- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- e2A-1558-863/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21190-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- S. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei S. M. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės S. M. 1 469,06 Eur nuostolių, patirtų dėl buto remonto atlikimo, 92,99 Eur nuostolių, patirtų dėl elektrinės viryklės negrąžinimo, bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad išnuomojo atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės butą, kuris buvo grąžintas stipriai nudėvėtas ir ne tokios būklės, koks buvo išnuomotas. Buto priėmimo - perdavimo metu užfiksuota, jog butas grąžinamas atsakovės užklijuotais ir vėliau nuplėšytais sienų tapetais, purvinomis sienomis, sulaužytomis grindjuostėmis ir nuo drėgmės, vandens iškelta grindų laminato danga. Paaiškino, jog jos pasamdytas rangovas – UAB „Gedulis“ atliko buto remontą ir pateikė sąskaitą 1 469,06 Eur sumai apmokėti. Be to, po buto grąžinimo atsakovė neperdavė 92,99 Eur vertės elektrinės viryklės. Dėl minėto patyrė 1 562,056 Eur nuostolių, kurių atsakovė iki šiol neatlygino.
Atsiliepimas
2. Atsakovė S. M. atsiliepime į ieškinį jai pareikštus reikalavimus pripažino iš dalies. Pažymėjo, kad viryklės negrąžino, nes viryklė sugedo ir ją išmetė, dėl to pripažįsta ieškinį 92,99 Eur dalyje. Kitoje dalyje ieškinio nepripažino. Nurodė, kad pagal galimybes butas buvo prižiūrėtas, tose vietose, kur buvo virtuvės ir elektrinės viryklės stovėjimo dalis, siekiant apsaugoti sienas, jos buvo apklijuotos papildoma medžiaga. Butas gražintas iš dalies tvarkingas (išskyrus elektros rozetes) ir tokios pat būklės, kokia buvo išnuomojant. Pažymėjo, jog butas jai buvo išnuomotas praėjus trejų metų laikotarpiui po remonto, atlikto 2016 metais; ieškovė, perduodama jai valdyti butą 2019 metais nuotraukų nedarė. Tiek 2019 m. lapkričio 7 d. būsto perdavimo-priėmimo akte Nr. GT-5.22-0397, tiek 2020 m. sausio 6 d. buto patikrinimo akte, tiek Perdavimo akte matyti, kad konstatuota bendra perduodamo buto charakteristika, nenurodyta jokių buto defektų, sugadinimų, suniokojimų ir pan. Mano, jog buto perdavimo dokumentai nepatvirtina ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių dėl atlikto remonto būtinumo, nes juose neatsispindi 2021 m. birželio 6 d. Atliktų darbų akte nurodyti remonto darbai, pvz. Elektros montavimo darbai, ar bendrastatybiniai darbai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d. sprendimu nusprendė ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį tenkinti iš dalies ir iš atsakovės S. M. ieškovės naudai priteisė 587,93 Eur nuostolių už išnuomoto buto pabloginimą, 92,99 Eur nuostolių už negrąžintą prarastą viryklę, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 680,92 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas, spręsdamas dėl išnuomoto buto pabloginimo nurodė, jog remiantis ieškovės pateiktomis nuotraukomis, kurios darytos po buto grąžinimo, žala nėra pagrindžiama, kadangi iš pateiktų nuotraukų nėra įmanoma nustatyti, jog atsakovė būtų sužalojusi apšvietimo instaliacijos prietaisus, priešgaisrinę signalizaciją, durų skambutį, lempų lizdus ir pačią lempą, įžeminimo varžtus, lubas, langą, grindis, radiatorių. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė pripažino aplinkybę, jog perdavė butą su netvarkingomis elektros rozetėmis, tačiau elektros rozetės nebuvo remontuotos, tokių duomenų nėra rangovo išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje. Iš nuotraukų matyti, jog sienos apklijuotos tapetais ir atsakovė pripažino šią aplinkybę. Senų tapetų nuplėšimas, sienų paruošimas dažymui ir jų dažymas kainavo 587,93 Eur (PVM sąskaitos faktūros 2.9 – 2.16 punktai). Atsakovė nenurodė aplinkybės, jog šalys būtų sutarusios dėl sienų apklijavimo tapetais ir nenuginčijo remonto darbų kainos. Teismas nusprendė, kad apklijuodama tapetais sienas atsakovė pablogino butą, todėl patenkino ieškovės reikalavimą dalyje dėl 587,93 Eur nuostolių už sienų remontą priteisimo. Kitoje dalyje ieškovės reikalavimą atlyginti nuostolius dėl daikto pabloginimo atmetė, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2021 m. vasario 22 d. butas (jo lubos, grindys, elektros įrenginiai, radiatoriai, langai ir kita) buvo nudėvėti labiau nei įprastai nusidėvėtų daiktu naudojantis tinkamai.
5. Kadangi atsakovė pripažino ieškinį dalyje dėl 92,99 Eur nuostolių už negrąžintą viryklę priteisimo, šį ieškovės reikalavimą teismas taip pat patenkino.
III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas atmetė reikalavimą atlyginti 881,13 Eur nuostolius už išnuomoto buto pabloginimą, ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį pilna apimtimi. Nurodė, kad butas atsakovei buvo perduotas suremontuotas, buto būklė yra fiksuota fotofiksacijoje buto perdavimo atsakovei metu. Mano, jog skirtingai nei teigiama sprendime, buto fotofiksacijoje, atliktoje atsakovei grąžinus butą, aiškiai matyti žala, padaryta sienoms, luboms, grindjuostėms, grindims: buto sienos purvinos, sulaužytos grindjuostės ir nuo drėgmės, vandens iškelta grindų laminato danga, lubos, pažeistos pelėsio. Buto fotofiksacija, atlikta perduodant atsakovei butą bei atsakovei jį grąžinant, aiškiai parodo, jog butas nebuvo perduotas tvarkingas ir tokios būklės, kokios jį gavo atsakovė. Dėl šios priežasties butas negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį – išnuomotas kitiems asmenims, todėl privalėjo savo lėšomis atlikti buto remontą. Atkreipia dėmesį, jog pirmos instancijos teismas, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2021 m. vasario 22 d. butas (jo lubos, grindys, elektros įrenginiai, radiatoriai, langai ir kita) buvo nudėvėti labiau nei įprastai nusidėvėtų daiktu naudojantis tinkamai, nepagrindė tokios savo nuostatos – nepateikė vertinimo, kuo remdamasis padarė šią išvadą. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kur yra ta riba, kada buto nudėvėjimas jau būtų laikomas ,,nenormaliu“. Mano, jog sulaužytos grindjuostės, nuo drėgmės iškelta grindų laminavimo danga, nėra ir negali būti laikoma normaliu buto nusidėvėjimu.
Atsiliepimas
7. Atsakovė S. M. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo dalies, kuria teismas ieškovės reikalavimą dėl išnuomoto buto pabloginimo patirtų nuostolių priteisimo patenkino tik iš dalies. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo pagrindu, jog teismas nepagrįstai visus ieškovės patirtus nuostolius nelaikė įrodytais byloje pateiktais įrodymais.
11. 2019 m. lapkričio 5 d. šalys pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotą nuomos sutartį Nr. 1.40-GT19/0397 (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu atsakovei S. M. sulygtam terminui buvo suteikta valdyti ir naudotis gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir ginčo butas). 2019 m. lapkričio 7 d. šalys pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo – priėmimo buto aktą Nr. GT-5.22-0397, kurio pagrindu butas perduotas atsakovei.
12. 2021 m. vasario 22 d. šalys pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo – priėmimo aktą Nr. 5.22-21/1983, kurio pagrindu atsakovė grąžino ieškovei nuomotą butą.
13. 2021 m. birželio mėnesį ieškovės pasamdytas rangovas – UAB „Gedulis“ atliko ginčo buto remontą ir pateikė ieškovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Serija GED Nr. 000509 1 469,06 Eur sumai.
14. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės pareigos padengti ieškovės patirtas išlaidas dėl ginčo buto remonto. Pirmos instancijos teismas nusprendė, jog atsakovei kilo pareiga padengti tik dalį ieškovės patirtų remonto išlaidų – 587,93 Eur dėl senų tapetų nuplėšimo, sienų paruošimo dažymui ir jų dažymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priimtą teismo sprendimą dalyje dėl atmesto reikalavimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos reikalavimą dėl patirtų remonto išlaidų pilna apimtimi.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos numato tam tikras nuomininko pareigas susijusias su nuomojamo daikto būklės užtikrinimu. CK 6.493 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Vadovaujantis CK 6.499 straipsnio 2 dalimi, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.
16. Šalių pasirašytos Numos sutarties 5.7 punkte nurodyta nuomininko pareiga sutarties galiojimo laikotarpiu savo sąskaita ir jėgomis nuolat prižiūrėti jam išnuomotą būstą bei jame esančią įrangą, baldus (jeigu baldai perduoti) ar kitus daiktus, organizuoti jų tvarkymą, įskaitant, bet neapsiribojant, sugadintų (apgadintų ar sulaužytų (sunaikintų) būsto elementų (durų, langų ar jų rankenų, grindų, sienų ir lubų dangos ir pan.) pakeitimą ir (ar) atnaujinimą tokiu būdu, kad būsto būklė kuo labiau atitiktų tą būklę, kurios ji buvo perduodant nuomininkui.
17. Apeliantės (ieškovės) teigimu, tinkamą ginčo patalpų perdavimą atsakovei patvirtina buto perdavimo atsakovei metu darytos nuotraukos, o buto būklės pabloginimą - atitinkamos nuotraukos, padarytos buto grąžinimo metu (apeliaciniame skunde nuotraukos įvardijamos fotofiksacijomis). Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu buto remonto išlaidų dalyje, atsiliepime į ieškinį teigė, kad buto perdavimo jai 2019 metais metu jokios nuotraukos nebuvo darytos. Nesutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimu apeliantė apeliuoja į tai, jog teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, netinkamai argumentavo padarytas išvadas dėl nepriteistų nuostolių nepagrindimo.
18. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, ieškovė pareiškusi ieškinį dėl išnuomoto daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad išnuomotam daiktui buvo padaryta žala, kurią turi atlyginti būtent atsakovė, t. y. kad žala atsirado dėl atsakovės netinkamo naudojimosi išnuomotu daiktu.
19. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).
20. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė įrodė tik dalį prašomų priteisti nuostolių, susijusių su išnuomoto buto sienų pabloginimu, dėl kitų nuostolių, grindžiamų UAB „Gedulis“ atliktų remontų darbų aktu, teismas sprendė, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, jog pastarieji atsirado dėl atsakovės netinkamo naudojimosi išnuomotu daiktu. Tokią savo išvadą pirmos instancijos teismas motyvavo tuo, kad „remiantis ieškovės pateiktomis nuotraukomis, kurios darytos po buto grąžinimo, žala nėra pagrindžiama, kadangi iš pateiktų nuotraukų nėra įmanoma nustatyti, jog atsakovė būtų sužalojusi apšvietimo instaliacijos prietaisus, priešgaisrinę signalizaciją, durų skambutį, lempų lizdus ir pačią lempą, įžeminimo varžtus, lubas, langą, grindis, radiatorių. Įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visetą, nesutikti su tokia pirmos instancijos teismo išvada nėra jokio teisinio pagrindo.
21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė patirtą žalą grindė UAB „Gedulis“ atliktų darbų aktu ir PVM sąskaita faktūra, tuo tarpu aplinkybę, jog šią žalą turi atlyginti būtent atsakovė - 2019 m. lapkričio 7 d. būsto perdavimo – priėmimo buto aktu, 2021 m. vasario 22 d. būsto perdavimo – priėmimo aktu, ir ginčo buto nuotraukomis. Tarp šalių kilo ginčas dėl buto nuotraukų padarymo laiko, nes atsakovė atsiliepime į ieškinį teigė, jog buto perdavimo jai metu 2019 metais nuotraukos nebuvo daromos, t. y. atsakovė nesutiko su ieškinyje dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis dėl buto būklės nuomos laikotarpio pradžioje pagrindimo; dėl buto būklės užfiksavimo nuomos santykiams pasibaigus – ginčo nėra.
22. Sugretinus visas ieškovės prie ieškinio padarytas nuotraukas bei ginčo buto perdavimo – priėmimo aktus (2019 metų ir 2021 metų) matyti, jog atsakovei pagrįstai kilo abejonių dėl buto būklės nuomos santykių pradžioje (2019 m. lapkričio 7 d.) užfiksavimo prie ieškinio pridėtomis nuotraukomis. Visų pirma pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovė kaip buto pabloginimą nurodė aplinkybę, jog atsakovė ginčo butą grąžino be dviejų sieninių spintų, kurios buvo išardytos (garso įrašo laikas 1:55 min.). Atstovė pažymėjo, jog šis būto trūkumas buvo patvirtintas atsakovės parašu 2021 m. vasario 22 d. būsto perdavimo – priėmimo akte, kuriame pažymėta, jog nėra spintų, buto plane pažymėtų 1a ir 1b. Iš buto plano matyti, jog šios dvi spintos plane pažymėtos prie pat įėjimo į patalpas po kairę ir po dešinę nuo įėjimo durų. Tačiau apžiūrėjus ieškovės nuotraukas, kurias ieškovė vertina, kaip nuotraukas darytas ginčo buto perdavimo atsakovei metu (2019 m. lapkričio 7 d.), matyti, kad jose nėra užfiksuota, kad atsakovei perduotame bute būtų spintos ar iš vis kokie nors baldai, nes nuotraukose užfiksuotas visiškai tuščias kambarys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2019 m. lapkričio 7 d. būsto perdavimo – priėmimo akto 6 punkte nurodyta, jog yra padaryta 12 nuotraukų, fiksuojančių būsto, jame esančių įrenginių ir kito turto būklę, tačiau prie ieškinio ieškovė pridėjo tik 8 buto prieš perdavimą nuotraukas.
23. Taip pat sugretinus ieškovės pateiktas nuotraukas, darytas, kaip nurodo pati ieškovė, prieš ginčo buto perdavimą ieškovei, ir po šio buto grąžinimo, matyti, kad nei ginčo buto perdavimo atsakovei metu, nei jį ieškovei grąžinus, ant buto įėjimo durų nebuvo buto numerio, taip pat durų skambučio, atitinkamai nėra aišku, kodėl už šiuos naujus buto pagerinimus, turėtų atlyginti atsakovė. Analogiškai vertintina situacija su daugkartinio veikimo priešgaisrinės signalizacijos daviklių įrengimu. Tokių daviklių buvimas ginčo bute 2019 m. lapkričio 7 d. ieškovės pateiktose nuotraukose neužfiksuotas, 2021 m. vasario 22 d. buto perdavimo ieškovei akte nenurodyta, jog tokių daviklių trūksta ar kad jie sugadinti ir pan. Tokių aplinkybių ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo ieškinyje. Be negrąžintos elektrinės viryklės, nei ieškovės ieškinyje, nei buto grąžinimo perdavimo – priėmimo akte, nenurodyta, jog tam tikri ginčo bute buvę prietaisai ar įrenginiai būtų sugadinti ar, kad jų trūktų. Taip pat, nors UAB „Gedulis“ atliktų darbų akte nurodyti apšvietimo instaliacijos prietaisų keitimo ir lubų dažymo darbai, ieškovė ieškinyje vardydama grąžinto buto trūkumus (užklijuoti ir vėliau nuplėšyti sienų tapetai, purvinos sienos, sulaužytos grindjuostės ir nuo drėgmės, vandens iškelta grindų laminato danga) nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ginčo buto lubų ir apšvietimo instaliacijos ar prietaisų trūkumų. Tokių trūkumų neužfiksuota ir ieškovės po buto grąžinimo atliktose nuotraukose. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovė tinkamai nepagrindė buto būklę iki nuomos santykių su atsakove pradžios ir neįrodė, kad UAB „Gedulis“ padaryto remonto darbų atlikimo būtinybė kilo dėl atsakovės veiksmais padaryto išnuomoto buto pabloginimo.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Atmetus apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo perskirstyti šalių pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Duomenų apie šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.