- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2S-1104-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00988-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- T. U.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, K. U., T. U.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. U. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. U. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, K. U., T. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti pareiškėjui terminą, jo tėvo J. U., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartimi nutarta įpareigoti pareiškėją per 14 (keturiolika) dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus. Nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas neatitinka Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, nes nenurodytos suinteresuotų asmenų K. U. ir T. U. gyvenamosios vietos. Nurodė, kad nesant minėtų asmenų ir asmens kodų, teismas neturi galimybės patikrinti atitinkamų registrų, kad sužinotų šių asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas ar darbovietes. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra kraštutinė priemonė, kai visos kitos galimybės išnaudotos. Pažymėta, jog mažai tikėtina, kad pareiškėjas neturi jokios galimybės sužinoti artimų giminaičių gyvenamąsias vietas per socialinius tinklus ar kitus bendrai pažįstamus asmenis.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį ir įpareigoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus priimti pareiškėjo pareiškimą ir pradėti nagrinėti šią civilinę bylą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-320-368/2024 nutarė nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties. Nurodė, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai ir įsigaliojusioje CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcijoje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nutarė gražinti pareiškėjui procesinį dokumentą ir laikyti jį nepaduotu. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:
6. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. birželio 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 14 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Nutartis per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) pareiškėjo atstovui įteikta 2024 m. birželio 11 d.. Pareiškėjo atstovas dėl teismo nutarties 2024 m. birželio 14 d. pateikė atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. liepos 31 d. nutartimi apeliacinį procesą, pradėtą pagal atskirąjį skundą nutraukė, todėl terminas trūkumams pašalinti baigėsi 2024 m. rugpjūčio 14 d.
7. Nurodė, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu procesinio dokumento trūkumų nepašalino, nenurodė suinteresuotų asmenų K. U. ir T. U. paskutinių žinomų gyvenamųjų vietų ar jų turto buvimo vietų, kitų procesinių dokumentų įteikimo šiems asmenims adresų, prašymo pratęsti nustatytą terminą nepateikė. Pažymėjo, jog pareiškėjui buvo išaiškintos procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo pasekmės, todėl neįvykdžius teismo įpareigojimų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Išaiškinta pareiškėjui, kad jis turi teisę pašalinus nurodytus trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - priimti pareiškėjo pareiškimą ir pradėti nagrinėti civilinę bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nurodo, kad šiuo atveju pareiškėjo pareiškimą atsisakyta priimti dėl to, jog pareiškėjas nepateikė duomenų apie suinteresuotų asmenų gyvenamąsias vietas. Mano, kad teismo argumentai, jog pareiškėjas gali suinteresuotus asmenis rasti pasinaudodamas socialiniais tinklais, bendrus pažįstamus yra paremti prielaida, kadangi pareiškėjas pareiškime yra nurodęs, jog suinteresuoti asmenys K. U. ir T. U. yra išvykę į (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), su jais jokių santykių nepalaiko ir duomenys apie jų gyvenamąją vietą pareiškėjui yra nežinomi. Pažymi, kad bandymai šiuos asmenis rasti per socialinius tinklus nedavė rezultatų.
8.2. Nurodo, kad ne visi asmenys turi socialines paskyras, skelbia savo gyvenamąją vietą, o ir be to, pareiškėjas neturi bendrų pažįstamų, kurie padėtų surasti suinteresuotus asmenis. Nurodo, kad pateikus užklausą www.google.lt sistemoje ir gavus rezultatus galima teigti, jog suinteresuoti asmenys paskyrų socialiniuose tinkluose neturi. Mano, kad šiuo atveju procesinius dokumentus galima įteikti viešai, dėl ko nėra esminių kliūčių priimti pareiškėjo pareiškimą ir nagrinėti civilinę bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
11. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, dėl tos aplinkybės, jog pareiškėjas nenurodė suinteresuotų asmenų K. U. ir T. U. gyvenamosios vietos. Teigia, kad pareiškėjas pareiškime buvo nurodęs, kad minėti asmenys yra išvykę į (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), su jais jokių santykių nepalaiko ir duomenys apie jų gyvenamąją vietą pareiškėjui yra nežinomi. Pažymi, kad bandymai šiuos asmenis rasti per socialinius tinklus nedavė rezultatų.
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatytas terminas pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, trūkumams pašalinti, tai yra pateikti duomenis apie suinteresuotų asmenų K. U. ir T. U. gyvenamąsias vietas, kai pareiškėjo teigimu jis yra išnaudojęs visas priemones jų gyvenamajai vietai nustatyti.
13. Pažymėtina, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai. Bendrasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja teismą siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (CPK 7 straipsnis), todėl teismas turi laikyti proceso koncentruotumo principo, siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, kad teismo procesas nebūtų be pagrindo vilkinamas, o tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas kuo greičiau (CPK 2 straipsnis). Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, taip pat nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
14. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį (pareiškimą) nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartimi, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, nurodė esminį procesinio dokumento trūkumą, tai yra jog pareiškėjas nenurodė suinteresuotų asmenų K. U., T. U. gyvenamųjų vietų. Pažymėjo, jog mažai tikėtina, kad pareiškėjas neturi jokios galimybės sužinoti šių asmenų gyvenamųjų vietų per socialinius tinklus ar kitus bendrai pažįstamus asmenis.
16. Pažymėtina, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK 444-448 straipsniuose nustatyta tvarka, tai yra ypatingos teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 13 punktas). Pagal CPK 443 straipsnio 1 dalį, ypatingos teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose, t. y. toks pareiškimas turi atitikti ir bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111-114 straipsniuose, ir specialiuosius pareiškimo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 443 straipsnio 2 dalis).
17. Teismas, nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas). Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
18. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, privalu nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtis, vardus, pavardes, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos arba pareiškėjui žinomus kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus. CPK 443 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį ir turi pareigą jį informuoti apie prasidėjusį teismo procesą.
19. Pažymėtina, kad vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir jų gyvenamąją vietą (Gyventojų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas), taip pat remiantis ir kitų registrų duomenimis. Neginčytina, kad pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą privalėjo nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes, asmens kodus (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos arba pareiškėjui žinomus kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus. Pažymėtina ir tai, kad byloje dalyvaujančių fizinių asmenų gyvenamosios vietos arba kitų pareiškėjui žinomų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo vietų adresų nurodymas yra tinkamo procesinių dokumentų įteikimo įgyvendinimo garantija ir būtina sąlyga siekiant užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą. Kita vertus, jei priėmus pareiškimą paaiškėtų, jog į bylos nagrinėjimą yra poreikis įtraukti kitus suinteresuotus asmenis informuojant juos apie teisminį procesą, tai teismas turėtų padaryti savo inciatyva CPK 443 straipsnio 3 dalies punkto pagrindu.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgoje Nr. AC-36-1 nurodyta, kad byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieškinį (pareiškimą) pateikiantis asmuo teigia ir pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė tą gyvenamąją vietą nustatyti, nesudaro kliūčių priimti ieškinį, nes nežinant nuo ieškinio besiginančio asmens gyvenamosios vietos civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis), o procesiniai dokumentai įteikiami viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347–393).
21. Minėta, kad pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą privalėjo nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes, asmens kodus (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos arba pareiškėjui žinomus kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad K. U. ir T. U. yra išvykę iš Lietuvos Respublikos, tikslių šių asmenų gyvenamųjų vietų nežino, sutinka, jog dokumentai būtų įteikti viešo paskelbimo būdu, taip pat pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė „Google“ išrašą, jog duomenų apie šių asmenų socialinius tinklus nėra. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, bei jas aiškinančią teismų praktiką (nutarties 20 punktas), nusprendžia, kad pareiškėjas teismui pateikė pakankamai duomenų apie nesėkmingą bandymą nustatyti suinteresuotų asmenų K. U. ir T. U. gyvenamąją vietą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.
22. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad skundžiama nutartimi pareiškėjui iš esmės nepagrįstai pareiškimas buvo grąžintas nustatytu terminu nepašalinus pareiškimo trūkumų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui iš esmės yra nepagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartis panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį priimti pareiškėjo pareiškimą, tačiau pažymėtina, kad pagal CPK 115 straipsnį tiek ieškinio, tiek kito procesinio dokumento priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinant, ar pareikštas pareiškiamas atitinka procesinio dokumento turiniui ir formai keliamus reikalavimus.
23. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, proceso teisės normas, dėl ko nutariama atskirojo skundo reikalavimus tenkinti iš dalies, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.