- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2-733-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00003-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- DELDEN Technologies OÜ
- Atsakovas
- N. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagalieškovo DELDEN Technologies OÜ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020m. vasario 25d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje bylojeNr.e2-348-357/2020pagal ieškovo DELDEN Technologies OÜ ieškinį atsakovui N. M. dėl skolos ir nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teisme 2020 m. sausio 7 d. gautas ieškovo DELDEN Technologies OÜ ieškinys atsakovui N. M. dėl skolos ir nuostolių priteisimo. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo N. M. 48 542,20 Eur sumokėto avanso, 17 807,65 Eur negautų pajamų ir 8 010 Eur transporto išlaidų, 6,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 975,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Šiaulių apygardos teisme 2020 m. vasario 24 d. gautas atsakovo N. M. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodyta, kad byla nėra teisminga Šiaulių apygardos teismui, nes šalys susitarė, jog ginčai bus sprendžiami ieškovo (pirkėjo) buveinės vietos teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovo DELDEN Technologies OÜ ieškinį atsakovui N. M. dėl 74 359,85 skolos ir nuostolių priteisimo paliko nenagrinėtą, išaiškino ieškovui, kad jo ieškinys teismingas Estijos Respublikos teismui, priteisė iš ieškovo atsakovui 1700Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovui 670 Eur žyminį mokestį.
4. Pažymėjo, kad nagrinėjamas šalių ginčas turi tarptautinį elementą, nes ieškovo DELDEN Technologies OÜ buveinė yra Estijoje, o atsakovo N. M. gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.
5. Kadangi ieškovas DELDEN Technologies OÜ ir atsakovas 2018 m. liepos 18 d. Grūdų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. LT-1802 dėl ekologiškos speltos pirkimo-pardavimo ir 2018 m. liepos 18 d. Grūdų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. LT-1802 dėl ekologiškų kviečių pirkimo-pardavimo susitarė dėl ginčų nagrinėjimo vietos ir taikytinos teisės (minėtų sutarčių 7.6 punktuose yra numatyta, kad „ginčai sprendžiami derybų būdu, nepavykus susitarti per 30 kalendorinių dienų – teismine tvarka Pirkėjo buveinės vietos teisme“), o ieškovo buveinė yra Tarbja mieste, Estijos Respublikoje, todėl šioje byloje kilęs ginčas yra teismingas Estijos Respublikos teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas DELDEN Technologies OÜ atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020m. vasario 25d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, netenkinus šio prašymo grąžinti ieškovui 670 Eur sumokėto, bet negrąžinto žyminio mokesčio dalį.Atskirasis skundas grindžiamas šiuo pagrindiniu argumentu:
6.1. Ieškovas nesutinka su teismo nuomone, kad nagrinėjamu atveju kilęs ginčas priskirtinas Estijos Respublikos teismų jurisdikcijai. Sutarčių 7.6. punkteįtvirtintų nuostatų tikslas buvo suteikti ieškovo interesų apsaugą. Nepaisant to, pateikdamas ieškinį teismui ieškovas sąmoningai atsisakė šios savo teisės ir jam suteikto pranašumo.Atsakovas yra Lietuvos Respublikos gyventojas, čia vykdantis ūkininko veiklą, čia turintis registruoto nekilnojamojo turto. Taigi, tiek ginčo nagrinėjimas, tiek sprendimo vykdymas išnagrinėjus bylą abiejų ginčo šalių interesus labiausiai atitiktų būtent Lietuvos Respublikoje.Ginčo nagrinėjimas Lietuvos Respublikoje atsakovui absoliučiai jokios žalos nesukeltų. Priešingai, dėl to atsakovas patirtų akivaizdžią naudą.Atsisakydamas bylos nagrinėjimo Lietuvoje, atsakovas iš esmės sutinka ginčą nagrinėti jam nepalankiomis sąlygomis, nes nagrinėjant ginčą Estijos Respublikoje atsakovas patirtų kur kas didesnes tiek laiko, tiek finansines sąnaudas.
6.2. Byloje kilusį ginčą būtų tikslinga nagrinėti Lietuvos Respublikoje remiantis proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei protingumo principais. Ieškovas jau atliko visus būtinus bylos inicijavimo veiksmus, o teismas atsakovui jau yra įteikęs ieškinį bei jo priedus.
6.3. Sutartyse yra pateikiamos nuorodos į būtent Lietuvos taikytiną teisę: pagal Sutarčių 7.8. punktą šalių tarpusavio santykiai, neaptarti Sutartyse, reguliuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, Sutarčių 7.14. punkte numatyta, kad nenugalimos jėgos aplinkybės apibrėžiamos atitinkamuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, Sutarčių 6.2. punkte šalys susitarė dėl Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyto dydžio netesybų skaičiavimo. Iš Sutarčių turinio matyti, kad iš esmės bet kokių šalių tarpusavio ginčų sprendimui taikytina Lietuvos Respublikos teisė.
6.4. Teismas bylinėjimosi išlaidas atsakovui priteisė nepagrįstai. Byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent atsakovas tikrai patyrė prašomas priteisti išlaidas. Teismas nevertino šalių procesinio elgesio, bylos sudėtingumo ir kitų imperatyviai nustatytų kriterijų, prieš priimant procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Vien tai, kad ieškovas inicijavo bylą teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą, jokiu būdu nereiškia, kad ieškovas piktnaudžiavo procesu. Be to, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės: atsiliepimas yra tik 3 lapų, jame nebuvo analizuojami jokie kompleksiniai teisės klausimai, atsiliepime nėra ginčijamos ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, nepateikiami motyvai, dėl kurių ieškovo ieškinys neturėtų būti tenkinamas, nepasisakyta nei dėl bylos vedimo per advokatą, nei pareikšta nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo ar taikos sutarties sudarymo galimybių.
6.5. Byloje ieškovas 2020 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymu ir 2020 m. sausio 9 d. mokėjimo nurodymu iš viso buvo sumokėjęs 1 340 Eur žyminį mokestį. Tuo tarpu teismas, grąžino tik dalį – 670 Eur – sumokėto žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
7. Atsakovas N. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriame prašo Šiaulių apygardos teismo 2020m. vasario 25d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovas atskirajame skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad šalių sudarytose sutartyse įtvirtintas susitarimas dėl jurisdikcijos iš esmės saisto tik atsakovą N. M., bet ne ieškovą, kurio naudai susitarimas neva ir buvo sudarytas. Sutarčių nuostatose nėra numatyta, kurios iš šalių naudai yra sudarytas susitarimas dėl jurisdikcijos, taip pat nėra numatyta alternatyvi jurisdikcija ar ieškovo galimybė pasirinkti, kurios šalies teismuose pareikšti ieškinį.
7.2. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad šalių ginčas turi būti nagrinėjamas Šiaulių apygardos teisme dėl to, kad jis yra labiau susijęs su Lietuva, nei su Estija. Toks ieškovo argumentas prieštarauja šalių sudarytam susitarimui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Teisingumo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-969/2017).Vien tai, kad civilinis teisminis procesas vienoje šalyje būtų galimai operatyvesnis ar ekonomiškesnis, nesudaro pagrindo nesilaikyti šalių susitarimo dėl teismingumo ir paneigti šalių pasirinkto teismo jurisdikcijos.Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, kad Lietuvoje vykstantis teismo procesas iš tikrųjų būtų operatyvesnis ir ekonomiškesnis, nei procesas vykstantis Estijos teisme.
7.3. Atsakovas pažymi, kad ginčo nagrinėjimo vieta Estijos Respublikoje atsakovui nesudarys absoliučiai jokių nepatogumų ir atsakovas yra visiškai pasirengęs aktyviai dalyvauti teisminiame procese Estijos teisme, jeigu tokį procesą ieškovas inicijuotų.
Atsiliepimas
7.4. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentu, kad atsakovo naudai negalėjo būti priteistos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes jas faktiškai apmokėjo ne pats atsakovas N. M.. Vien tai, kad už suteiktas teisines paslaugas atsakovui išrašytą sąskaitą apmokėjo ne pats atsakovas, o jo sutuoktinė S. M., neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.Atsakovui suteiktų paslaugų ir jų apmokėjimui patirtų išlaidų realumą visiškai pagrindžia atsakovo į bylą pateikti dokumentai – PVM sąskaita-faktūra, atliktų darbų aktas bei bankinių mokėjimo nurodymų kopijos, dėl kurių teisingumo ieškovas jokių abejonių nereiškia. Vien atsiliepimo turinys ir jo apimtis negali būti laikomi lemiamais faktoriais sprendžiant dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų būtinumo. Pradedant atsakovui teikti teisines paslaugas šioje byloje buvo būtina susipažinti su visais su ginčo teisiniu santykiu susijusiais dokumentais, juos detaliai išanalizuoti, susitikti su klientu ir aptarti ginčo faktines aplinkybes bei surinkti reikalingus papildomus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPKir tarptautinės sutartys. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.
11. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja CPK VII dalies nuostatos. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip, t. y. jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje. Remiantis CPK 782 straipsniu, bylą nagrinėjantis teismas privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (savo iniciatyva). Teismas, gavęs ieškinį su tarptautiniu elementu, turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).
12. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl skolos priteisimo ieškovui, kuriobuveinė – Estija, taigi šis ginčo santykis pripažįstamas turinčiu tarptautinį (užsienio) elementą. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos ES valstybėms narėms, yra išdėstytos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(toliau –Reglamente), todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos šio Reglamento nuostatos.
13. Reglamento 25 straipsnio 1 dalyje (7 skirsnis) nustatyta, kad jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Šalys, sudarydamos 2018 m. liepos 18 d. Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT-1802 dėl ekologiškos speltos pirkimo-pardavimo (ieškinio priedas Nr. 1) ir 2018 m. liepos 18 d. Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT-1802 dėl ekologiškų kviečių pirkimo-pardavimo (ieškinio priedas Nr. 14) susitarė, kad ginčai sprendžiami derybų būdu, nepavykus susitarti per 30 kalendorinių dienų – teismine tvarka Pirkėjo buveinės vietos teisme. Minėtose sutartyse pirkėju nuodytas ieškovas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo ieškinys laikytinas neteismingu Lietuvos Respublikos teismams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys tiesiogiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl bylos teismingumo kilus ginčui, tokiu būdu užkirsdamos kelią ginčą spręsti pagal atsakovo gyvenamąją vietą, todėl toks susitarimas šalims yra privalomas. Apelianto argumentai dėl proceso koncentracijos, ekonomiškumo, ieškovo interesų apsaugos minėtais sutarčių nuostatais dėl ginčo priskirtinumo Estijos Respublikos teismų jurisdikcijai yra atmetami, nes kaip matyti iš atsakovo procesiniuose dokumentuose pateikiamos pozicijos, jis nesutinka keisti nustatytos ginčų sprendimo tvarkos, todėl laisva valia sudarytas šalių susitarimas turi būti vykdomas.
14. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai priteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Su šiuo apelianto argumentu teismas nesutinka.
15. CPK 94 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
16. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
17. Kadangi būtent paties ieškovo neatsargus procesinis elgesys (ieškinio pateikimas ginčą nagrinėti neteismingam teismui, nors šalys buvo sudariusios susitarimą dėl ginčų teismingumo) prisidėjo prie atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas priteisė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, neturi pagrindo spręsti, kad šios išlaidos yra per didelės ar akivaizdžiai nepagrįstos.
18. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsiliepimo parengimui ir atsakovo pozicijos suformulavimui buvo būtina išanalizuoti ieškinį ir jo priedus bei kitus su ginču susijusius dokumentus. Be to, atsakovo nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos, be kita ko, beveik dvigubai mažesnės nei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus nustatytaspriteisti šių išlaidų dydis. Iš 2020 m. vasario 21 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus išrašų matyti, kad S. M. 2020 m. vasario 12 ir 20 dienomis sumokėjo 1700 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal atsakovui išrašytą sąskaitą Nr. Zeta-20-106. Tai, kad atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apmokėjo kitas asmuo, nekeičia fakto, kad šios išlaidos buvo patirtos ir patirtos dėl to, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu.
19. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negrąžino viso už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.
20. Pirmosios instancijos teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktas), privalėjo ieškovui grąžinti už ieškinį jo sumokėtą 1340Euržyminį mokestį (2019 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. VM532 ir 2020 m. sausio 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. VM543). Kadangi pirmosios instancijos teismas grąžino tik pusę sumokėto žyminio mokesčio, todėl skundžiama nutartis šioje dalyje tikslinama ir ieškovui grąžinamas visas jo sumokėtas 1340 Eur žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija. Minėta pirmosios instancijos teismo klaida neturi esminės reikšmės teisingos ir pagrįstos nutarties priėmimui.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, dėl to, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2020m. vasario 25d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą patikslinant, kad ieškovui DELDEN Technologies OÜ (į. k. 12101485) grąžinama žyminio mokesčio suma yra 1340 Eur (tūkstantis trys šimtai keturiasdešimt eurų).