- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-09-12
- Bylos Nr.
- 2S-1732-254/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02629-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dale Burduliene (pirm.), Nijolia Indreikiene, Dmitrijus Korsakovas
- Skolininkas
- V. J., R. J.
- Kreditorius
- A. C.
- Kategorijos
- 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Dales Burdulienes, kolegijos teiseju Nijolios Indreikienes, Dmitrijaus Korsakovo apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo skolininku V. J. ir R. J. atskiruosius skundus del Vilkaviškio rajono apylinkes teismo 2011 m. birželio 7 d. nutarties panaikinimo civilineje byloje Nr. 2-766-633/2011 pagal pareiškejo išieškotojo A. C. pareiškima skolininkui V. J. reikšmingu vykdomajai bylai aplinkybiu nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Pareiškejas išieškotojas z2010 m. spalio 15 d. kreipesi i Kauno rajono apylinkes teisma su pareiškimu, kuri veliau patikslino (b. l. 1-2, 36-38), prašydamas teisma nustatyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0034/10/00144 vykdoma prievole pagal 2008 m. vasario 15 d. paprastaji neprotestuotina vekseli, pagal kuri V. J. isipareigojo sumoketi pareiškejui 101 367 EUR ir 2008 m. gegužes 20 d. Vilniaus m. 1-ojo notaru biuro notares Vaivos Staskonytes-Malcienes vykdomaji iraša, reg. Nr. 2-2257, bei vykdomojoje byloje Nr. 0034/10/02146 vykdoma prievole pagal 2009 m. balandžio 22 d. neprotestuotina vekseli, pagal kuri V. J. isipareigojo sumoketi pareiškejui 145 000 EUR bei 2010 m. gruodžio 17 d. Vilniaus m. 1-ojo notaru biuro notares Vaivos Staskonytes-Malcienes vykdomaji iraša, reg. Nr. 2-5339, yra bendra sutuoktiniu V. J. ir R. J. prievole, kuri turi buti vykdoma iš bendro sutuoktinio turto. Kauno rajono apylinkes teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi civiline byla buvo perduota Vilkaviškio rajono apylinkes teismui pagal teisminguma.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkes teismas 2011 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškima patenkino ir nustate, kad antstolio Sauliaus Užkuraicio vykdomosiose bylose Nr. 0034/10/00144 ir Nr. 0034/10/02146 vykdomos prievoles pagal 2008-02-15 ir 2009-04-22 paprastuosius neprotestuotinus vekselius yra bendra sutuoktiniu V. J. ir suinteresuoto asmens R. J. prievoles, kurios turi buti vykdomos iš bendro šiu sutuoktiniu turto. Teismas iš bylos medžiagos nustate, kad vienašalis vekselio išdavimo sandoris buvo sudarytas ir pinigai, kuriu gražinimui užtikrinti buvo išduotas 2008-02-15 vekselis, buvo panaudoti UAB „Viva Victoria“ apyvartinems lešoms, - skoloms padengti, o tai reiškia, - ir imones turtui, jos vertei rinkoje palaikyti ir išsaugoti. Šiuo atveju abu sutuoktiniai buvo ir yra šios imones akcininkai (savininkai), kiekvieno iš ju akcijos yra bendra jungtine sutuoktiniu nuosavybe. Todel akivaizdu, jog pagal CK 3.109 str. 1 d. 2 p. nuostatas butina laikyti, kad sandoris buvo sudarytas ir ivykdytas šeimos interesais, - bendram sutuoktiniu turtui tvarkyti ir išsaugoti. Del prievoles iš 2009-04-22 vekselio teismas nusprende, kad bylos duomenu visuma duoda teismui faktini pagrinda spresti, jog vienašalis šio vekselio išdavimo sandoris buvo sudarytas ir pinigai, kuriu gražinimui užtikrinti buvo išduotas pastarasis vekselis, buvo panaudoti UAB „Victoria wood“ istatiniam kapitalui suformuoti ir 50 proc. šios imones akciju V. J. igijimui bei žaliavos, medžiagu, irengimui igijimui iš UAB „Viva Victoria“, o tai reiškia, - ir imones turtui igyti bei veiklai, iš kurios siekiama ekonomines finansines naudos (pelno, kaip materialaus turto), vystyti. Šiuo atveju V. J. yra imones akcininkas (50 proc., 1/2 dalies viso imones turto savininkas), šios imones akcijos, kaip ir pirmuoju atveju, yra bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe. Todel teismas konstatavo, jog pagal CK 3.109 str. 1 d. 2 p. taisykle butina laikyti, kad sandoris buvo sudarytas ir ivykdytas šeimos interesais, - bendram sutuoktiniu turtui tvarkyti, kas apima ir jo igijima.
Skolininkas V. J. ir suinteresuotas asmuo R. J. atskiraisiais skundais (b. l. 127-129, 134-136) prašo Kauno apygardos teismo Vilkaviškio rajono apylinkes teismo nutarti panaikinti, klausima išspresti iš esmes ir nustatyti, kad skolininko prievole pagal 2008-02-15 ir 2009-04-22 vekselius nera bendra su R. J. ir negali buti vykdoma iš bendro sutuoktiniu turto. V. J. ir R. J. teigimu, teismas neatkreipe demesio i tai, kad UAB „Viva Victoria“ V. J. ir jo sutuoktine turi tik po 200 paprastuju vardiniu akciju. Todel ju akciju skaicius yra neesminis ir sudaro 0,16 procento visu akciju. Pinigai gauti išduodant 2009-04-22 vekseli buvo panaudoti juridinio asmens UAB „V. W.“ istatiniam kapitalui formuoti, turtui, 50 proc. imones akciju isigijimui. Skolininkas ir suinteresuotas asmuo pažymejo, kad nei UAB „Viva Victoria“ nei UAB „Victoria Wood“ pagal savo prigimti ir teisine forma negali buti priskirta prie šeimos verslo, todel teismo išvada, kad V. J. pinigai gauti sudarius vekselio sutarti akivaizdžiai panaudoti šeimos interesais, nepagrista. Be to, skolininko sutuoktine R. J. net nežinojo, kad skolininkas gautus iš kreditoriaus pinigus investavo i juridiniu asmenu turta, todel akivaizdu, kad lešos gautos išduodant vekselius panaudotos ne sutuoktiniu bendro turto tvarkymo išlaidoms ir nera susijusios su šeimos namu ukio išlaidomis, bet panaudotos juridiniu asmenu-uždaruju akciniu bendroviu naudai, o ju turtas yra atskirtas nuo sutuoktiniu bendro turto. Skolininkas bei suinteresuotas asmuo savo atskiruosiuose skunduose remesi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos aiškinimais, teigdami, kad sutuoktiniai solidariai atsako tik pagal prievoles kylancias iš sandoriu, butinu išlaikyti šeimos namu ukiui ir užtikrinti vaiku auklejima bei švietima. Nutartyje pažymima, kad solidarioji sutuoktiniu prievole pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.). Todel skolininkas ir suinteresuotas asmuo teigia, kad jo prievole ir sutartis (vekselio) yra daline, o esant dalinei prievolei kiekvienas sutuoktinis privalo vykdyti tik savo dali.
Atsiliepimas
2011 m. birželio 29 d. atsiliepimu i atskiruosius skundus (b. l. 141-143) pareiškejas A. C. prašo atskiruju skundu netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutarti palikti nepakeista. Pareiškejas teigia, kad apeliantai neteisingai šioje byloje interpretuoja Lietuvos Aukšciausiojo teismo 2010 m. gegužes 20 d. nutarimo civilineje byloje Nr. 3K-P-186/2010 išaiškinimus del sutuoktiniu prievoliu pobudžio. Lietuvos Aukšciausiasis teismas išskirdamas solidarias ir bendras sutuoktiniu prievoles yra pasisakes, kad bendros prievoles, kurios nebutinai turi buti solidarios, yra susije su bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe, kylancios iš vieno sutuoktiniu vardu sudarytu sandoriu, taciau esant kito sutuoktinio sutikimui arba veliau šio sutuoktinio patvirtintu. Teismas, tenkindamas pareiškejo reikalavima taip pat nustate, kad prievoles pripažintos bendromis. Todel atskiruju skundu teiginiai apie prievoliu solidaruma yra nepagristi. Apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodo, kad V. J. prievole yra daline, todel esant dalinei prievolei kiekvienas sutuoktinis privalo vykdyti tik savo dali. Pareiškejo teigimu, padalinti prievoles ir nusistatyti savo vykdoma prievoles dali sutuoktiniai turi galimybe santuokos nutraukimo byloje (jeigu tokia bus užvesta) ar dalindamiesi turta, o vykdant priverstini išieškojima pagal bendra sutuoktiniu prievole išieškojimas yra vykdomas iš bendro sutuoktiniu turto. Remdamasis suformuota kasacinio teismo praktika, pareiškejas teigia, kad prieš nustatant skolininko dali turetu buti aiškinamasi apie skolos prigimti ir tik tada gali buti sprendžiamas klausimas ar reikalinga nustatyti dali bendroje jungtineje nuosavybeje su sutuoktine ar išieškojimas turi buti vykdomas iš bendro sutuoktiniu turto. Pareiškejas teigia, kad nagrinejant byla negincytinai buvo nustatyta, kad prievoles pagal vekselius yra bendros sutuoktiniu prievoles, kadangi jos susije su bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe. Kaip matyti iš atskiruju skundu apeliantai negincija, kad pinigai pagal vekselius buvo panaudoti apeliantu bendros jungtines nuosavybes išsaugojimui, isigijimui. R. J. teismo posedyje nurode, kad savo sutuoktinio veiksmams del lešu, gautu pagal vekselius ji pritarianti. Ji nurode, kad neturi sutuoktiniui pretenziju del to kaip jis valde UAB „Viva Victoria“, kaip panaudojo pinigus UAB „V. W.“ isigijimui. Todel darytina išvada, kad ji pritaria ir patiems sudarytiems sandoriams, del ko netenka teises gincyti prievoliu bendrumo. Remdamasis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija ir Aukšciausiojo teismo praktika, pareiškejas teigia, kad visi sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktiniu, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams, nes sažiningi kreditoriai negali buti priklausomi nuo sutuoktiniu tarpusavio santykiu, ju nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikejimu ar kitokiu panašiu priežasciu. Del to irodineti, kad prievole yra asmenine vieno sutuoktinio, o ne ju abieju bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievoles bendrumo prezumpcija. Atskiruosiuose skunduose yra nurodoma, kad pinigai pagal 2009-04-22 vekseli buvo panaudoti UAB „V. W.“ istatiniam kapitalui formuoti, 50 procentu imones akciju isigijimui. Apeliantai negincija, kad šios akcijos yra ju bendra jungtine nuosavybe, todel akivaizdu, kad sandoris, susijes su bendros jungtines nuosavybes isigijimu yra sudarytas šeimos interesais, o prievoles pagal ji yra bendros. Todel nepagristi atskiruju skundu teiginiai, kad lešos panaudotos uždaruju akciniu bendroviu naudai, todel nesusije su bendru sutuoktiniu turtu. Kaip jau mineta, sutuoktinis V.J. panaudodamas šias lešas padidino ir santuokinio turto mase, R. J. jo veiksmus patvirtino, todel nuo tokiu veiksmu padidejo ir jos turimos nuosavybes apimtis, del ko prievole pripažintina bendra. Pinigai pagal 2008-02-15 vekseli buvo panaudoti UAB „Viva Victoria“ verslui. Šios imones akcininkai yra apeliantai, o ju turimu akciju skaicius visiškai neturi reikšmes nagrinejamai bylai. Kiti akcininkai yra apeliantu artimieji giminaiciai, R. J. pritaria V.J. veiksmams panaudoti pinigus imones veiklai, todel ir skundo tokiais argumentais nera pagrindo tenkinti. UAB „Viva Victoria“ direktoriumi yra V.J, iš šios imones veiklos gaunamos tiek darbines tiek ir kitos pajamos yra bendros sutuoktiniu pajamos, todel imones priskirtinos prie šeimos verslo, kadangi imoniu akcijos yra bendroji jungtine nuosavybe.
Suinteresuotas asmuo antstolis Saulius Užkuraitis prašo atsiliepimu i atskiruosius skundus (b. l. 144-145) prašo Vilkaviškio rajono apylinkes teismo 2011 m. birželio men. 7 d. nutarti palikti nepakeista. Suinteresuoto asmens nuomone, teismas pilnai ir visapusiškai ištyre bylos aplinkybes, tinkamai pritaike materialines teises normas, o taip pat nepažeide procesiniu teises normu, todel nutartis yra pagrista ir teiseta, o atskirieji skundai atmestini. Suinteresuotas asmens teigimu, nepagristi yra atskiruju skundu teiginiai, kad teismo išvada, kad vekseliu išdavimo sandorio pagrindu lešos buvo panaudotos bei sandoris ivykdytas šeimos interesais, yra nepagrista, kadangi patys apeliantai pripažista, kad pinigai pagal 2009-04-22 vekseli buvo panaudoti UAB „Victoria Wood“ istatiniam kapitalui formuoti, 50 procentu imones akciju isigijimui, tai yra pinigai panaudoti santuokinio turto isigijimui, kuris yra bendroji jungtine nuosavybe todel akivaizdu, kad sandoris, susijes su bendros jungtines nuosavybes isigijimu yra sudarytas šeimos interesais, o prievoles pagal ji yra bendros. Apeliantai taip pat pripažista, kad lešos gautos 2008-02-15 vekselio pagrindu buvo panaudotos UAB „Viva Victoria“ apyvartinems lešoms - skoloms dengti, tai yra pinigai pagal vekselius buvo panaudoti apeliantu bendros jungtines nuosavybes išsaugojimui. R. J. teismo posedyje nurode, kad savo sutuoktinio veiksmams del lešu, gautu pagal vekselius ji pritarianti. Ji nurode, kad neturi sutuoktiniui pretenziju del to, kaip jis valde UAB „Viva Victoria“, kaip panaudojo pinigus UAB „Victoria Wood “ isigijimui. Nepagristi yra atskiruju skundu argumentai, kad teismas netinkamai taike CK 3.109 str. 1 d. nuostatas. Teismas, tenkindamas pareiškejo reikalavima taip pat nustate, kad prievoles pripažintos bendromis. Vykdant priverstini išieškojima pagal bendra sutuoktiniu prievole išieškojimas yra vykdomas iš bendro sutuoktiniu turto. Pagal suformuota kasacinio teismo praktika, prieš nustatant skolininko dali turetu buti aiškinamasi apie skolos prigimti ir tik tada gali buti sprendžiamas klausimas ar reikalinga nustatyti dali bendroje jungtineje nuosavybeje su sutuoktine ar išieškojimas turi buti vykdomas iš bendro sutuoktiniu turto. Apeliantai neteisingai savo atskiruose skunduose pateikia Lietuvos Aukšciausiojo teismo 2010 m. gegužes 20 d. nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-P-186/2010 duotus išaiškinimus del sutuoktiniu prievoliu pobudžio. Šioje nutartyje teismas pasisake, kad sutuoktinu prievole gali buti bendros, gali buti solidarios „Bendromis laikomos sutuoktiniu prievoles, kurios yra susijusios su bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe, kylancios iš vieno iš sutuoktiniu vardu sudarytu sandoriu, taciau esant kito sutuoktinio sutikimui arba veliau šio sutuoktinio patvirtintu, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievoles, bei solidariosios sutuoktiniu prievoles (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievoles vykdomos iš bendro sutuoktiniu turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktiniu prievolese yra skolininku (abieju sutuoktiniu) daugetas. Tokios prievoles gali buti solidariosios arba dalines“.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.
Apeliacines instancijos teismas, neperžengdamas atskiruju skundu ribu, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisetuma ir pagristuma. Neatsižvelgdamas i atskiruju skundu ribas, apeliacines instancijos teismas taip pat patikrino, ar nera absoliuciu nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliuciu nutarties negaliojimu pagrindu, nurodytu CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacines instancijos teismas nenustate.
Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, išnagrinejusi byla nustate, kad pagal 2008 m. vasario 15 d. paprastaji neprotestuotina vekseli V. J. isipareigojo pareiškejui A. C. iki 2008-04-15 sumoketi 101 367 Eur., o pagal 2009 m. balandžio 22 d. paprastaji neprotestuotina vekseli - iki 2010-04-22 sumoketi pareiškejui 145 000 Eur. Šiu vekseliu pagrindu Vilniaus m. 1-ojo notaru biuro notare Vaiva Staskonyte-Malciene sudare vykdomuosius irašus (2008-05-20, reg. Nr. 2-2257 ir 2010-12-17, reg. Nr. 2-5339), pagal kuriuos išieškotojo A. C. pareiškimu vykdymo procesas pradetas antstolio Sauliaus Užkuraicio kontoroje vykdomosiose bylose Nr. 0034/10/00144 ir Nr. 0034/10/02146. Pareiškejo pareiškima vykdymo proceso metu pirmosios instancijos teismas patenkino ir nustate, kad pagal notaro išduotus vykdomuosius irašus kylanti prievole yra bendra sutuoktiniu V. J. ir R. J. prievole, kuri turi buti vykdoma iš bendro sutuoktiniu turto.
Pagal CPK 593 straipsni šio Kodekso numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis i teisma su pareiškimu vykdymo proceso metu. Nagrinejamu atveju šia tvarka su pareiškimu teismui kreipesi išieškotojas. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškima remesi CPK 667 straipsniu, kuris reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatyma. Kolegija pažymi, kad šioje byloje nebuvo sprendžiama del skolininko turto dalies nustatymo. Pareiškejo pareiškimo aplinkybes patvirtina, kad jis sieke nustatyti prievoles pobudi del galimybes skola pagal vekselius išieškoti iš bendrosios jungtines nuosavybes, t.y. ir skolininko sutuoktines R. J. turto dalies.
Teiseju kolegija atkreipia demesi i tai, kad Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus plenarine sesija 2010 m. gegužes 20 d. nutarime civilineje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, suvienodindama kasacinio teismo praktika civilinese bylose del išieškojimo pagal sutuoktiniu prievoles, išaiškino, jog išieškojimui iš bendro sutuoktiniu turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) itraukimas taikant šiuos institutus reikštu procesinio sprendimo pakeitima nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui; išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali buti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymejo, kad prievoles asmeniškai neprisiemes sutuoktinis visa apimtimi gales pasinaudoti teise pareikšti atsikirtimus i kreditoriaus reikalavima vykdyti prievole iš bendro sutuoktiniu turto bei naudotis visomis procesinemis teisemis irodinedamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktiniu turto nera CK 3.109 straipsnyje nustatytu pagrindu, tik tuo atveju, jeigu byla nagrinejama ginco teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškini abiem sutuoktiniams kaip atsakovams. Plenarine sesija išaiškino, jog tuo atveju, kai bylos nagrinejimo metu kitas sutuoktinis nebuvo itrauktas atsakovu, kreditorius turi teise pareikšti savarankiška ieškini šiam sutuoktiniui irodinedamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievoles prigimtis. Atsižvelgdama i šiuos Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus plenarines sesijos nutarime esancius išaiškinimus del išieškojimo pagal sutuoktiniu prievoles, teiseju kolegija konstatuoja, kad prievoles pobudžio nustatymas vykdymo procese negalimas.
CPK 593 straipsnyje itvirtintas vykdymo proceso metu teismo nagrinejamu pareiškimu institutas skirtas užtikrinti sklandu vykdymo veiksmu atlikima, bet negali buti naudojamas tikslu nustatyti teises ir pareigas asmeniui, nedalyvavusiam procese priimant sprendima, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 punktas), ar vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 2–4 punktai). Del prievoles pobudžio gali buti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui, šiuo atveju R. J. teises bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus jam savarankiška reikalavima atskiroje byloje arba, jeigu leidžia teisinis reguliavimas, tokia pat tvarka, kaip jos nustatytos sutuoktiniui, del kurio jau išduotas vykdomasis dokumentas, kai šis išduotas ne teismo sprendimo pagrindu.
Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taike CPK 586, 593, 667 straipsniu nuostatas, todel nepagristai nustate pareigas R. J., kurios atžvilgiu nebuvo pradetas išieškojimas pagal vykdomaji dokumenta pirmiau nurodytu vekseliu pagrindu. Nagrinejamos bylos kontekste tai reiškia, kad išieškotojo A. C. pareiškimas del prievoles pobudžio nustatymo nenagrinetinas teisme, todel pagal toki pareiškima nagrinejama byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Nustaciusi pagrinda bylai nutraukti, kolegija nepasisako del kitu atskiruju skundu argumentu kaip teisiškai nereikšmingu.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkes teismo 2011 m. birželio 7 d. nutarti panaikinti ir byla nutraukti.