- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- e2-4813-430/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-46019-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DNB banko
- Atsakovas
- M. J.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.29.1; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
2017 m. vasario 27 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašo iš atsakovo M. J. priteisti 5 360,43 Eur skolos, 4 095,84 Eur palūkanų, 374,77 Eur delspinigių pagal tarp šalių 2006 m. sausio 16 d. sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat prašo priteisti 7,50 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 5 360,43 Eur dydžio kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį ar parengiamojo procesinio dokumento.
Atsakovui ieškinio ir teismo pranešimo nuorašai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2006 m. sausio 16 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 6 082,02 Eur (21 000,00 Lt) vartojimo kreditą, skirtą vartojimo reikmėms. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą iki 2010 m. gruodžio 16 d., už naudojimąsi kreditu mokėti palūkanas. Už laiku nesumokėtas bankui palūkanas, papildomas palūkanas, kredito gavėjas (atsakovas) įsipareigojo kiekvieną pradelstą dieną mokėti bankui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos (Sutarties bendrosios dalies 22 p.). Sutarties specialiosios dalies 5.1 punkte numatytas metų palūkanų dydis 5,00 proc.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 360,43 Eur negrąžintą kreditą ir 4 095,84 Eur palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutarties 22 punkte šalys numatė, kad už laiku nesumokėtas palūkanas, įmokas, kredito gavėjas įsipareigoja kiekvieną pradelstą dieną mokėti bankui 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė atsakovui už termino įvykdyti prievolę praleidimą už 183 dienas paskaičiavo 374,77 Eur delspinigius už nesumokėtas palūkanas.
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7,50 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 5 360,43 Eur dydžio kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Remiantis tarp šalių sudarytos sutarties specialiosios dalies 5.1. punktu, šalys susitarė dėl 5,00 proc. dydžio metinės palūkanų normos. Remiantis tuo, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5,00 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 5 360,43 Eur kredito sumos, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. gruodžio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo patirtas išlaidas sudaro 221,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ir 726,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Ieškovas prašyme priteisti išlaidas už advokato teisinę pagalbą nurodo, kad jos apima visas byloje suteiktas teisines paslaugas (įskaitant konsultaciją, procesinių dokumentų teismui parengimą, atstovavimą teisme).
Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinantįjį veikti ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau - Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne -tik maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.
Teismas, spręsdamas dėl priteistinų išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžio, atsižvelgia į tai, kad advokatas atstovavimo išlaidas teikia ieškovui nuolat, byla neišsiskyrė nei sudėtingumu, nei teisinių klausimų naujumu, priešingai, buvo reiškimas reikalavimas dėl skolos priteisimo, o tokie reikalavimai nepriskirtini prie teisiškai sudėtingų ir atstovauti joje bei rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, dėl ko advokato darbo laiko sąnaudos nebuvo didelės. Įvertinus ieškinio turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas ieškiniui parengti (atstovavimo teismo posėdžiuose nebuvo), yra priimtas sprendimas už akių, sprendžia, kad, priteistinos išlaidos už advokato teisinę pagalbą mažintinos iki 350,00 Eur.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 571,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis, atstovavimo išlaidos).
Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,39 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 360,43 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt Eur 43 ct) skolos, 4 095,84 Eur (keturis tūkstančius devyniasdešimt penkis Eur 84 ct) palūkanų, 374,77 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis Eur 77 ct) delspinigių, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą 5 360,43 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 571,00 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės DNB banko, juridinio asmens kodas 112029270, naudai.
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.