada pareiškėjo nekvietė, neprašė pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis, nors tokia pareiga Ambasadai nustatyta aprašo 79 punkte.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija pateikė atsiliepimą į skundą, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Nurodo, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismą atmesti jį kaip nepagrįstą. Pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno ir Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių.

Bylos duomenys tvirtina, jog Konsulas, priimdamas Sprendimą dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl Šengeno ir Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos (ne)išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.

Konsulas, vertindamas pareiškėjo Prašymą bei jo pateiktus duomenis ir informaciją raštu ir žodžiu, įvertino ne tik kaip šie duomenys ir informacija atitinka formaliuosius kriterijus, t.y. pateiktų dokumentų formą, bet įvertino ir pareiškėjo pateiktos informacijos bei konsulo savarankiškai surinktos informacijos turinį, t.y. pareiškėjo Prašyme išduoti vizą deklaruojamų ketinimų realumą ir autentiškumą. Konsulas, įvertinęs pareiškėjo Prašyme išduoti nacionalinę vizą ir pateiktus patvirtinamuosius dokumentus bei interviu metu su pareiškėju gautą informaciją ir surinktą papildomą informaciją, padarė išvadą, jog pareiškėjo konsului pateikti. Prašymas išduoti vizą bei patvirtinamieji dokumentai ir informacija, liečiantys jo socialinius ryšius kilmės valstybėje (jaunas, bedarbis, nepateikė jokių duomenų apie šeimą, turimą turtą kilmės valstybėje ir pan.), darbo planus Lietuvoje, gyvenimo sąlygas, pajamų (ne)turėjimą ir pan. vertintini kaip nepatikimi, nes informacija nebuvo konkreti, joje yra nesutapimų, todėl vien toks informacijos pobūdis laikytinas pakankamu pagrindu konsuliniam pareigūnui atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui.

Konsulo gautos informacijos visuma leido jam priimti pareiškėjo skundžiamą Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes dėl aukščiau nurodytų aplinkybių konsului kilo pagrįstos abejonės dėl faktinio pareiškėjo vykimo į Lietuvą, o faktiškai į Europos Sąjungą, deklaruojamo tikslo - dirbti Lietuvoje, todėl neatmestina prielaida, kad pareiškėjas, prisidengdamas darbu Lietuvoje, siekia imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais, nes pareiškėjas nepagrindė pateiktų dokumentų autentiškumo, nepateikė leistinų įrodymų dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, taigi pateikta informacija dėl vykimo į Lietuvą tikslo (darbo Lietuvoje) ir buvimo sąlygų (reikiamų lėšų turėjimo) nėra patikima, vadinasi ji gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. TR-2022-890 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Ambasadai iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas S. K. yra Turkijos Respublikos pilietis.

2022 m. spalio 20 d. pareiškėjas kreipėsi į Ambasadą su Prašymu išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas), kuriame, be kita ko, nurodė: 1) dabartinė profesinė veikla - bedarbis (19 punktas); 2) kelionės tikslas - darbas (23 punktas); 3) numatomas atvykimas į Lietuvą – 2022 m. spalio 27 d. (29 punktas), numatomo išvykimo iš Lietuvos data – 2023 m. spalio 26 d. (30 punktas); 4) kviečianti įmonė - UAB „Hegelman Transporte“ (32 punktas), 5) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas buvimo metu padengia - pats pareiškėjas (33 punktas). Pareiškėjas kartu su Prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus: pasą, tarpininkavimo raštą, kvalifikacijos pažymą, vairuotojo pažymėjimą, darbo sutartį, Užimtumo tarnybos leidimą dirbti, įsipareigojimo dėl gyvenamosios vietos raštą, lėktuvo bilieto rezervaciją, sveikatos draudimo dokumentą, pažymą dėl teistumo, pažymą apie teorinės dalies išklausytus mokymus.

Konsulas nustatė, kad 2018 metais Vokietijos Federacinė Respublika yra priėmusi sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą, nes: 1) informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, 2) pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip tai nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte (Vizų kodekso 54/7/2/ a straipsnis).

Konsulas 2022 m. lapkričio 17 d. kreipėsi konsultacijos į Lietuvos specialiąsias tarnybas. 2022 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsakymu rekomendavo pareiškėjui vizos neišduoti, nes pagal pateiktą informaciją galima nelegali migracija.

Konsulas su pareiškėju atliko pokalbį - interviu, kurio metu pareiškėjas paneigė dalyvavimą kokiuose nors kursuose ar mokymuose (nors pateikė pažymą apie išklausytus teorinius krovinių vežimo komerciniais tikslais kursus ir įvykdymą teorinės programos dalies). Pokalbio metu pareiškėjas taip pat negalėjo nurodyti informacijos apie kviečiančiąją įmonę, gaunamą algą, darbo sutarties trukmę, Lietuvoje galimų laukiamų mokymų turinio, kiek valandų dirbs, kokius krovinius ir kur vežios ir pan. Pokalbio metu pareiškėjas Konsului neigė, kad jam kada nors anksčiau buvo atsisakyta išduoti Šengeno vizą.

Konsulas atsisakė išduoti vizą pareiškėjui tuo pagrindu, jog: užsienietis neatitiko Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo tikslų, t. y. užsienietis negalėjo pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų (19 str. 1 d. 2 p.); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą neatitinka tikrovės (19 str. 1 d. 4 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (19 str. 1 d. 10 p.).

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatos ir Vizų išdavimo tvarkos aprašo nuostatos. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnyje.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies C papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, be kitų, laikoma ir nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.

Vizų kodekse įvardyti prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardinta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybėse narėse, šeiminės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje. To paties kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

2013 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) priėmė prejudicinį sprendimą byloje Rahmanian Koushkaki prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Rahmanian Koushkaki prieš Vokietijos Federacinę Respubliką C-84/12; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019). Nesant informacijos apie tai, jog užsieniečio atvykimas į šalį gali kelti realią nelegalios migracijos grėsmę, atsakingos institucijos sprendimai atsisakyti išduoti nacionalines vizas, teismo negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2741-822/2022).

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teismas sutinka, jog Konsulas pagrįstai, įvertinęs pareiškėjo Prašyme išduoti nacionalinę vizą ir pateiktus patvirtinamuosius dokumentus bei interviu metu su pareiškėju gautą informaciją ir surinktą papildomą informaciją, padarė išvadą, jog pareiškėjo Konsului pateikti dokumentai liečiantys jo socialinius ryšius kilmės valstybėje (jaunas, bedarbis, nepateikti jokie duomenys apie šeimą, turimą turtą kilmės valstybėje ir pan.), darbo planus Lietuvoje, gyvenimo sąlygas, pajamų (ne)turėjimą buvo vertintini kaip nepatikimi, nes pareiškėjo informacija Ambasadai nebuvo konkreti, joje yra nesutapimų, todėl vien toks informacijos pobūdis laikytinas pakankamu pagrindu konsuliniam pareigūnui atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui.

Ginčo atveju nustatyta, kad Ambasada, atlikdama pareiškėjo prašymo vertinimą buvo aktyvi, iškilus abejonių dėl pareiškėjo pateikto prašymo pagrįstumo Ambasada kvietėsi individualiam pokalbiui pareiškėją. Teisėjų kolegija su tinka su atsakove, jog pareiškėjas skunde nenurodo, kokius dar papildomus dokumentus, kurie būtų galėję įtakoti Sprendimo turinį, konsulas galėjo (ar privalėjo) pareikalauti iš pareiškėjo, pats pareiškėjas su skundu nepateikė jokių papildomų dokumentų (duomenų), kurie galimai nebuvo įvertinti konsulo. Be to, Ambasadai kilus pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo darbinių, socialinių ir ekonominių ryšių su kilmės šalimi, kilus įtarimui dėl nelegalios emigracijos grėsmės nutarė vykdyti konsultacijas su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu į kurį Konsulas kreipėsi 2022 m. lapkričio 17 d. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas rekomendavo vizos neišduoti esant pagrįstų įtarimų galima nelegali migracija. Be to, pažymėtina, jog Konsulas nustatė, kad 2018 metais Vokietijos Federacinė Respublika yra priėmusi sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą, nes: 1) informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, 2) pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip tai nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte (Vizų kodekso 54/7/2/ a straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats pareiškėjas pokalbio- interviu metu su Konsulu paneigė, kad jam kada nors anksčiau buvo atsisakyta išduoti Šengeno vizą.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjo pateiktus dokumentus ir paaiškinimus Ambasadai, pripažįsta, kad Ambasadai pagrįstai kilo abejonės dėl nelegalios migracijos grėsmės. Teismas vertina, kad Ambasada padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neturi darbinių, socialinių ir ekonominių ryšių su kilmės šalimi.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nebuvo pakankamai aktyvus, nepagrįstai neįpareigojo jo pateikti visas dėl vizos gavimo aktualias aplinkybes ir dokumentus, leisti pakomentuoti savo poziciją. Su šiais pareiškėjo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Kaip nurodyta aukščiau pareiškėjas buvo iškviestas pokalbiui į ambasadą, kur jis galėjo pateikti visą informaciją bei turimus dokumentus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad apskritai konsuliniai pareigūnai nėra tiesiogiai įpareigoti reikalauti papildomų dokumentų ar kviesti pokalbio asmenį, pageidaujantį gauti vizą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2409-552/2021; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2764-624/2021). Pareiškėjas turi pareigą pateikti visus dokumentus jo prašymą išduoti vizą vertinančiai institucijai bei pasirūpinti, kad jie patvirtintų jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2764-624/2021).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje Nr. C-84/12 konstatavo, jog kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiuose nuostatose išvardintais pagrindais. Kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą. Tačiau nustatytas teisinis reguliavimas nereikalauja, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Jos turi nustatyti, tik ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo. Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas patikimais įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares.

Nagrinėjamu atveju, teismas ištyręs ir įvertinęs turimus duomenis, pateiktus dokumentus, neturi pagrindo abejoti priimto skundžiamo Sprendimo pagrįstumu. Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, nenustatyta, kad Sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, netinkamai įvertinti turimi duomenys ir įrodymai, bei pritaikyti teisės aktai. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai pagrįstai sukėlė Ambasados pareigūnui abejones dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų. Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas, padarė pagrįstą išvadą bei priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą. Todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra, Ambasados Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Skundo reikalavimas, kuriuo įpareigoti atsakovę išnagrinėti prašymą iš naujo yra išvestinis reikalavimo panaikinti Sprendimą atžvilgiu. Pripažinus, kad ginčijamas sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus dėl vizos išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta PetkevičienėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė