- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- ATP-75-462/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-05161-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2011-11-13, 21.40 val., Klaipėdos g. 16, Klaipėdoje, vairavo automobilį „KIA Picanto“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,05 prom.). Šia veika R. P. pažeidė KET 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-28 nutarimu R. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį skyrė administracinę nuobaudą – 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Šalies argumentai
R. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarimą – pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pareigūno paprašytas papūsti į alkotesterį, tai atliko ir buvo informuotas, jog parodymas yra 0,4 promilės (t. y. teisės aktais leistina norma). Po to jis paklausė, ar gali važiuoti toliau, nes teisės pažeidimo tokiu atveju nėra, bet pareigūnas jo paklausė, ar šiandien yra vartojęs alkoholio. Atsakė, kad anksčiau buvo išgėręs 2 skardines 4% stiprumo (silpno) lenkiško alaus „Barry“. Tada pareigūnas pakartotinai liepė pūsti į alkotesterį, nepakeitus nei prietaiso, nei įpūtimo vamzdelio, po ko prietaisas parodė jau 1,05 promiles, t. y. iš antro karto, po kelių minučių jau buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 1,05 promilės. Jis pareigūnui pasakė, kad prietaisas galimai klysta, nes buvo naudojamas pakartotinai, o abeji parodymai ženkliai skyrėsi, tačiau pareigūnas vis tiek nutarė surašyti teisės pažeidimo protokolą, nesileisdamas į diskusijas, bei paaiškindamas, kad vis tiek jo pažeidimo byla bus nagrinėjama apylinkės teisme, taigi teismas ir išsiaiškins visas pažeidimo aplinkybes. Protokolo paaiškinime parašė apie tai, kad jis išgėrė 2 skardines alaus ir, kad nemanė, jog bus taip apsvaigęs, todėl protokolą pasirašė nebesiginčydamas ir manydamas, kad teismas išsiaiškins visas pažeidimo aplinkybes. Dėl įvykusios dviprasmiškos situacijos jis nuoširdžiai gailėjosi, tą patį paaiškinimą pakartojo ir 2011-11-28 apylinkės teisme, nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą. Todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Bet į jo paaiškintas neblaivumo (lengvo girtumo) nustatymo aplinkybes, kurių patvirtinimui prie bylos medžiagos turėjo būti pridėti ir dveji alkotesterio parodymų išrašai, apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, neatsižvelgė. Su byloje esančiais įrodymais, kuriais remiantis buvo priimtas teismo nutarimas, jis taip pat nebuvo supažindintas.
Apeliantas pažymi, kad jis yra architektas, todėl jo darbas reikalauja dažnai naudotis transporto priemone, nes projektuojami objektai yra išsidėstę įvairiose vietovėse, reikia prižiūrėti vykdomus statybos darbus, derinti įvairius klausimus su valstybinės priežiūros instancijomis, rinkti reikalingą informaciją projektavimui ir pan. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad atsižvelgiant į jo nurodytas aplinkybes, jo atvejis neturėtų būti laikomas šiurkščiu arba sistemingu (ATPK 27 str.). Jo atveju, teismo paskirta pagrindinė ir papildoma nuobauda kartu, reiškia neadekvačiai padarytam pažeidimui padidintą bausmę.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras pateikė atsiliepimą, kuriuo su R. P. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir mano, kad yra pagrindas paskirtą administracinę nuobaudą sušvelninti – ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą – be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Tačiau iš apeliacinio skundo turinio taip pat galima spręsti, jog apeliantas ginčija ir patį pažeidimo padarymo faktą ir nurodo, kad naudojamas prietaisas (alkotesteris) galimai suklydo, nes buvo naudojamas pakartotinai, o jo abeji parodymai ženkliai skyrėsi, tačiau pareigūnas vis tiek nutarė surašyti teisės pažeidimo protokolą, nesileisdamas į diskusijas.
Tačiau byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. Byloje esantis asmens blaivumo testas patvirtina, kad R. P. 2011-11-13 21.42 val. buvo nustatytas 1,05 promilės girtumas (b. l. 10). Iš Patikros sertifikato Nr. 1024084 matyti, kad alkotesteris „Lion alcolmeter 500 Nr. 18914“ yra tinkamas naudoti iki 2012-05-07 (b. l. 11). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo abejoti, kad policijos pareigūnas naudodamasis minėtu alkotesteriu nustatė neteisingą girtumo lygį. Be to, administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., padarymą taip pat patvirtina administracinio teisės pažeidimo 2011-11-13 protokolas bei policijos patrulių tarnybiniai pranešimai (b. l. 3, 4, 12-13). Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko visiškai įrodyta, kad apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. P. padarė vieną pavojingiausių pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, nustatytas 1,05 promilių girtumas, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
R. P. buvo paskirta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos minimali administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Nustatyta, kad skirdamas administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas visetas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Įvertinęs administracinės bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą.
Tai, kad apeliantas gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Apelianto nurodytos aplinkybės (tai, kad jis yra architektas, todėl jo darbas reikalauja dažnai naudotis transporto priemone, nes projektuojami objektai yra išsidėstę įvairiose vietovėse, reikia prižiūrėti vykdomus statybos darbus, derinti įvairius klausimus su valstybinės priežiūros instancijomis, rinkti reikalingą informaciją projektavimui ir pan.) nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas.
Taip pat pažymėtina, kad byloje esanti Pažyma apie galiojančias nuobaudas patvirtina, kad apeliantas praeityje jau yra baustas už vairavimą esant neblaiviam bei už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 15-17), todėl darytina išvada, kad šis įvykis nėra atsitiktinumas apelianto biografijoje.
Apeliantas nurodė, kad atsižvelgiant į jo nurodytas aplinkybes, jo atvejis neturėtų būti laikomas šiurkščiu arba sistemingu (ATPK 27 str.). Jo atveju, teismo paskirta pagrindinė ir papildoma nuobauda kartu, reiškia neadekvačiai padarytam pažeidimui padidintą bausmę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str. 1 d. numatyta, kad specialiosios teisės atėmimas skiriamas iki penkerių metų už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą.
R. P. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Be to, apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad buvo paskirta pagrindinė ir papildoma nuobauda kartu. Kadangi transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (ATPK 126 str. 1 d.). Taigi straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda susideda iš piniginės baudos ir terminuoto specialiosios teisės atėmimo. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad viena iš šių nuobaudų yra pagrindinė, o kita papildoma.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad R. P. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² staipsnio 1 punktu,
nutaria:
R. P. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.