Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2014-02-26 · Civilinė byla Nr. 2A-168-265/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-26
Bylos Nr.
2A-168-265/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11135-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Almantas Padvelskis, Jolanta Gailevičienė
Atsakovas
UAB „Fima“, AB „Klaipėdos viešbutis“
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
Seesam Insurance AS
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-168-265/2014Teisėjas S. Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-11135-2012-7)
Procesinio sprendimo kategorija 121.14;(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Fima“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms AB „Klaipėdos viešbutis“, UAB „Fima“ dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo, trečiasis asmuo Seesam Insurance AS,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms AB „Klaipėdos viešbutis“ ir UAB „Fima“, kuriuo prašė solidariai priteisti iš jų 1 210,37 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-01-30 ieškovės draustos patalpos ir gamybiniai įrenginiai buvo apgadinti apipylimo vandeniu metu. AB „Lietuvos draudimas“ 2010-02-02 pranešime-apskaičiavime nurodoma, kad įvykis įvyko dėl priešgaisrinės signalizacijos vamzdyno avarijos X pastato dalyje, priklausančioje atsakovei AB „Klaipėdos viešbutis“. Dėl to buvo užlietos vienu aukštu žemiau esančios ir ieškovės draustos patalpos. Dėl turto sugadinimo ieškovė draudėjui išmokėjo 1 210,37 Lt žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 5 d sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog pastato savininkė AB „Klaipėdos viešbutis“ būtų netinkamai eksploatavusi pastatą. Dėl to pastato savininkei civilinė atsakomybė gali atsirasti tik bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Tai yra įrodžius neteisėtus veiksmus, priežastį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei kaltę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė AB „Klaipėdos viešbutis“ priešgaisrinės sistemos priežiūrai ir eksploatacijai pasitelkė specialią įmonę – kitą atsakovę UAB „Fima“. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, ši įmonė ne tik sutarties pagrindu prižiūrėjo priešgaisrinės signalizacijos sistemą, bet ją ir įrengė. Nurodytus darbus UAB „Fima“ atliko kaip nepriklausomas rangovas savo medžiagomis, technika bei darbo jėga. UAB „Fima įsipareigojo minėtus darbus atlikti kokybiškai bei suteikė minėtiems darbas garantiją. Nepaisant to 2010-01-30 įvyko priešgaisrinės signalizacijos vamzdyno avarija. Šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovė UAB „Fima“ netinkamai atliko priešgaisrinės signalizacijos vamzdyno sistemos įrengimo ir priežiūros darbus. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės AB „Klaipėdos viešbutis“ neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei kaltės. Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė kitos atsakovės UAB „Fima“ neteisėtus veiksmus, priežastį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei kaltę, tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisė žalos atlyginimą iš atsakovės UAB „Fima“. Tuo tarpu ieškinio dalį atsakovei AB „Klaipėdos viešbutis“ atmetė.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Fima“ su teismo sprendimu, kuriuo iš jos buvo priteista 1 210,37 Lt, nesutiko. Skundžiamą sprendimą prašė panaikinti ir priimti naują, – ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji yra netinkamas atsakovas byloje. Atsakovės vertinimu, ji su ieškove nėra tiesioginiai materialinio teisinio santykio subjektai, dėl to ieškovė neturi reikalavimo teisės jos atžvilgiu. Atsakovė nurodo, kad materialiniai teisiniai santykiai sieja ieškovę ir atsakovę AB „Klaipėdos viešbutis“, kadangi pastaroji yra pastato ir jame esančių inžinerinių sistemų savininkė. Tiek potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas, tiek Slėginių vamzdynų naudojimo taisyklės nustato pareigą vamzdynų savininkui užtikrinti saugų įrenginių naudojimą. Kadangi atsakovė AB Klaipėdos viešbutis“ neužtikrino inžinerinių tinklų tinkamos eksploatacijos, privalo atsakyti ieškovei pagal pareikštą ieškinį. Taip pat atsakovė UAB „Fima“ nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 20 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012 konstatavo, kad dėl žalos atlyginimo į statybos rangovą dėl galimai netinkamai atliktų darbų gali kreiptis tik sutarties šalis, o ne draudėjas, kuriam reikalavimo teisė perėjo subrogacijos pagrindu. Kaip nurodo atsakovė, būtent tokia faktinė situacija susidarė šioje nagrinėjamoje byloje. Dėl to, pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Taip pat, atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas išėjo už nagrinėjamo ginčo ribų ir pažeidė rungimosi principą, kadangi nustatinėjo aplinkybes, kuriomis ieškovė nesirėmė. Nepaisant to, kad ieškovė ieškinio negrindė aplinkybe, jog avarija įvyko dėl galimai netinkamai atliktų rangos darbų, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Fima“ netinkamai atliko vamzdyno įrengimo darbus ir dėl to yra atsakinga už padarytą žalą. Taip pat atsakovė nurodo, kad ji neatliko neteisėtų veiksmų, kadangi į jos prižiūrimų įrenginių apimtį gaisro gesinimo sistemos vamzdynai nepateko. Atsižvelgdama į tai, kad ji neturėjo pareigos prižiūrėti gaisro gesinimo sistemos vamzdyno, nurodo, kad negalėjo pažeisti jokios sutartyje nustatytos pareigos. Be to, šalys byloje sistemos įrengimo darbų kokybės nekvestionavo, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo neteisėtus veiksmus vien tik tuo pagrindu, kad tarp UAB „Fima“ ir UAB „Palangos statyba“ buvo sudaryta rangos sutartis. Atsakovės vertinimu, nebuvo ir kitų jos civilinę atsakomybę lemiančių sąlygų.

Šalies argumentai

Ieškovė su atsakovės UAB „Fima“ apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė, įgyvendindama reikalavimo teisę CK 6.1015 straipsnio pagrindu, turi teisę reikalauti atlyginti žalos atlyginimo iš atsakingo asmens. Dėl to, ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir nustatė, jog už žalą atsakingas asmuo yra UAB „Fima“. Tuo tarpu atsakovės UAB „Fima“ nurodoma kasacinės instancijos teismo nutartimi negalima vadovautis, kadangi šioje nutartyje tarp šalių buvo susiklostę teisiniai santykiai rangos sutarties pagrindu, o šiuo nagrinėjamu atveju - aptarnavimo. Taip pat ieškovė nurodo, jog yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, kurios suteikia pagrindą atsakovei UAB „Fima“ taikyti civilinę atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Iš esmės byloje kilo ginčas dėl šalies tinkamumo procese. Pagal bendrąsias civilinio proceso normas atsakovas yra asmuo, kuris privalo atsakyti ieškovui pagal materialines teises normas. Teismas, pagal ginčo teisinį pobūdį matydamas, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal įstatymus turi pareigą atsakyti, pasiūlo ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Ieškovui nesutikus pakeisti netinkamą šalį tinkamą, teismas nagrinėja ginčą iš esmės ir ieškinį atmeta. Tokį teismo procesinį rezultatą suponuoja aplinkybė, jog ieškovė neturi materialinio reikalavimo teisės į atsakovą (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Ar ieškovas turi materialinio reikalavimo teisę konkretaus asmens atžvilgiu nustato įstatymas, iš kurio ieškovas kildina savo reikalavimo teisę.

Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio, ji savo reikalavimo teisę kildina iš draudėjo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingų asmenų. Taigi ieškinio teisinį faktinį pagrindą sudaro deliktinė atsakomybė, kuri taikytina atsakingam už žalą asmeniui. Svarbu pažymėti, jog civilinė deliktinė atsakomybė yra prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Dėl to taikant šią civilinės atsakomybės rūšį ir nustatant neteisėtus veiksmus turi būti vadovaujamasi CK 263 straipsnio 1 dalyje ir 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta generalinio delikto taisykle. Pagal šią taisyklę pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos, pažeidimas reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas. Šiuo nagrinėjamu atveju žalą atsirado dėl priešgaisrinės signalizacijos vamzdyno avarijos. Byloje nėra ginčo, jog šis vamzdynas nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Klaipėdos viešbutis“. Dėl to būtent jai, kaip įrenginių savininkei, ir kilo pareiga rūpintis bei eksploatuoti juos taip, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Fima“ nėra šių įrenginių savininkė, dėl to jai nekyla pareiga rūpintis šiais įrengimais. Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog UAB „Fima“ sutarties pagrindu faktiškai prižiūri šiuos įrenginius, neturi teisinės reikšmės. Teisės ir pareigos, numatytos sutartyje, būtų aktualios tik tuo atveju, jeigu ieškovė savo reikalavimą reikštų civilinės atsakomybės pagrindu. Kadangi ieškovė neturi sutartinių teisinių santykių nei su UAB „Klaipėdos viešbutis“, nei su UAB „Fima“, todėl teisiškai pagrįsta aplinkybė, kad reikalavimą ji reiškia deliktinės atsakomybės pagrindu, o sutartinių pareigų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šių aplinkybių vertinimas būtų aktualus atsakovei AB „Klaipėdos viešbutis“ pareiškus reikalavimą UAB „Fima“ dėl nuostolių atlyginimo. Tuo tarpu šioje byloje sprendžiama, kas ieškovei turi atsakyti pagal deliktinės teisės normas, dėl to sutartiniai teisiniai santykiai neturėtų būti vertinami. Iš esmės analogiškos principinės nuostatos dėl draudiko materialinio reikalavimo teisės turėjimo atitinkamų subjektų atžvilgiu buvo išreikštos ir apelianto nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės nurodoma pozicija, jog šia kasacinės instancijos teismo nutartimi negalima vadovautis, kadangi minėtoje nutartyje tarp šalių buvo susiklostę teisiniai santykiai rangos sutarties pagrindu, o šiuo nagrinėjamu atveju - aptarnavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminę reikšmę turi nustatyta aplinkybė, jog draudėjas, įgyvendindamas subrogacijos teisę, savo reikalavimą kildina remdamasis deliktinės, o ne sutartinės teisės normomis. Tuo tarpu kokios rūšies sutartiniai santykiai susiklostė tarp šalių, šios nutarties taikymui neturi teisinės reikšmės.

Esant šių aplinkybių visetui teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo analizavo ir vertino sutartinius įsipareigojimus, sudarytus tarp atsakovių, ir tai lėmė netinkamos šalies nustatymą, būtent kuri iš jų yra atsakinga ieškovei už padarytą žalą. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir, nustačius visas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, priimti priešingą sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) , t. y. ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės AB „Klaipėdos viešbutis“ priteisti 1 210,37 Lt žalą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 1 210,37 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo tarpu ieškovės reikalavimas dėl solidariosios atsakomybės taikymo ir žalos priteisimo iš UAB „Fima“ atmestinas. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Dėl to iš atsakovės AB „Klaipėdos viešbutis“ priteistinos 313 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Kadangi atsakovės UAB „Fima“ apeliacinis skundas tenkintinas visiškai, iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ priteistina atsakovei UAB „Fima“ 72 Lt žyminio mokesčio, kurį ji sumokėjo paduodama apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovės AB „Klaipėdos viešbutis“ priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 1 210,37 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 1 210,37 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 313 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti atsakovei UAB „Fima“ 72 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisJolanta Gailevičienė