- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 1A-476-397-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00772-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Kaltinamasis
- V. V.
- Civilinis ieškovas
- S. B.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskinė
Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-476-397/2012
Teisėja Audronė Šiupšinskaitė Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00772-2011-2
NUTARTIS
2012 m. birželio 29 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistosios V. V. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskinei, nukentėjusiajai S. B.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d. ir nuteista laisvės apribojimu 1 ( vieneriems ) metams, įpareigojant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai S. B. nusikaltimu padarytą 1150 litų turtinę žalą. LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9d. pagrindu prie šios bausmės pridėjus dalį 2011-10-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams įpareigojant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai S. B. nusikaltimu padarytą 1150 litų turtinę žalą bei UAB „Tele 2“ nusikaltimu padarytą 918 litų turtinę žalą. Priteista iš kaltinamosios V. V., civilinei ieškovei S. B., 1150 ( vienas tūkstantis šimtas penkiasdešimt ) litų turtinės žalos atlyginimo ir 250 ( du šimtai penkiasdešimt ) litų nukentėjusios atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad ji 2011-06-16 apie 16 val. 30 min., iš greitojo maisto gaminimo kioskelio UAB „G“, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, pavogė ant šaldytuvo buvusius du auksinius žiedus, kurių bendra vertė 1000 litų, 150 litų ir darbo pažymėjimą, kurie priklausė pardavėjai S. B., tuo padarydama nukentėjusiajai S. B. 1150 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistoji V. V. skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius jos dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Nurodo, kad tariamos jos kaltės įrodymų vertinimas nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas, vertindamas nukentėjusiosios S. B. ir liudytojos I. K. parodymus, nepagrįstai sprendė, jog netikėti šiais parodymais nėra jokio pagrindo. Apeliantė su tokiu parodymų vertinimu nesutinka, kadangi nukentėjusiosios bei liudytojos parodymai yra aiškiai nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl negali būti laikomi patikimai jos tariamą kaltę patvirtinančiais faktiniais duomenimis. Apklausiama ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji nurodė, kad pavogusi jos daiktus moteris buvo čigoniško gymio, rudais pusilgiais plaukais, be to, paliko baltos spalvos džemperį, nors jos plaukai tariamo nusikaltimo padarymo metu buvo pabrėžtinai šviesūs ir šią aplinkybę patikimai patvirtina prieš įvykį darytuose asmens dokumentuose esančios fotonuotraukos bei liudytojų Alberto bei I. Š. parodymai. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog nėra jokių duomenų, kad asmens atpažinimo veiksmas būtų atliktas pažeidžiant BPK reikalavimus, kadangi nukentėjusiajai apie atpažįstamo asmens žymes ir ypatybes (šiuo atveju, čigonišką gymį) jau esant apklaustai, atpažinti rodomas asmuo turi būti parodytas su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną (LR BPK 191 str. 192 str. 2d.), t.y. pirmojo atpažinimo metu jos fotonuotrauka turėjo būti pateikta greta čigoniško gymio moterų, todėl, jos nuomone, darytina pagrįsta prielaida, jog nukentėjusioji galėjo ją atpažinti kaip moterį, kurią prieš tai matė lipančią į Honda automobilį prie „Maximos" parduotuvės, tačiau ne tą, su kuria bendravo vagystės metu ir jos išvaizdą apibūdino apklausoje. Be to, nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad burdama moteris stovėjo ant 10 cm. žemiau grindų esančio išorės laiptelio, o šaldytuvo, ant kurios stovėjo žiedai ir pinigai, aukštis buvo 20 cm. mažesnis už jos 160 cm. Ūgį, rodo, kad ji niekaip negalėjo dėstyti kortų galvos aukštyje esančiame lygyje ir tai patvirtina, kad nukentėjusioji prieš apeliantę liudija nesąžiningai, arba tariamai atpažindama ją prie „Maximos" parduotuvės, o vėliau ir du kartus atpažindama policijoje, padarė faktinę klaidą, o tai liudija, kad jos parodymai ir atpažinimai negali būti laikomi patikimais jos kaltės įrodymais. Liudytojos I. K. parodymais taip pat nėra pagrindo tikėti, nes ją nukentėjusioji pasikvietė liudyti tik teisme, be to, ji yra nukentėjusiosios draugė, todėl ir atpažinti vieną teisiamajame posėdyje buvisią kaltinamją jai nebuvo sudėtinga. Vieninteliu įrodymu - odorologinės specialisto išvados duomenimis nuosprendis negali būti grindžiamas, įvertinant tai, kad pateiktas byloje ir džemperis, neatitinka nukentjėusiosios apibūdinimų.
Atsikirtimu į nuteistosios apeliacinį skundą nukentėjusioji S. B. prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistosios gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas visapusiškai ir pilnutinai ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai V. V. pripažino kalta dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Apylinkės teismas apeliantę kalta pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, skirdamas bausmę bei priteisdamas civilinį ieškinį, įstatymus taikė tnkamai, BPK normų reikalavimų nepažeidė.
Šalies argumentai
V. V. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ji nusikaltimo nepadarė, kad byloje surinkti įrodymai nepatikimi, nepatvirtina jos kaltės, teismo buvo vertinami neobektyviai ir nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra visiškai nepagrįstos ir neteisingas, vertinamos kaip jos gynybos versija. Teismas visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o prieštaringus, nenuoseklius parodymus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams.
Teismas visiškai pagrįstai nukentėjusiosios S. B. parodymus laikė patikimais ir jais rėmėsi, priimdamas nuosprendį. Nukentėjusioji nuo pat bylos tyrimo pradžios davė nuoseklius ir išsamius parodymus, jos parodymuose prieštaravimų, ar neatitikimų kitai bylos medžiagai nėra, priešingai - juos patvirtina byloje apklaustos liudytojos I. K. parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Be to, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga, pažymėtina, kad nukentėjusioji ir liudytoja I. K. kaltinamosios iki įvykio nepažinojo, jokių piktumų neturi, todėl sąmoningai apkalbėti ją ir duoti melagingus, apeliantę apkaltinančius parodymus, joms nebuvo jokio argumentuoto pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu atpažinimas buvo atliekamas nepažeidžiant BPK 191 str. 192 str. 2d numatytų reikalavimų. Atpažinti kartu su įtariamąja nukentėjusiajai buvo pateikta dar trys moteriškos lyties, panašaus amžiaus asmenys. Apeliantės argumentas, kad nukentėjusiajai atpažinti turėjo būti pateikti kuo panašesnių į čigoniško gymio žmones turinčių bruožų asmenys, prieštarauja jos pačios nurodytoms aplinkybėms, jog ji pati tokių išskirtinių bruožų neturtinti. S. B. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai ir aiškiai patvirtino, kad gerai įsidėmėjo apvogusios ją moters bruožus ir galėtų ją atpažinti, ką ji ir padarė atpažinimo metu. Abejonių dėl atpažinimo teisėtumo ir nukentėjusiosios parodymų teisingumo kolegijai nekyla.
Nukentėjusioji nurodė, kad apeliantės plaukai įvykio dieną buvo rusvi, tačiau neakcentavo, kad jie buvo tamsūs, taip pat patvirtino, kad po keleto dienų ji pastebėjo V. V. prie parduotuvės jau šviesiais plaukais, tačiau vis tiek pažino kaip ją apvogusią moterį. Liudytojai A. Š. ir I. Š. parodė, kad V. V. visada buvo šviesiais plaukais, tačiau jie su kaltinamąja kartu negyvena ir negalėjo patvirtini, kad būtent įvykio dieną ji nebuvo pakeitusi plaukų atspalvio. Apeliantės skundo argumentai dėl nukentėjusiosios parodymų neatitikimo įvykio aplinkybėms bei du kartus klaidingo jos atpažinimo, yra nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, akivaizdžiai paneigti bylos medžiaga ir todėl vertinti tik kaip gynybinė jos versija.
Apeliantė savo kaltę neigė, tvirtindama, kad įvykio vietoje nebuvo, jokio džemperio ten nepaliko, o tokius jos parodymus neginčijamai paneigia byloje esantis rašytinis jos kaltės įrodymas - specialisto išvada Nr. 140-1-0(00091)-ISI-114, kurios duomenys patvirtina, kad kvapo pėdsake, paimtame 2011-06-16 įvykio vietoje, nuo medžiaginio džemperio, rastas kaltinamosios V. V. kvapas.
Apeliantės teiginys dėl džemperio, kaip jos kaltę patvirtinančio įrodymo nepatikimumo dėl netiksliai nurodytos jo spalvos, yra atmestinas. Iš prie įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelėje esančių nuotraukų Nr. 4 ir 5 matyti, kad džemperis yra šviesus, tyrėjo apibūdintas esantis baltos spalvos, ant daiktinio įrodymo Nr. 0112936, pakuotės yra užrašas "Džemperis baltos spalvos ir pilkšvos spalvos", teisme apžiūros metu nukentėjusioji paaiškino, kad tai tas pats džemperis, kuris buvo paimtas apžiūros metu iš kebabinės. Akivaizdu, kad daikto spalva yra šviesi, beveik balta, todėl teigti, kad dėl spalvos skirtumo gali kilti abejonė dėl jo ryšio su nagrinėjama byla, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Taigi, akivaizdu, kad apeliantė, siekdamas įtikinti teismą savo nekaltumu, pateikia versijas, kurios prieštarauja nustatytoms byloje aplinkybėms, neparemtos jokiais įrodymai, apart pačios nuteistosios išdėstytais pamąstymais, subjektyvia nuomone. Teismas įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai kitų duomenų kontekste bei visų įrodymų visetą, konstatuoja, kad V. V. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikaltimą pilnai pasitvirtino, todėl ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 178 str. 1 d. teisingai ir pagrįstai. Skiriant bausmę nuteistajai, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikalimo pobūdį, sunkumą, keliamą pavojų visuomenei, tyčios turinį. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistosios V. V. apeliacinį skundą atmesti.