Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5003-435/2017 pagal pareiškėjos antstolės J. Ž. prašymą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno būstas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė J. Ž. kreipėsi į teismą su prašymu po skolininko A. J. mirties, visoje skolos apimtyje, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), skolininką pakeisti palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjos antstolės J. Ž. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino. Teismas nustatė, kad antstolė J. Ž. vykdo išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-11208-435/2014 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno būstas“. (duomenys neskelbtini) skolininkas A. J. mirė. Testamentų registro duomenimis, jo palikimą 2016 m. gruodžio 27 d. priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Palikimo priėmimas nereiškia besąlyginio skolininko pakeitimo vykdymo procese į įpėdinį. Tuo tarpu turto arešto aktų registre yra duomenų apie tai, kad antstolė tik 2016 m. balandžio 19 d. uždėjo areštą skolininkui priklaususiam turtui vykdant išieškojimą kreditorės UAB „Nemuno būstas“ naudai. Turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki (duomenys neskelbtini) CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir, nors šis terminas nėra praleistas, pareiškėja neteikė prašymo jį atnaujinti, nenurodė tokio termino praleidimo priežasčių, todėl nėra galimybės įvertinti tų priežasčių svarumo. Kreditorės reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, todėl negali būti įgyvendintas. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos antstolės J. Ž. pareiškimas dėl skolininko A. J. pakeitimo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-11208-435/2014 dėl 275,92 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojo UAB „Nemuno būstas“ naudai. Vykdomoji byla užvesta 2016 m. vasario 22 d., skola neišieškota. 2016 m. balandžio 19 d. turto arešto aktu Nr. S16-16823 antstolė areštavo skolininko turtą UAB „Nemuno būstas“ naudai. Antstolė vykdomojoje byloje nustatė, kad skolininkas A. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad skolininko palikimą 2016 m. gruodžio 27 d. priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas. Nurodytų duomenų pagrindu antstolė J. Ž., vadovaudamasi CPK 596 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Antstolės prašymas pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo patenkintas. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia iš esmės vieninteliu argumentu, t. y. kad teismas netinkamai taikė CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias palikėjo kreditoriams trijų mėnesių terminą skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo dienos kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Apeliacinės instancijos teismas toliau nutartyje pasisako atskirojo skundo ribose, dėl jame nurodytų argumentų pagrįstumo. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, pagal kurį bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytas straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos. Taigi, išieškotojo ar skolininko testamentiniai ar įstatyminiai įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Paveldėjimo atveju CPK 596 straipsnio nuostatoms taikyti reikšminga yra ir tai, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio civilinėse bylose, taip pat yra pasisakęs, jog skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas (pirmoji sąlyga), bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė (antroji sąlyga) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Todėl sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y., ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusio skolininko turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei, taigi egzistuoja viena iš skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį sąlygų.Pasisakant dėl kitos sąlygos, pirmiausia pažymėtina, kad paveldėjimo teisės specialusis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo skola pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nurodytoje teisės normoje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu taip pat laikytina: pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, išviešintas tiek iki skolininko mirties, tiek po jo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), tarp jų ir asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).Kaip šios nutarties 8 punkte nustatyta, skolininkas A. J. mirė (duomenys neskelbtini) (šis momentas pagal CK 5.3 straipsnį laikytinas palikimo atsiradimo diena), tuo tarpu areštas turtui uždėtas tik 2016 m. balandžio 19 d., t. y. jau praėjus įstatyme numatytam 3 mėnesių terminui informuoti apie kreditoriaus pretenzijas. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, jog Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, priimdama mirusio skolininko A. J. palikimą, galimai žinojo apie kreditorę UAB „Nemuno būstas“, savaime nereiškia, kad tampa nebeaktualus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas kreditoriui per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti savo reikalavimus. Kaip minėta, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, yra nustatytas tam, jog būtų užtikrinama, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir jų reikalavimai; tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė, jokių nurodyto termino išimčių nenustatyta. Taip pat pažymėtina, jog nei nagrinėjamoje byloje, nei pridėtoje vykdomojoje byloje jokių duomenų apie tai, kad išieškotoja UAB „Nemuno būstas“ ar antstolė, kurios žinioje yra vykdomoji byla, būtų tinkamai informavę įpėdinį, šiuo atveju Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko, apie šią palikėjo skolą UAB „Nemuno būstas“ per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nėra. Byloje nepareiškus prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, taip pat nenurodant jo praleidimo priežasčių, teismas neturi galimybių įvertinti, ar terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, kasacinio teismo praktiką, todėl, pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nesant materialinio pagrindo, nepagrįstai vykdymo procese skolininką pakeitė jo teisių perėmėja (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl ji panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės J. Ž. prašymo pakeisti skolininką A. J. į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą valstybės įmone Turto banku vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomoje Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. išduoto teismo įsakymo Nr. L2-11208-435/2014 pagrindu, netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.