Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovui G. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ieškinį pateikė dėl 2 568,57 Eur sumos priteisimo iš atsakovo, t. y. dėl sumos atitinkančios CPK 441 straipsnyje numatytus reikalavimus, taikytinus ginčams dėl nedidelių sumų priteisimo, todėl teismas sprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad ieškovė, veikdama 2019 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-39/19 pagrindu, name, esančiame (duomenys neskelbtini), teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis nuo 2011 m. balandžio 7 d. priklauso atsakovui bei trečiajam asmeniui.

Byloje nustatyta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. nėra sumokėjęs už buto ½ dalį suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, kurios sudaro 2 568,57 Eur. Atsakovas skolos fakto ir dydžio neginčijo.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 23 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-31492-984/2024, kuriuo priteisė iš skolininkės R. J. kreditoriaus UAB „Naujininkų ūkis“ naudai 2 568,57 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 18 d.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovas pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo bylos nagrinėjimo metu pripažino (jo neginčijo), todėl šioje dalyje surašomi sutrumpinti motyvai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

Kaip minėta, prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, todėl atsakovas proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pažymėtina, kad pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Šiuo atveju nustatyta (ir ginčo dėl to byloje nekilo), kad atsakovui ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui, kaip šio buto savininkams, pagrįstai buvo skaičiuojami administravimo mokesčiai už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas proporcingai faktiškai turimam plotui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis; CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius atsakovo skolos dydį, t. y. skolų valdymo ataskaitą ir ginčui aktualiu laikotarpiu išrašytas sąskaitas faktūras. Iš šių dokumentų nustatyta, kad atsakovui kiekvieną mėnesį buvo priskaičiuojamos išlaidos, susijusios su bendro turto išlaikymu; kaip minėta, atsakovas bylos nagrinėjimo metu su ieškovės nurodoma skola sutiko, todėl teismas plačiau dėl tam tikrų paslaugų pozicijų atskirai nepasisako (nesant ginčo). Pažymėtina ir tai, kad skola priteistina tik iš atsakovo, kadangi iš atsakovo sutuoktinės (trečiojo asmens) ½ dalis skolos jau priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-31492-984/2024. Ieškovas nagrinėjamu atveju pasirinko skolos išieškojimą po ½ dalį iš kiekvieno sutuoktinio.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, į tai, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas, kaip buto ginčo name savininkas, turi pareigą prisidėti prie ginčo namo bendrosios nuosavybės objektų išlaikymo, taip pat atsakovui neginčijant priskaičiuotos skolos dydžio, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovei iš atsakovo priteistinas 2 568,57 Eur įsiskolinimas už 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. laikotarpiu suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (1/2 dalį), butui esančiam (duomenys neskelbtini) (CK 4.72 straipsnis, 4.82-4.85 straipsniai, 6.6 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Taigi, ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 568,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį tenkinus visiškai ieškovei iš atsakovo priteistinos 61,17 Eur bylinėjimosi išlaidos (58 Eur žyminis mokestis, 2,85 Eur už gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis bei 0,32 Eur už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus).

Byloje patirta 33,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteisiamos iš atsakovo valstybei, kadangi viršija minimalią priteistiną sumą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos išdėstymo

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį prašo leisti skolą padengti dalimis, paskirstant ją lygiomis dalimis per protingą laikotarpį (12-24 mėnesius).Tuo tarpu ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad neprieštarautų skolos išdėstymui, jeigu atsakovas pateiktų teismui įrodymus apie jo sunkią finansinę padėti ar kitas aplinkybes neleidžiančias skolos sumokėti įprastine tvarka.

Teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią finansinę padėtį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei tai, jog atsakovas neteikė teismui jokių objektyvių duomenų dėl skolos išdėstymo būtinumo dalimis, todėl teismas laiko, kad nėra teisinio pagrindo atsakovui išdėstyti priteistos skolos mokėjimą dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujininkų ūkis“, j. a. k. 121458016, iš atsakovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 568,57 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 568,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 61,17 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. J. 33,16 Eur teismo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismo raštinei būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atmesti atsakovo G. J. prašymą dėl skolos išdėstymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.