Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. gynėjo advokato Remigijaus Voliko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki 20 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 c papunkčiu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 45 paroms.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. išbūtas laikas (viena diena).

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti ir S. V. (dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų 259 straipsnio 2 dalyje), T. V. (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį) ir J. M. (pagal BK 259 straipsnio 2 dalį), tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka nėra neskundžiamas (nurodytiems nuteistiesiems nepadavus apeliacinių skundų, taip pat dėl šių nuteistųjų nebuvo paduoti apeliaciniai skundai).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo A. D. pripažintas kaltu dėl to, jog neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 20.30 val., kai Vilniuje, Sietyno gatvėje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, automobilyje „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo kelnių kišenėje, lankstinuke laikė nenustatytomis aplinkybėmis savo poreikiams įgytas narkotines medžiagas – 0,138 g kanapių (antžeminių dalių). Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas tenkinamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl neteisingai paskirtos bausmės ir neteisingo bausmių bendrinimo.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. D. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuosprendyje nustatytos bylos faktinės aplinkybės ir veikos kvalifikavimas nėra ginčijami. Skunde yra išdėstyti motyvai tik dėl nesutikimo su parinkta bausmės rūšimi, jos dydžiu, nesutinkama ir su skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimu (akcentuojant, kad į galutinę bausmę neįskaitytas pagal ankstesnį nuosprendį faktiškai atliktas bausmės laikas). Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas ne tik paskyrė A. D. neteisingą (per griežtą) bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, į bausmę neįskaitė bausmės dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, o taip pat ir to, kad bendrinant bausmes nepagrįstai nespręstas klausimas dėl dar vienu – Vilniaus miesto apylinkės 2020 m. kovo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu – paskirtos bausmės subendrinimo. Pastaroji aplinkybė apeliaciniame skunde nebuvo minima, tačiau sprendžiant nuteistajam paskirtos bausmės klausimą neabejotinai svarbu tinkamai išspręsti bausmių subendrinimą, juo labiau, nagrinėjamu atveju tai turi tiesioginės įtakos palankesnei nuteistojo teisinei padėčiai.

5. Pirmosios instancijos teismas už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė A. D. arešto bausmę 30 parų ir, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, šią bausmę sumažino vienu trečdaliu, t. y. iki 20 parų arešto. Apeliaciniame skunde nesutinkama tiek su parinktos bausmės rūšimi, tiek ir jos dydžiu. Gynėjo teigimu, parenkant bausmės rūšį neatsižvelgta į nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kas nulėmė BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatų nesilaikymą (parinkta per griežta bausmės rūšis), o nustatant bausmės dydį neatsižvelgta į BK 49 straipsnio 3 dalies ir 61 straipsnio 3 dalies nuostatas (nustatytas pernelyg griežtas bausmės dydis).

6. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą teismas gali paskirti viešuosius darbus, laisvės apribojimą, baudą arba areštą. Kadangi ši nusikalstama veika yra priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis), teismui parinkus arešto bausmę, šios bausmės dydis gali siekti nuo 10 iki 45 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju A. D. pirmosios instancijos teismas paskyrė 30 parų arešto bausmę. Taigi nuteistajam buvo parinkta griežčiausia BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis, o arešto bausmės dydis nustatytas didesnis nei už baudžiamuosius nusižengimus galimo skirti arešto vidurkis. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad teismas atsižvelgė į tai, jog A. D. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie baudžiamųjų nusižengimų; pastarojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinta ir tai, kad A. D. teistas du kartus – už vagystę ir už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, yra baustas ir už administracinius nusižengimus. Psichikos, asmenybės ar priklausomybių nulemti sutrikimai nediagnozuoti, nuteistasis nesimoko, niekur nedirba, vartoja narkotikus, ilgą laiką gyvena automobilyje, ir, pasak pirmosios instancijos teismo, jis degraduoja. Iš tokių pirmosios instancijos teismo išdėstytų aplinkybių nėra aišku, kas nulėmė teismo sprendimą parinkti griežčiausią įstatymo numatytą bausmės rūšį, jos terminą nustatant didesnį už vidurkį, bei, kodėl, teismo manymu, tokia bausmės rūšis ir toks dydis padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmės rūšis yra pernelyg griežta ir šiuo atveju yra pagrindas paskirtą bausmę pakeisti švelnesnės rūšies bausme.

7. Pirmiausia, skundžiamame nuosprendyje nebuvo atsižvelgta į tai, kad nagrinėjamoje byloje konstatuotą 2019 m. rugpjūčio 26 d. nusikalstamą veiką A. D. padarė pirmą kartą, taigi, šios bylos kontekste pastarasis laikytinas teisiamu pirmą kartą. Nors iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo A. D. kitais teismų sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu) yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, tačiau pastarosios nusikalstamos veikos buvo padarytos jau po 2019 m. rugpjūčio 26 d. (atitinkamai 2019 m. rugpjūčio 31 d. ir 2020 m. balandžio 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, nurodytų aplinkybių, kurios neabejotinai yra reikšmingos, neanalizavo ir pirmą kartą teisiamam asmeniui paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę.

8. Kaip nurodyta anksčiau, skundžiamame nuosprendyje buvo atsižvelgta į tai, kad A. D. „nesimoko, niekur nedirba, vartoja narkotikus, ilgą laiką gyvena automobilyje“. Nors pastarosios aplinkybės iš esmės yra teisingos, tačiau jos savaime neleidžia vienareikšmiškai vertinti, kad nuteistasis degraduoja (būtent tokią išvadą padarė pirmosios instancijos teismas) ir, juo labiau, kad pastarajam, kaip pirmą kartą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turi būti paskirta griežčiausia įstatymo numatyta bausmės rūšis. Neneigiant aplinkybės, kad nuteistasis vartoja narkotines medžiagas (tą patvirtina tiek skundžiamu nuosprendžiu, tiek ir 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu kaip įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos), visgi svarbu tai, kad A. D. deda pastangas nevartoti draudžiamų medžiagų. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal teismo paklausimą buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus raštas, iš kurio matyti, kad vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, jeigu jų nėra paskyręs gydytojas, pažeidimų fiksuota nebuvo (6 t., b. l. 20), taip pat bylos medžiagoje nėra duomenų, kad dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis A. D. būtų baustas administracine tvarka, jam dėl to būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Nors nuteistasis oficialiai niekur nedirba, tačiau iš anksčiau minėto probacijos įstaigos rašto matyti, kad pastarasis pilnai įvykdė 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu nustatytą įpareigojimą – per pirmuosius nuosprendžio vykdymo du mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (dirbo (duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, jog nuteistasis A. D. yra suinteresuotas prisiimti teisines pasekmes, deda pastangas vykdyti teismo skirtus įpareigojimus ir pastarojo asmenybė negali būti vertinama vienareikšmiškai neigiamai.

9. BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta viena A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkinančių aplinkybių nekonstatuota. A. D. teisiamas pirmą kartą, nė karto nepažeidė kartu su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme nustatyto draudimo bei pilnai įvykdė nustatytą įpareigojimą, kas rodo, jog tokios rūšies bausmė, paskirta už vėliau padarytą nusikalstamą veiką, buvo efektyvi. Atsižvelgdama į visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta arešto bausmė yra pernelyg griežta, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti nuteistajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę (vadovaujantis BK 48 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2020 m. liepos 1 d.). Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis, t. y. 9 mėnesiai, kartu paskiriant įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kadangi ši baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o nuteistasis A. D. savo kaltės neginčijo, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki laisvės apribojimo šešiems mėnesiams, kartu paskiriant nurodytus draudimą ir įpareigojimą.

10. Paskyrus kitą bausmę, nei buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu, atitinkamai iš naujo spręstinas ir bausmių bendrinimo klausimas. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas yra reglamentuotas BK 63 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad to atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

11. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo paskirta bausmė už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, padarytą 2019 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu A. D. buvo nubaustas už 2020 m. balandžio 3 d. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė keturiems mėnesiams, kartu skiriant šiuos draudimus ir įpareigojimus: per pirmuosius šio nuosprendžio vykdymo du mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės atlikimo laiką nesilankyti baruose, kavinėse ir kitose viešose vietose, kur yra vartojamas alkoholis; visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu jų nėra paskyręs gydytojas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. D. buvo nubaustas dėl 2019 m. rugpjūčio 31 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta viešųjų darbų bausmė keturiems mėnesiams, įpareigojant per nurodytą laikotarpį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandas visuomenės labui. Pažymėtina, jog abiem pastaraisiais teismų sprendimais nustatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos jau po skundžiamame nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. po 2019 m. rugpjūčio 26 d. Vadinasi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, tiek šioje byloje paskirta bausmė, tiek ankstesniais teismų sprendimais paskirtos bausmės turi būti subendrintos tarpusavyje. Sprendžiant, ar bendrinti paskirtas bausmes neturi, įtakos tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės šiuo metu jau yra visiškai atliktos. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-697/2020 ir šioje nutartyje nurodyta teismų praktika).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, paskyręs bausmę už 2019 m. rugpjūčio 26 d. nusikalstamos veikos nusikalstamos veikos padarymą, šią bausmę iš dalies subendrino su pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendį paskirtos bausmės dalimi, tačiau, priešingai nei to reikalauja BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos, į galutinę bausmę neįskaitė A. D. faktiškai jau atliktos bausmės dalies. Be to, teismas, nesilaikydamas minėtų BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nepagrįstai nebendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir atitinkamai į galutinę subendrintą bausmę neįskaitė pagal minėtą baudžiamąjį įsakymą faktiškai atliktos bausmės dalies. Nors apeliaciniu skundu ir nėra prašoma nagrinėjamoje byloje paskirtą bausmę subendrinti su nurodytu 2020 m. kovo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, toks klausimas gali ir turi būti išspręstas nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, ar nuteistajam paskirta bausmė, taip pat ir galutinė subendrinta, yra teisinga, juo labiau, kad tinkamas bausmių bendrinimo klausimo išsprendimas švelnina nuteistojo teisinę padėtį. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl bausmių bendrinimo keistinas ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu, prie griežčiausios bausmės – šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės šešiems mėnesiams – pridėti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – du mėnesius laisvės apribojimo, taip pat dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – viešuosius darbus trims mėnesiams, kas prilygintina laisvės apribojimui vienam mėnesiui, ir paskirti subendrintą laisvės apribojimo bausmę devyniems mėnesiams. Taip pat nustatyti šiuos draudimus ir įpareigojimus: visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu jų nėra paskyręs gydytojas; visą bausmės atlikimo laiką nesilankyti baruose, kavinėse ir kitose viešose vietose, kur yra vartojamas alkoholis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d., 20.30 val., iki 2019 m. rugpjūčio 27 d., 16.30 val., išbūtą laiką (vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką bei bausmes, atliktas pagal minėtus nuosprendį ir baudžiamąjį įsakymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. D. (A. D.) gynėjo advokato Remigijaus Voliko apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nuosprendį pakeisti:

paskirti A. D. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę devyniems mėnesiams.

Visu laisvės apribojimo laikotarpiu nustatyti įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; taip pat draudimą visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas, jeigu jų nėra paskyręs gydytojas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, kartu paskiriant:

- visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis;

- draudimą visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas, jeigu jų nėra paskyręs gydytojas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį bausmių, paskirtų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir A. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, kartu paskiriant:

- įpareigojimą visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis;

- draudimą visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas, jeigu jų nėra paskyręs gydytojas;

- draudimą visą bausmės atlikimo laiką lankytis baruose, kavinėse ir kitose viešose vietose, kur yra vartojamas alkoholis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d., 20.30 val., iki 2019 m. rugpjūčio 27 d., 16.30 val., išbūtą laiką (vieną para, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką bei bausmes, atliktas pagal minėtus nuosprendį ir baudžiamąjį įsakymą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 6) 72 88 430, (8 6) 72 94 080). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.