Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-05-05 · Civilinė byla Nr. e2A-267-252/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-05
Bylos Nr.
e2A-267-252/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02060-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Smetonienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Anasta“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Jaukurai“
Kategorijos
  • 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-267-252-2020 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02060-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 2.6.2.1.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Anasta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-11-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9084-488/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jaukurai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Anasta“ dėl netesybų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jaukurai“ pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Anasta“ 2777,66 Eur skolą, 779,35 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2018-08-21 ginčo šalys pasirašė teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo pateikti, o atsakovė priimti prekes ir apmokėti. Atsakovė priėmė prekių 4100,36 Eur sumai, tačiau laiku neatsiskaitė su ieškove ir liko skolinga 2777,66 Eur.

3. Mano, kad vadovaujantis sutarties 6.2 punktu, dėl atsakovės vėlavimo atsiskaityti, ieškovė turi teisę už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuoti 0,2 procento palūkanas, kas sudaro 779,35 Eur sumą.

4. Teigė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019-11-25 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei UAB „Jaukurai“ iš atsakovės UAB „Anasta“ 2577,66 Eur skolą, 779,35 delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 100 Eur žyminį mokestį ir 140 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkino ieškovės pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies – 200 Eur ir šią bylos dalį nutraukė.

6. Teismas nustatė, kad 2019-08-28 sprendimu už akių buvo tenkintas ieškovės ieškinys ir priteista iš atsakovės 2777,66 Eur skola, 779,35 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 100 Eur žyminis mokestis. 2019-10-17 teismas tenkino atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendimą už akių panaikino ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. 2019-11-16 buvo gautas ieškovės pareiškimas, kuriame nurodyta, kad atsakovei sumokėjus dalį skolos - 200 Eur, atsisakoma dalies reikalavimo bei pažymima, kad dėl likusios nesumokėtos sumos – 2577,66 Eur skolos, 779,35 Eur palūkanų, 6 procentų procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų palaiko savo reikalavimą.

7. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovė prašė tik mažinti netesybas, o reikalavimą dėl skolos pripažino, ieškovės reikalavimą dėl 2577,66 Eur skolos priteisimo tenkino, kartu priimdamas ieškovės atsisakymą dėl dalies ieškiniu reiškiamo reikalavimo.

8. Teismas konstatavo, kad šalių pasirašytos sutarties 6.2. punkto pagrindu atsakovė už kiekvieną praleistą apmokėti dieną privalo mokėti 0,2 procento palūkanas. Prašymą sumažinti delspinigius atsakovė argumentavo tuo, kad jie yra neprotingai dideli, o dalis prievolės buvo įvykdyta.

9. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovė sumokėjo dalį skolos po sprendimo už akių priėmimo, į pradelstą atsiskaityti už prekes terminą (daugiau nei už šeši mėnesiai), į tai, kad šalių sudarytoje sutartyje delspinigiai buvo aptarti (sutarties 6.2 punktas), sutarties 6.5 punkte nurodyta, jog aptartas delspinigių dydis šalių yra pripažįstamas tinkamu, sutartis sudaryta tarp verslo subjektų turint galimybę aptarti ir pakeisti jos sąlygas, vertino, kad šalių sutartas delspinigių dydis atitinka šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, todėl šį reikalavimą tenkino pilna apimtimi.

10. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo užsiimantis komercine veikla, taip pat yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Anasta“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-11-25 sprendimo dėl netesybų priteisimo dalį ir jį pakeisti – sumažinti ieškovei priteistas netesybas iki 77,94 Eur.

12. Skunde nurodo, kad priteistos netesybos yra neprotingai didelės, sudaro 30 procentų skolos, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, šalių interesų pusiausvyros, bankų mokamų palūkanų dydžio, CK 6.251 straipsnyje reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą nustatytus kriterijus. Netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teisėmis ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

13. Teigia, kad priteistų netesybų dydis sudaro 73 procentus metinių palūkanų, kas daugiau kaip dešimt kartų viršija banko suteikiamų kreditų palūkanas. Daugiau kaip dešimt kartų viršija įstatymu nustatytas 6 procentų palūkanas. Be to, ieškovė nenurodė kokius nuostolius patyrė dėl vėlavimo sumokėti.

14. Apeliantės įsitikinimu 0,02 procentų netesybos, priteistinos už 157 dienas nuo ieškovei nesumokėtos sumos, sudarančios 77,94 Eur atitiktų sąžiningos verslo praktikos reikalavimus.

Atsiliepimas

15. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais.

17. Pabrėžia, kad atsakovė pažeidusi sutartį siekia priešingo jos pareiškimams sutartyje rezultato. Atsakovė turėjo įvertinti sutarties nuostatas, savo finansines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jų pažeidimo atveju - galimas sutarčių nevykdymo teisines pasekmes.

18. Atsakovė skolos nemoka iki šiol, o ieškovė prekes yra įsigijusi savo sąskaita, tad savotiškai kredituoja atsakovę, kuri prekėmis naudojasi už jas nesumokėjusi jau ilgiau nei pusę metų. Be to, ieškovei nuo PVM sąskaitos - faktūros išrašymo momento atsirado pareiga sumokėti ir pridėtinės vertės mokestį, ką atsakovei nemokant pagal sąskaitą ieškovė turi daryti savo sąskaita. Dėl tokių skolininkų ieškovė turi įšaldyti savo verslo lėšas, ieškoti kitų savo veiklos kreditavimo šaltinių.

19. Atkreipia dėmesį, kad atsakovės prievolės įvykdymas yra neesminis - prieš teismui priimant sprendimą ji sumokėjo tik 200 Eur iš 2777,66 Eur sumos, kas sudaro tik 7,2 procentus visos skolos.

20. Teigia, kad atsakovė piktybiškai ir ilgą laiką nemokėdama sąlyginai nedidelės skolos juridiniam asmeniui, ir siekdamas iš anksto aptartų netesybų sumažinimo, elgiasi nesąžiningai. Sumažinus teismo priteistas netesybas būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, nes būtų ginama sutartį pažeidusi, o ne nukentėjusi šalis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-11-25 sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (329 straipsnis).

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys 2018-08-21 pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį, kuria UAB „Jaukurai“ įsipareigojo parduoti prekes iš siūlomo asortimento, o atsakovė UAB „Anasta“ nupirkti užsakytas prekes ir už jas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutarties 4.3 punktu pirkėja įsipareigojo sumokėti visą prekių kainą pervesdama į ieškovės sąskaitą ar sumokėdama jos kasoje ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prekių atsiėmimo dienos. Atsakovei ieškovė perdavė prekių 2019-01-10 pagal PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini) - 3403,38 Eur sumai, 2019-01-23 pagal PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini) - 292,22 Eur sumai, pagal 2019-02-26 PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini) - 68,65 Eur sumai ir pagal 2019-04-02 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) - 336,11 Eur sumai, viso 4100,36 Eur. Iki ieškinio pateikimo atsakovė buvo neatsiskaičiusi pagal šias PVM sąskaitas - faktūras 2777,66 Eur sumai. Ieškovė 2019-11-06 pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsakovė 2019-11-05 ieškovei sumokėjo 200 Eur. Ieškovė šioje dalyje atsisakė ieškinio reikalavimo.

24. Kadangi ginčo tarp šalių dėl skolos susidarymo pagrindo, pradelsto atsiskaityti laikotarpio, procesinių palūkanų nėra, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliantės ginčijamų netesybų dydžio.

25. CK 6.71 straipsnio 1 dalis netesybas (baudą, delspinigius) apibrėžia kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatytą pinigų sumą, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

26. Jei šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2015-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015).

27. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (LAT 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

28. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinio reikalavimus dėl netesybų pilna apimtimi, vertino ir tai, jog atsiskaityti už prekes atsakovė pradelsė daugiau nei 6 mėnesius, delspinigių dydis aptartas šalių pasirašytoje sutartyje, kuria šalys pripažino ir tai, kad jo dydis yra tinkamas, sutarties šalys verslo subjektai, turintys galimybę aptarti ir pakeisti sutarties sąlygas bei atsižvelgęs į tai, kad teismas neturėtų paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sprendė, kad pagrindo mažinti netesybų dydžio nėra.

29. Su tokiu vertinimu visiškai sutiktina, tik papildomai pažymima, kad vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad šalys sutartyje savo nuožiūra gali susitarti dėl visko, kas neprieštarauja įstatymams, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Tai leidžia šalims susitarti ir dėl sutartinės civilinės atsakomybės ribų ir jos dydžio, taip pat ir dėl netesybų taikymo.

30. Ginčo šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 6.2 punkte numatyta, kad pirkėjas laiku neįvykdęs šioje sutartyje numatyto ar iš šios sutarties kylančio piniginio įsipareigojimo, įsipareigoja mokėti tiekėjui palūkanas, kurių dydis yra 0,2 procento nuo įsiskolinimo sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Be kita ko, šalys 6.5 punktu patvirtino, kad jos laiko šioje sutartyje numatytas baudas, delspinigius ir palūkanas protingomis ir pagrįstomis, bei patvirtina, kad jos negali būti mažinamos. Be to, šiame punkte aptarė ir tai, kad jos sutartyje nustatydamos baudas, delspinigius ir palūkanas iš anksto susitaria dėl minimalių nukentėjusios šalies nuostolių, kurių nereikia įrodinėti dydžio.

31. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šalių susitarimas dėl netesybų sutartyje yra aiškiai išreikštas, netesybos siejamos su nustatytų įsipareigojimų neįvykdymu, tai atitinka CK 6.71 straipsnio 1 dalyje pateiktą netesybų sampratą. Sutartis patvirtinta šalių atstovų parašais. Atsakovė neteikė įrodymų, kad sutartis buvo pasirašyta ne laisva valia, o duomenų apie tai, jog atsakovė nesuprato sutarties sąlygų, taip pat nėra.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas delspinigių dydžio klausimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad sutartis sudaryta laisva valia tarp verslo subjektų, kadangi tokiu atveju atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, keliami didesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartų jos veikloje reikalavimai. Iš viešai skelbiamų duomenų atsakovė savo veiklą vykdo daugiau nei 14 metų, tad turėjo suprasti sudarytos su ieškove sutarties reikšmę, teisines pasekmes ir prisiimtą riziką dėl sutarties netinkamo vykdymo. Duomenų, kad apeliantė po sutarties sudarymo būtų pareiškusi pretenzijas dėl delspinigių dydžio, byloje nėra. Beje, atsakovės pozicija šiuo aspektu nėra nuosekli, nes teikdama prieštaravimus, ji sutiko sudaryti taikos sutartį ir sumokėti kreditorei dalimis per 6 mėnesius, o apie netesybų nepagrįstą, jos nuomone, dydį ėmė dėstyti tik pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir proceso atnaujinimo. Tai, kad atsakovė, kaip verslo subjektas, neįvertino su verslu susijusios rizikos, nesudaro pagrindo ją atleisti nuo prievolės vykdymo ar mažinti abiejų ginčo šalių sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl atsakomybės už tokios prievolės netinkamą vykdymą.

33. Atmestini apeliantės argumentai, kad ieškovė nenurodė kokius nuostolius patyrė dėl jos vėlavimo sumokėti. Ieškovė nereiškė reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o prašė sutartyje nustatyto dydžio netesybų, kurios laikomos iš anksto nustatytais galimais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ieškovei nereikia įrodinėti. Ieškovė tik gali pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės (LAT 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

34. Vien apeliantės teiginiai, kad delspinigių dydis sudaro 30 procentų nuo pagrindinės skolos, nėra pagrindas vertinti jų kaip neprotingai didelių ir nesąžiningų. Atsakovės akcentuojama tokia procentinė delspinigių išraiška susidarė būtent dėl jos neveikimo, t. y. atsakovė prievolės ieškovei nevykdo pakankamai ilgą laiką nuo (PVM sąskaitos faktūros išrašytos dar 2019 m. sausį - balandį). Atsakovė turėjo visas galimybes ženkliai sumažinti skolinius įsipareigojimus ir po sutartyje nustatyto termino iki ieškovės kreipimosi į teismą (2019-07-11), tad netesybų suma būtų buvusi ženkliai mažesnė.

35. Atsakovė per teisminį procesą skolą sumažino tik 200 Eur, nors deklaravo, kad siekia sudaryti taikos sutartį, tačiau duomenų apie tokio ketinimo faktinį įgyvendinimą teismui neteikė, kas teismo vertinimu tik patvirtina, kad ginčijama netesybų suma, susidarė būtent dėl pačios atsakovės akivaizdaus delsimo bendradarbiauti su ieškove. Atsižvelgiant į viešai skelbiamus (www.rekvizitai.lt) atsakovės pardavimų pajamų metinius dydžius, jos, kaip juridinio asmens veiklos pobūdį, dirbančių asmenų skaičių, spręsti, kad prievolės suma tokiam juridiniam asmeniui buvo didelė, nėra pagrindo.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas 0,2 procento delspinigių dydis nei absoliučiu dydžiu, nei procentine išraiška negali būti laikomas neprotingai dideliu. Tokio vertinimo nekeičia ir apeliantės šiuo aspektu teisiškai nereikšmingi argumentai, kad sutartyje nustatytų delspinigių dydis viršija banko suteikiamų kreditų palūkanų ar CPK nustatytų procesinių palūkanų dydžius.

37. Apeliantės pozicija, kad 0,02 procento dydžio netesybos atitiktų protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus yra nepagrįsta. Apeliantė nenurodo, dėl ko būtent dešimt kartų nei šalių susitarta aptartoje sutartyje, mažesnės netesybos būtų protingos, nors pati pripažino, kad prievolės nevykdė tinkamai. Apeliantė tokį reikalavimą išsako vadovaudamasi CK 6. 228 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri reglamentuoja sutarčių sąlygų keitimą dėl esminės šalių nelygybės. Tokios aplinkybės byloje nenustatytos ir atsakovės pripažinti silpnesniąja sutarties šalimi vien dėl to, kad ji nevykdo sutarties taip, kaip buvo įsipareigojusi, nėra jokio pagrindo. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sąlyga, nustatanti netesybas, nevertintina pagal CK 6.228 straipsnio nuostatą; šio straipsnio paskirtis yra kita – ginti silpnesniąją sutarties šalį (dažniausiai vartotoją, nors tam tiktais atvejais ir verslo subjektą), kuri privalėjo sutikti su jai pasiūlytomis sutarties sąlygomis; CK 6.228 straipsnio nuostatos netaikytinos sprendžiant ginčą dėl šalių laisva valia sudarytoje sutartyje nustatytų netesybų mažinimo, nes šis klausimas reglamentuojamas CK 6.73, 6.258 straipsnių( LAT 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012).

38. Aptartų aplinkybių pagrindu, atsižvelgęs į nustatytą ginčo šalių sutartinių santykių pobūdį, prisiimtus įsipareigojimus ir šalių sutartos atsakomybės už sutarties nevykdymą apimtis, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ieškovės teisėtų lūkesčių principą, būtinybę užtikrinti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino netesybų mokėjimą nustatančias sutarties nuostatas, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bei pagrįstai sprendė, jog sutartį pažeidusi atsakovė turi mokėti netesybas – 779,35 Eur delspinigius.

39. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

40. Nors ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl šis prašymas netenkinamas.

41. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-11-25 sprendimo atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-11-25 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė