Utenos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant pareiškėjos A. G. K. atstovei advokatei Vidai Leonovienei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Anykščių žemėtvarkos skriaus atstovei G. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. K. pareiškimą dėl nekilnojamojo turto (žemės sklypo sodų bendrijoje) pirkimo – pardavimo sutarties įregistravimo praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centro Utenos filialas, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Anykščių žemėtvarkos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. G. K. pareiškimu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą įregistruoti VĮ Registrų centras 1993 m. gegužės 27 d. Anykščių rajono notarų biuro notarės Rimutė Bučinskienė. patvirtintą 6.00 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 1993 m. gegužės 27 d. Anykščių rajono notarų biuro notarė Rimutė Bučinskienė. patvirtino 6.00 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini)., pagal kurią pareiškėja nuosavybės teise įgijo žemės sklypą. Šios sutarties neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo pareiškėja ir toliau buvo sodininkų bendrijos naria, mokėjo mokesčius, t.y. nario mokestį, žemėtvarkos tarnyba išdavė žemės sklypo planą, pats sandoris vyko žemėtvarkos skyriaus patalpose, o pareiškėjos niekas neinformavo, jog yra būtina įregistruoti įsigytą nuosavybę viešajame registre. Po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, pareiškėja naudojosi ir naudojasi iki šiol įsigytu turtu, moka mokesčius, dirba ir prižiūri įsigytą žemės sklypą. Iki šiol niekada niekur nekliuvo pirkimo – pardavimo sutartis ir niekas nereikalavo, jog ji turi būti užregistruota viešajame registre. Šiais metais pareiškėja minėtą žemės sklypą norėjo padovanoti sūnui, tačiau sužinojo, kad kol sutartis neįregistruota registre, ji yra negaliojanti ir pareiškėja nėra žemės sklypo savininkė. VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti pirkimo – pardavimo sutartį, nes praleistas terminas ir patarė kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Vida Leonovienė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, jog pareiškėja neįregistravo pirkimo – pardavimo sutartimi įsigyto žemės sklypo, nes jos niekas apie tai neinformavo, o atsižvelgdama į tai, kad pats sandoris vyko žemėtvarkos skyriuje, manė, kad jį ir patys žemėtvarkos skyriaus atstovai įregistruos.

Suinteresuoto asmens Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Anykščių žemėtvarkos skyriaus atstovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjos pareiškimas būtų tenkinamas.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Utenos filialas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Iš bylos medžiagos ir pareiškėjos atstovės paaiškinimų nustatyta, jog 1992 m. balandžio 10 d. pareiškėja pateikė prašymą parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 19). 1993 m. gegužės 27 d. Anykščių rajono notarų biuro notarė Rimutė Bučinskienė patvirtino 6.00 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini)pagal kurią pareiškėja nuosavybės teise įgijo žemės sklypą (b.l. 6). Pareiškėja už įsigytą žemės sklypą sumokėjo 504 čekius (b.l. 20-22). Ši pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre (b.l. 8-9). Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Utenos filialą prašydamas įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą, tačiau VĮ Registro centras Utenos filialas atsisakė įregistruoti pareiškėjai nuosavybės teisę į žemės sklypą, kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, o įstatymai nenumato galimybės registruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą neįregistravus jo nekilnojamojo turto registre (b.l. 8-9).

Teismas pažymi, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 255 straipsnio 1 dalis numatė, nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo momento, ši sutartis turi būti registruojama atitinkamoje turto registravimo įstaigoje per vieną mėnesį nuo jos sudarymo. Šio sandorio registracija turi juridinę reikšmę, nes minėtos teisės normos numatė, kad sandorio teisinės pasekmės atsiranda nuo jo įregistravimo momento. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 straipsnis numatė, kad visi žemės sandoriai turi būti registruojami valstybinį žemės kadastrą tvarkančiose įstaigose įstatymų nustatyta tvarka. Piliečiai, nustatyta tvarka neįregistravę žemės sklypo, neturi teisės juo disponuoti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas analogiško turinio bylas, yra pabrėžęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, trukmę, ar po to, kai minėtos svarbios aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi per protingą terminą į teismą. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui yra taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-828/2002; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Teismas, spręsdamas, ar konkrečios priežastys yra svarbios, privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į įstatymo nustatyto termino trukmę, šalių elgesį, kitas nagrinėjamo klausimo svarbai reikšmingas aplinkybes.

Teismas sprendžia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą 1993 m. gegužės 27 d. Sutarčiai įregistruoti dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikytina tai, kad pareiškėjai sandorio sudarymo metu nebuvo išaiškintos teisinės registracijos pasekmės, numatytos 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 straipsnyje. Be to, Sutartis turėjo būti įregistruota toje institucijoje, kuri pareiškėjai pardavė minėtą žemės sklypą, Sutartyje nenumatyta kuri sutarties šalis prisiima prievolę įregistruoti šią sutartį, todėl pareiškėja pagrįstai laikė, kad ši Sutartis ir bus įregistruota ją sudarant. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja yra minėto žemės sklypo naudotoja, Sutartis yra pilnai įvykdyta, pareiškėja yra sumokėjusi pardavėjui pagal Sutartį įsigyto žemės sklypo kainą, faktiškai valdo nupirktą žemės sklypą, juo naudojasi nuo Sutarties sudarymo momento, moka mokesčius. Per visą laikotarpį nuo Sutarties sudarymo niekas neginčijo pareiškėjos teisių į nupirktą žemės sklypą. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Sutartis nebuvo pareiškėjos įregistruota per įstatymo nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių, kas sudaro pagrindą praleistą terminą atnaujinti.

Teismas, išklausęs pareiškėjos atstovės, suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimų, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pareiškėja terminą įregistruoti pirkimo – pardavimo sutartį VĮ Registrų centre praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas praleistas trijų mėnesių terminas kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl sutarties įregistravimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškimą patenkinti.

Pareiškėjai A. G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą įregistruoti VĮ Registrų centro Utenos filiale 1993 m. gegužės 27 d. Anykščių rajono notarų biuro notarės Rimutės Bučinskienės patvirtintą 6.00 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui atskiruoju skundu, paduodant atskirąjį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.